Darbe analizuojamos darbo sutarties sąlygų rūšys, darbo sutarties sąlygų keitimas, taip pat nagrinėjamas perkėlimo į kitą darbą institutas. Analizuojamas darbuotojų teisių gynimas, jeigu darbdavys neteisėtai pakeitė darbo sutarties sąlygas. Minėtų klausimų analizė ir apibendrinimas atliekamas lyginant darbo teisės doktriną su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, taip pat analizuojami moksliniai straipsniai bei užsienio šalių literatūra ir teisės aktai. / Institute of changes in the conditions of an employment contract is analized in this Master thesis. The analysis and generalizations of peculiarities of changes in the conditions of an employment contract and other important themes is presented in the way of comparing the doctrine and practice of The Supreme Court of Lithuania, also are analyzed scientific papers and foreign doctrine of law.

Lietuvos teisėje, reguliuojant juridinio asmens adminitracijos vadovo teisinę padėtį, kyla nemažai prieštaravimų. Nors teisės aktuose yra įtvirtinta organinė juridinių asmenų valdymo organų teorija, teismų praktikoje juridinio asmens administracijos vadovas iki 2009 metų buvo laikomas įstatyminiu juridinio asmens atstovu. Pažymėtina, jog juridinių asmenų teisinė padėtį reglamentuojančiuose įstatymuose nurodyta, jog su administracijos vadovu privalo būti sudaroma darbo sutartis. Darbo sutarties sudarymas suponuoja darbo teisės normų taikymą. Kai kurie darbo teisėje įtvirtinti imperatyvai (pavyzdžiui, griežta darbuotojų atleidimo tvarka) trukdo taikyti įprastas juridinių asmenų veiklą reglamentuojančių įstatymų teisės normas. Taigi, faktinė juridinio asmens administracijos vadovo teisinės padėties reglamentavimo situacija yra gana problematiška. Vadovaujantis darbo bei juridinių asmenų teisinę padėtį reguliuojančių įstatymų nuostatomis paskiriant administracijos vadovą bei sudarant su juo darbo sutartį turi būti laikomasi specialios kolegialių juridinio asmens sprendimų priėmimo tvarkos. Taip pat pažymėtina, jog šalių sulygtos ir į darbo sutartį įtrauktos sąlygos šalims visais atvejais tampa privalomos ir sprendžiant ginčus į šias nuostatas turi būti atsižvelgiama. Dėl administracijos vadovo teisinės padėties ypatumų juridiniame asmenyje, su administracijos vadovu gali būti sudaromos tik terminuotos ir neterminuotos darbo sutartys. Administracijos vadovas dirbdamas vienasmeniu... [toliau žr. visą tekstą] / There is considerable controversy in the regulation of the legal entity adminitracijos head legal situation in Lithuanian law. Although the legislation is enshrined in the organic management of legal persons, case-law legal person the head of administration by the year 2009 was regarded as a legal personal representative of the law. It should be noted that the legal status of the legal governing legislation provides that the head of the administration must have an employment contract. Employment contract implies the application of labor laws. Some of the imperatives of consolidating labor law (for example, strict redundancies in order) to hinder the normal activities of legal persons of laws rules. Thus, the actual head of administration of the legal person legal position of the situation is quite problematic. According to statutory provisions of the labor and legal persons the appointment of the head of administration and creating an employment contract with him to be complied with the specific legal entity of collegiate decision-making procedures. It should also be noted that the parties agreed and included in the contract countries to become mandatory in all cases and disputes with the following provisions must be taken into account. The administrative head of the legal features of the legal person status, the head of the administration may be awarded only to fixed-term and open-ended contracts .. Head administration while working in a single-entity body becomes not only... [to full text]

„Papildomos darbo sutarties sąlygos“ Santrauka Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, tapo aktualu reformuoti ir Lietuvos teisinę sistemą, nes tarybinės teisės normos nebeatitiko mūsų gyvenimo realijų. Darbo teisės reformos rezultatas – nuo 2003 metų sausio 1 dienos įsigaliojęs vieningas darbo teisės susistemintas šaltinis - Darbo kodeksas. Įsigaliojus Darbo kodeksui, neteko galios eilė darbo įstatymų, iki tol reglamentavusių darbo sutarties sudarymą, jos turinį, taigi ir papildomąsias darbo sutarties sąlygas. Šiame darbe remiantis Darbo kodekso, kitų teisės aktų normomis yra apibrėžiama papildomų darbo sutarties sąlygų sąvoka, požymiai, pateikiami šių sąlygų pavyzdžiai, papildomos darbo sutarties sąlygos atribojamos nuo būtinųjų darbo sutarties sąlygų, nagrinėjama darbo sutarties sąlygų keitimo tvarka, ginčų dėl darbo sutarties sąlygų nagrinėjimo tvarka. Tyrimo metu atlikta Lietuvos ir užsienio valstybių mokslinės literatūros darbo teisės klausimais, darbo įstatymų, pagrindinai Darbo kodekso, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių analizė. / “Additional Conditions of Employment Contract” Summary Having restored the Independence of Lithuania it became relevant to reform Lithuanian legal system as well, as soviet norms of laws did not fit to realities of our life. The result of reform of Labour Law – united systematic source of labour law, which became effective from the 1st of January 2003 – Labour Code. When the Labour Code came into force, many of labour legislations lost their force but earlier they regulated the composition of labour contracts, their content and additional conditions as well. In this work, referring to the norms of Labour code and other legal acts, the concept, features of additional conditions of labour contracts are defined, examples of those conditions are provided, additional labour contract conditions are delimitated from compulsory conditions of labour contract, the change order of labour contract conditions, the order of solving disputes relating to conditions of labour contract are analyzed. During research the analysis of Lithuanian and foreign countries literature on the issues of Labour Law, Labour legislation, decisions of Labour code, and decisions of Lithuanian Supreme Court was performed.

Darbo temos aktualumą lemia poreikis į darbo santykius žvelgti naujoviškai, per žmogaus teisių ir teisėtų interesų apsaugos prizmę, produktyviai bendradarbiaujant dviems darbo santykių subjektams – darbuotojui ir darbdaviui. Toks požiūris reikšmingas Lietuvoje vystantis laisvajai rinkai, didėjant konkurencingumui. Atsižvelgiant į ekonominius ir socialinius pokyčius, kitas aplinkybes, dažnai susidaro situacija, kai darbdavys savo iniciatyva turi atleisti darbuotoją, kai nėra jo kaltės. Tai – darbo sutarties nutraukimo būdas, galintis labiausiai pažeisti darbuotojo interesus. Todėl neatsitiktinai įstatymų kūrėjas šiam darbo sutarties nutraukimo būdui skiria ypatingą dėmesį. Reglamentuojant darbo santykius, o taip pat sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, svarbu, kad šiuose santykiuose nepagrįstai nedominuotų nė viena šalis, o kita netaptų priklausoma. Darbo sutartis darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, gali būti nutraukta įstatyme nustatytais pagrindais. Darbo sutartis gali būti nutraukiama tik dėl svarbios ir teisėtos priežasties. Įmonės struktūriniai pertvarkymai laikomi svarbia priežastimi tada, kai jie yra esminiai, o ne fiktyvūs. Darbo sutartis darbdavio iniciatyva gali būti nutraukta ir esant nepakankamai darbuotojo kvalifikacijai ar dėl jo elgesio. Darbe akcentuojama, jog šiuo atveju įmonės nuostatuose privalu nurodyti, kokios kvalifikacijos ar elgesio reikalaujama iš darbuotojo. Darbe iškeliama problema, susijusi su... [toliau žr. visą tekstą] / Employment Contract Termination under Employer's Initiative without the Employee’s The relevance of the topic discussed in the paper is determined by the need to have a new attitude towards labour relations, to look at them through the prism of the protection of human rights and legal interests, having effective cooperation between the two subjects of labour relations – the employee and the employer. Such attitude is significant at this time of development of free market in Lithuania and the growth of competitive ability. Taking into consideration the economic and social changes, other circumstances, often there is a situation when the employer at its own initiative has to dismiss the employee without any fault of the latter. This is one of the ways of termination of the employment contract, which may constitute the most serious violation of the employee‘s interests. Therefore, it is no coincidence that the legislature gives special attention to this way of termination of the employment contract. In regulating the labour relations and the termination of the contract when there is no fault of the employee it is important to make sure that there is neither unsubstantiated domination of any of the parties in such relations nor dependency of one party on the other. The employment contract may be terminated by the employer at its initiative when there is no fault of the employee further to the provisions of the law. The employment contract may be terminated only when there is an... [to full text]

Darbo sutarties nutraukimas darbdavio bankroto atveju mažai tyrinėta problema Lietuvoje. Susiformavusios teismų praktikos šiuo klausimu nėra. Magistro darbe pirmiausia aptariama kas tai yra darbdavio nemokumas ir darbdavio bankrotas. Nurodoma, kad šių savokų tapatinti negalima, kadangi darbdavio nemokumas yra labai plati sąvoka, kuri apima ir darbdavio bankrotą. Nagrinėjant darbo sutarties nutraukimo tvarką darbdavio inivciatyva kai nėra darbuotojo kaltės bankroto atveju, analizuojama ar turi būti taikomos garantijos darbuotojams, kurios numatytos Darbo kodekse. Analizuojama ar darbuotojai gali būti įspėti ir ar su jais darbo sutartis gali būti nutraukta jų laikino nedarbingumo laikotarpiu ar kai jie pašaukti atlikti tikrąją krašto apsaugos tarnnybą, ar kitas piliečio pareigas. Taip pat analizuojama ar bankroto atveju turi būti taikomos garantijos nėščioms moterims ir darbuotojams auginantiems vaikus, garantijos sergantiems ir sužalotiems darbe darbuotojams. Tiriama ar turi būti taikomos garantijos darbuotojų atstovams. Magistro darbe siūloma papildyti Įmonių bankroto įstatymą, kad jame būtų reglamentuota galimybė taikyti garantijas darbuotojams jų darbdavių bankroto atveju. Darbe yra keliamas ir analizuojamas klausimas ar iškėlus įmonei bankrotą kolektyvinė sutartis galioja ir ar taikomos darbuotojams joje numatytos garantijos. Paskutinėje magistro darbo dalyje tiriama atsiskaitymo su atleidžiamuoju darbuotoju tvarka. Remiantis tarptautiniais ir Lietuvos teisės aktais... [toliau žr. visą tekstą] / The break off labor contract is poorly studied problem in Lithuania. There is no formed judicial practice on this subject. The first thing discussed in the Master thesis is what is insolvency and bankrupt of the employer. Proposed that we can not coincide these concepts forasmuch as insolvency is very wide concept, which includes the employer bankrupt. Studying the procedure of the labor contract break off initiated by employer, when there is no employee fault, in case of bankrupt, is analyzed should be The Labor Code guarantees applied to employee or not. Analyzed, should the employee be alerted and can be labor contract broken off in case of employee temporary sicness or when he is calles to execute true National Guard or other civil duties. It is also analyzed should be guarantees applied to pregnant womwn and employees with children, and guarantees to ill and injured at work employees. It was studyed, should be guarantees aplied to employee representatives. It is proposed to supplement Enterprise Bankruptcy Law, that there would be regulated possibility to apply guarantees to employees in case of bankrupt of their employers, in the Master thesis. It is brought up and analyzed question is the collective agreement valid when the bankrupt case is opened, and are the collective agreement guarantees aplied. In the last part of Master thesis the procedure of the settlement with dismissed employee is studied. According to international and Lithuanian legislation was analized the... [to full text]

DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMAS DARBDAVIO INICIATYVA, KAI NĖRA DARBUOTOJO KALTĖS: TEORINĖS IR PRAKTINĖS PROBLEMOS SANTRAUKA Šiame magistro darbe analizuojamos darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, teorinės ir praktinės problemos. Darbo sutarties nutraukimas yra labai svarbus teisinis įvykis tiek ekonominiu, socialiniu, visuomeniniu tiek ir teisiniu požiūriu. Remiantis tuo, reikia labai gerai suprasti ir tinkamai įforminti šį teisinį faktą, nes bet kokia klaida ar netinkamas dokumentų sutvarkymas yra pagrindas teisminiam ginčui kilti. Viso to pasekoje gali atsirasti neigiami teisiniai padariniai darbdaviui ar darbuotojui. Todėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva bendrų reikalavimų, procedūrų ir turinio elementų sistemingas ir nuoseklus reglamentavimas darbo teisės aktuose, bei nuostatų reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą, smulkesnė analizė yra itin aktuali ne tik teorijai, bet ir praktikai. Darbe pateikiamos darbo teisės taikymo sampratos, susijusios su darbo sutarties nutraukimu, nagrinėjami šio teisės instituto taikymo pagrindai, darbo sutarties nutraukimo, kai nėra darbuotojo kaltės, turinio nustatymo aspektai, bei taikymo apribojimai. Atliekama analizė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kaip kasacinės instancijos nutartimis, kuriose yra išanalizuoti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai, vienaip ar kitaip susiję su darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės... [toliau žr. visą tekstą] / The Termination of the Employment Agreement on the Initiative of Employer when there is no Fault of Employee: Theoretical and Practical Problems Summary In this work the problems of the termination of the employment agreement on the initiative of employer when there is no fault of employee are analysed. The termination of the employment agreement is a very significant legal event from the economic, social, public, and legal point of views. Thus, it is very important to understand and formalize correctly this legal fact, as any mistake or improper documentation could raise a legal dispute. As a result the employer or employee may face negative legal effects. Apparently, the systematic and consistent regulation of the general requirements, procedures, and content elements of the termination of the employment agreement on the initiative of employee and the detailed analysis of the provisions on the termination of the employment agreement are very important not only for theory, but also for practice. In this work a definition of the application of labour law, related to the termination of the employment agreement, is presented and the basis of application of the current legal institute, the aspects of the termination of the employment agreement when there is no fault of employee, definition of content and the limitation of application are analysed. The analysis is based on the rulings passed by the Supreme Court of Lithuania, as a court of cassation, reviewing the decisions of... [to full text]

Pirmojoje magistrinio darbo dalyje „Darbo santykio pradžia“ pateikiamas darbo santykio apibrėžimas siaurąja prasme, taip pat aptariama darbo santykio teisinė ir socialinė reikšmė. Susiklosčiusio visuomeninio santykio kvalifikavimas kaip teisinio darbo santykio lemia tai, kad šalys yra siejamos darbo teisių ir pareigų, joms galioja darbo bei socialinės teisės nustatytos garantijos. Taip pat skyriuje nagrinėjama darbo sutartis, kaip darbo santykio atsiradimo pagrindas, jos sudarymas, atribojimo nuo civilinių sutarčių kriterijai, bei darbo santykio atsiradimo momentas. Šioje dalyje analizuojami du darbo sutarties formai keliami reikalavimai – darbo sutarties raštiškas sutarties įforminimas ir pavyzdinės formos laikymasis. Antrojoje darbo dalyje „Darbo santykio pabaiga“ teoriniu ir praktiniu aspektais analizuojami darbo sutarties pasibaigimo pagrindai, tarp kurių aptariamas ir naujas, 2011 m. kovo 1 d. įsigaliojęs darbo sutarties pasibaigimo pagrindas, kai darbdavio (kai darbdavys yra fizinis asmuo) ar darbdavio atstovų buvimo vietos nustatyti neįmanoma. Nagrinėjama darbo sutarties pasibaigimo įforminimo šiuo pagrindu tvarka, atskleidžiami jos teisinio reglamentavimo pagrindiniai trūkumai. Iškeliama esminė darbo santykių pasibaigimo šiuo pagrindu problema – likę nepatenkinti darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais. Pateikiamas pasiūlymas, kaip valstybė turėtų spręsti šią problemą, užtikrindama konstitucinės asmenų teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą gynybą. / In the first chapter „The Beginning of an Employment Relationship“ of Master thesis the definition of employment relationship in its narrow sense is given and also the legal and social importance of employment relationship is considered. Qualifying a relationship as a legal employment relationship determines whether its parties gain access to the rights and benefits associated with employment in the areas of labour law and social security. Also the contract of employment as the basis of employment relationship, and the moment of which it comes to existence are examined in the chapter. In the second chapter „The End of an Employment Relationship“ the legal basis of termination of employment contract, including a new base „expiry of employment contract when the location of employer (when employer is a natural person) or representatives of employer is impossible to determine“ which came into effect on the 1st of March 2011, are analysed in both theoretical and practical aspects. The procedure of the expiry of employment contract on this base is examined and major shortcomings of legal regulation are revealed. The main problem of the employment contract expiry on this base – the remaining unsatisfied monetary liabilities to employees, is brought to attention. Also the proposal is given on how the state should solve this problem and ensure the proper defence of the constitutional rights of individuals to receive a fair pay for work.

Darbo teisės apsauginė funkcija realizuojama ginant darbuotoją, kaip ekonomiškai silpnesnę darbo santykių šalį, nustatomos tam tikros darbo teisinių santykių tęstinumo ir stabilumo garantijos bei numatomi apribojimai susiję su darbo teisinių santykių nutraukimu. Viena iš darbo sutarties pasibaigimo teisėtumo sąlygų – įstatyme numatytų sutarties nutraukimo apribojimų ir garantijų darbuotojams laikymasis. Darbo tyrimo objektu pasirinkti Lietuvos darbo teisėje įtvirtinti apribojimai, taikomi darbdaviui, nutraukiant darbo sutartį. Šio darbo tikslas yra atskleisti Lietuvos Respublikos darbo kodekso normų, įtvirtinančių darbo sutarties nutraukimo apribojimus, taikomus darbdaviui, reglamentavimo ir taikymo probleminius aspektus, šiuos apribojimus susisteminti bei įvertinti jų pagrįstumą. Darbe nagrinėjami tik tie darbo sutarties nutraukimo apribojimai, kurie yra nustatyti remiantis diferenciacijos principu. Darbe naudotasi loginės analizės ir sisteminės analizės, lingvistiniu, teleologiniu, lyginamuoju ir istoriniu-lyginamuoju, sistematiniu-sintezės metodais. Darbą sudaro įvadas, keturios dėstymo dalys ir išvados. Antra dėstymo dalis suskirstyta į atskirus skyrius, trečia dalis į skyrius ir poskyrius, atsižvelgiant į svarbiausius nagrinėjamos temos aspektus. Pabaigoje pateikiamas naudotos literatūros sąrašas ir santrauka. / Labor law protection function is realized in defending an employee as an economically weaker side of employment, establishing certain legal labor relations of continuity and guarantees of stability and providing security restrictions associated with the termination of the employment relationship. One of the legality of termination of employment contract terms - the law provided for the termination of restrictions and guarantee respect for employees. The object of the master thesis is the limitations applicable to the employer on the termination of his contract in the Lithuanian labor law. This work is to reveal the Republic of Lithuania Labour Code standards which impose restrictions on the termination of employment for the employer and the application of the regulatory aspects of the problem, the following restrictions and systematic assessment of their validity. The paper addresses only the termination of employment restrictions, which are based on the principle of differentiation. In the thesis were applied logical analysis and systematic analysis, linguistic, theological, comparative and historical-comparative, systematic-synthesis methods. The thesis consists of introduction, four body parts and findings. The second part is divided into separate sections, the third part into the sections and subsections in relation to key aspects of the topic. At the end of the thesis list of literature and a summary are presented.

Šiame magistro darbe analizuojamos ir lyginamos terminuotos darbo sutartys Lietuvos ir užsienio valstybių - Lenkijos Respublikos ir Rusijos Federacijos – teisėje. Lyginant įvairius pasirinktų valstybių teisės šaltinius, siekiama kuo išsamiau išnagrinėti ir atskleisti temą. Magistro darbą sudaro trys pagrindinės dalys. Pirmoje dalyje nagrinėjama terminuota darbo sutartis kaip viena iš darbo sutarčių rūšių. Šioje dalyje pateikiamos minėtųjų valstybių darbo sutarčių sampratos, darbo sutarčių rūšys ir supažindinama su terminuotųjų darbo sutarčių rūšimis. Antroji magistro darbo dalis skirta terminuotos darbo sutarties sudarymo ir vykdymo analizei. Atsižvelgiant į tai, kad terminuotai darbo sutarčiai sudaryti nepakanka vien darbo sutarties šalių valios, nagrinėjamos terminuotos darbo sutarties sudarymo prielaidos, itin akcentuojant objektyvias aplinkybes ir jų būtinybę sudarant terminuotą darbo sutartį, termino nustatymo klausimai, akcentuojant maksimalią terminuotų darbo sutarčių trukmę ir termino nustatymo būdus, bei trumpai apžvelgiamas terminuotos darbo sutarties vykdymas, kuris nėra itin išskirtinis, lyginant su kitomis darbo sutarčių rūšimis. Trečiojoje magistro darbo dalyje nagrinėjamas terminuotos darbo sutarties pasibaigimas. Šioje dalyje, visų pirma, analizuojamos termino pasibaigimo pasekmės ir vėliau trumpai aptariami terminuotos darbo sutarties pasibaigimo iki jos termino pabaigos pagrindai, pabrėžiant, kad toks darbo sutarties pasibaigimas nėra išimtinai būdingas... [toliau žr. visą tekstą] / This thesis contains the analysis and comparison of fixed-term employment contracts in the law of Lithuania and foreign countries - namely Republic of Poland and Russian Federation - from a legal point of view. Regarding the fact that the percentage of fixed-term employment contracts in European Union is rising, but the regulations of these job contracts in member states is quite diverse and differs even more from the non-member states, the selection of these two countries serves as an illiustration of the difference of regulations of fixed-term employment contracts not only inside the European Union, but Russian Federation as well. By comparing legal sources of the chosen countries, one tries to give in-depth analysis of the topic. Thesis consists of three main parts. The first one contains the analysis of fixed-term employment contracts as a type of employment contract. It gives the concepts and types of employment contracts in selected countries, and introduces the sorts of fixed-term employment contracts. The second part contains the analysis of formation and execution of fixed-term employment contract. Reffering to the fact, that the will of contract parties is not enough to form a fixed-term employment contract, it also studies the preconditions, paying special attention to objective circumstances and their necessity for forming the contract. By analysing the longest term of employment contract and ways to set it, this part also facilitates the analysis of problems of... [to full text]

Magistriniame darbe nagrinėjamos papildomos darbo sutarties sąlygos darbo sutarties ribose. Darbe yra analizuojamos tokios papildomos darbo sutarties sąlygos: išbadymo laikotarpis, konfidencialumo susitarimai, taip pat susitarimas atlyginti išlaidas, skirtas darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms, nekonkuravimo susitarimai. Nagrinėjant papildomas darbo sutarties sąlygas yra remiamasi LAT praktika, teisės aktais, teisės doktrina, taip pat yra atliekami palyginimai su kitų valstybių teise nagrinėjant išbandymo laikotarpį bei ne visą darbo laiką. Nagrinėjant išbandymo laikotarpį yra pateikiama jo samprata, tikslai, reikšmė, nagrinėjamas išbandymo laikotarpis darbdavio ir darbuotojo iniciatyva, analizuojami išbandymo rezultatai. Analizuojant konfidencialumo susitarimus nagrinėjama konfidencialios informacijos forma, apsauga ir atsakomybė. Tyrinėjant nekonkuravimo susitarimus nagrinėjama jų teisinė prigimtis, sąlygos, atliekamas palyginimas su kitomis valstybėmis. / Dans le travail de maîtrise on examine les conditions de travail supplémentaires dans les cadres du contrat de travail. Dans le travail on analyse ces conditions de travail supplémentaires: la période d′essai, le travail à temps partiel, l′obligation en confidentialité et l′accord compenser les frais attribués à l′enseignement, la formation et le stage du salarié. En examinant les conditions de travail supplémentaires on se base sur la jurisprudence de la Cour Suprême, les actes juridiques, la doctrine de droit, en analysant la période d′essai et le travail à temps partiel on établit la comparaison avec le droit d′ autres états. En examinant la période d′essai on donne la conception, les buts, la signification, on examine la période d′essai sur l′initiative de l′employeur et du salarié, on analyse les résultats d′essai. En analysant l′obligation en confidentialité on examine sa forme, sa protection et la responsabilité. En étudiant le travail à temps partiel on parcourt les conditions et on établit la comparaison avec autres états. Dans le travail on examine aussi la condition de travail supplémentaire liée avec les frais pour la formation du salarié.