SANTRAUKA Magistro darbo tema: „Darbo sutarties vykdymas“. Šiame darbe, vadovaujantis naujuoju Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, įsigaliojusiu 2003 m. sausio 1 d., ir kitais darbo santykius reglamentuojančiais teisės aktais, apibūdinama darbo teisių ir pareigų įgyvendinimo samprata, darbo sutarties vykdymo ir keitimo samprata, analizuojami darbo sutarties sąlygų pakeitimo, laikino darbo sąlygų pakeitimo ypatingais atvejais, perkėlimo į kitą darbą prastovos atveju, nušalinimo nuo darbo pagrindai, sąlygos ir tvarka, bendrai aptariami su darbo sutarties vykdymu susiję individualių darbo ginčų nagrinėjimo ypatumai. Temos aktualumas ir naujumas pasireiškia tuo, kad naujasis Lietuvos Respublikos darbo kodeksas yra labiau pritaikytas prie dabartinių ekonominio gyvenimo reikalavimų. Baigiamajame darbe yra remtasi įvairiais literatūros šaltiniais: teisės norminiais aktais, specialiąja literatūra, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimuose pateiktais išaiškinimais dėl Darbo kodekso normų taikymo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų priimtomis nutartimis. Darbe naudoti metodai: analizės, sisteminis, loginis, istorinis, precedentinis, teleologinis. Darbo teisių ir pareigų įgyvendinimas – tai teisės normų įgyvendinimas esant faktiniams darbo santykiams. Kai individualiais ar kolektyviniais veiksmais įgyvendinti savo teisių ir pareigų nebeįmanoma, reikia trečiųjų asmenų, t.y. kompetetingų institucijų pagalbos. Pagrindiniai subjektai, ginantys darbo teises, yra... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY The subject of the master’s paper: “Implementation of the Employment Contract”. Following the new Work Code of the Republic of Lithuania, dated January 1, 2003, and other employment relations legislation, this paper defines the conception of the execution of employment rights and duties and the conception of contract execution and amendments, analyses the basics, the conditions and the procedure of modifications to employment contract provisions, temporary modification to provisions under specific circumstances, in cases of lay-off and suspension, as well as discusses the peculiarities of dealing with individual employment disputes. The relevance and the novelty of the subject lies in the fact that the new Work Code of the Republic of Lithuania is in a greater agreement with the contemporary requirements of economic life. The final paper was written with reference to different literature sources: regulatory legislation, special literature, explanations on the application of Work Code rules presented by the Senate of the Lithuanian Supreme Court and order established by civil case judges of the Lithuanian Supreme Court. Methods used in writing the paper: analysis, systematic, logical, historical, precedent, teleological. The execution of rights and duties is the execution of legal rules in factual employment relations. When it is impossible to carry out one’s rights and duties individually or collectively, the help of the third party, i.e. the competent authorities, is... [to full text]

Darbe analizuojamas darbo sutarties nutraukimo teorinis ir praktinis aspektai: nagrinėjami darbo sutarties nutraukimo pagrindai, ginčų dėl darbo sutarties nutraukimo nagrinėjimo teisme ypatumai, identifikuojamos svarbiausios teorinės ir praktinės problemos, pateikiami pasiūlymai. Tyrimo aktualumą lemia tai, kad darbo sutarties nutraukimas labiausiai žeidžia darbuotojo turtinius interesus, tai - yra griežčiausia drausminė nuobauda, kurią darbdavys turi skirti tik turėdamas rimtą pagrindą. Ginčai dėl darbo sutarties nutraukimo nagrinėjami tiesiogiai teisme. Šie ginčai sudaro apie 17 – 21 proc. darbo ginčų bylų. Darbe akcentuojama, kad Darbo kodekse yra pakankamai darbuotojo teisių ir interesų teisinių saugiklių: atleisdamas iš darbo savo iniciatyva, darbdavys turi darbuotoją įspėti, konsultuoti, pagal galimybes siūlyti kitą darbą ir t. t. Teigiamai vertintini nauji DK nustatyti teisiniai saugikliai: reikalavimas nurodyti realią ir svarbią atleidimo iš darbo priežastį, reikalavimas, kad darbuotojas dėl darbo drausmės pažeidimo pasiaiškintų raštu ir pan. Tyrimas parodė, kad problemiškiausias yra įmonės struktūrinio pertvarkymo įvertinimas atleidžiant iš darbo darbdavio iniciatyva. Teigiamai įvertinta DK naujovė – nustatyti nebaigtinį šiurkščių darbo pažeidimų sąrašą. Klausimų kelia atleidimas pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą, nes dėl jo stinga teismo praktikos. Empirinis tyrimas parodė, kad darbo sutarties nutraukimas pripažįstamas neteisėtu ir nepagrįstu maždaug kas... [toliau žr. visą tekstą] / The work analizes theoretical and practical aspects of termination of labour agreement: grounds of labour agreement termination, peculiarities of court hearings on labour agreement termination are studied, the most important theoretical and practical prblems are determined, solutions are offered. The importance of study is determined by the fact that termination of labour agreement most of all affect and empoloyee‘s proprietary interests, this is the most severe disciplinary punishment which an employer may impose only provided there are serious reasons for that. Disputes regarding termination of a labour agreement are heard directly by court. Such disputes reach up to 17 – 21 per cent of labour disagreements cases. The work stresses that the Labour Code provides sufficient legal protection of an employee‘s rights and interests: an employer discharging an employee at his own initiative should notify, consult and, if possible, offer such employee another job, etc. New legal protection offered by the Labour Code should be appreciated: demand to specify a real and important reason of discharge, demand that an employee should present a written explanation on any violation of labour discipline, etc. The study showed that most problems arise in connection with evaluation of a company‘s restructuring resuling in discharge at an employer‘s initiative. A new provision of the Labour Code – to netermine a open-ended list of gross violations of labour discipline – is positively evaluated... [to full text]

2003 m. įsigaliojęs DK įtvirtino naują darbo sutarties pasibaigimo būdą – darbo sutarties nutraukimą be įspėjimo (DK 136 straipsnis). Pirmąkart buvo tiksliai ir aiškiai įvardinta, kokiais atvejais darbdavys privalo ar gali nutraukti teisinius darbo santykius su darbuotoju. Kai kurie pagrindai visai nauji (pavyzdžiui, šiurkštus darbo pareigų pažeidimas – moterų ir vyrų lygių teisių pažeidimas arba seksualinis priekabiavimas prie bendradarbių, pavaldinių ar interesantų), kiti – perkelti iš Darbo sutarties įstatymo (pavyzdžiui, įstatymų įgaliotų organų ar pareigūnų reikalavimas). Darbo autorė visus šiuos pagrindus suskirstė į privalomą darbo sutarties nutraukimą be įspėjimo, kai darbo sutarties nutraukimas nepriklauso nuo šalių valios, ir neprivalomą, kai darbdavys sprendžia, ar nutraukti teisinius darbo santykius, kai darbuotojas padaro pakartotinį ar šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, Tokį skirstymą autorė pasirinko gramatiniu metodu, kaip labiausiai atskleidžiančiu teisės normos turinį, išanalizavusi DK 136 straipsnio formuluotę. Darbe išsamiai aptarti visi tiek privalomo, tiek neprivalomo darbo sutarties nutraukimo be įspėjimo atvejai. Nagrinėjant DK 136 straipsnio 3 dalį, aptarti drausminių nuobaudų skyrimo ypatumai. Įsigilinus į visus įstatymų leidėjo nurodytus atvejus, pateikti pasiūlymai (pavyzdžiui, darbo sutarties pasibaigimą dėl darbdavio mirties inkorporuoti į DK 124 straipsnio 2 dalį) šio svarbaus darbo sutarties pasibaigimo pagrindo reglamentavimui. / The new Labour Code of the Republic of Lithuania (further- LC), which entered into force in January 2003, offered a new way of the expiration of an employment contract – the termination of an employment contract without notice (art. 136). The cases when an employer must or can terminate the legal labour relations without notice were enumerated so clearly ar precisely for the first time. Some of the cases are absolutely new, for example, violation of equal opportunities or sexual harassment of colleagues, subordinates or customers as a gross breach of work duties. Some are translocated from the the Law of an employment contract, for example, the demand of bodies or officials authorised by laws. The author divides all those cases into obligatory and non- obligatory termination of an employment contract without notice. The obligatory termination is when the termination does not belong on the will of parties’; non- obligatory is when an employer makes a decision – to terminate the legal labour relation or not for the repeated breach of labour discipline or gross breach of labour duties. Such a distribution was chosen by the method of grammar which reveals the matter of the rule best. All the cases mentioned in the Article 136 are traversed very properly. Moreover, the aspects of the imposition of the disciplinary sanctions are surveyed. As a result, the author represents some offers (for example, to incorporate the death of the employer as a case of employment contract‘s expiry... [to full text]

DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMAS DARBDAVIO INICIATYVA, KAI NĖRA DARBUOTOJO KALTĖS SANTRAUKA Šiame magistro darbe nagrinėjamas darbo sutarties nutraukimo, kai nėra darbuotojo kaltės, reglamentavimas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą kuris įsigaliojo 2003 m. sausio 1 d. Magistro darbą sudaro įžanga, penki skyriai ir išvados, kuriuose analizuojama darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (DK 129 straipsnio), samprata ir istorinė raida, darbo sutarties nutraukimo priežastys, apribojimai ir garantijos, taikomi nutraukiant darbo sutartį. Atskirai aptariami reikalavimai darbdaviui atleidžiant darbuotoją iš darbo bei ginčų dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, reglamentavimas darbo įstatymuose. Siekiant atlikti išsamų nagrinėjamų klausimų tyrimą, analizuojama teismų praktika, darbe pateikiami pavyzdžiai iš civilinių bylų. Įgyvendinant magistro darbe keliamus tikslus, darbe plačiai nagrinėjami Tarptautinės Darbo Organizacijos teisės aktai, lyginamuoju aspektu apžvelgiami kai kurių užsienio valstybių darbo įstatymai, nurodomi nagrinėjamų teisės normų reglamentavimo panašumai ir skirtumai. Pripažįstant, kad darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, kai kurios LR darbo kodekse numatytos nuostatos ne visiškai atitinka tarptautinių teisės aktų nuostatoms, šiame magistro darbe daroma išvada, kad daugumos teisės normų reglamentavimas Lietuvos įstatymuose yra suderintas su... [toliau žr. visą tekstą] / TERMINATION OF WORK CONTRACT ON EMPLOYER’S INITIATIVE WHEN THERE IS NO EMPLOYEE’S GUILT Mažvydas Aliukonis Vilnius University Faculty of Law SUMMARY Present master’s thesis examines the termination of work contract on employer’s initiative when there is no employee’s guilt in accordance with the Labour Code of the Republic of Lithuania, which has come into force on January 1st, 2003. The presented master’s thesis comprises the opening, five parts and conclusions, which include the analysis of the termination of work contract on employer’s initiative when there is no employee’s guilt conceptions and historical development, the reasons of the termination of work contract, applied restrictions and guarantees in case of the termination of work contract. Separate part provides the analysis of requirements to the employer under the employee redundancy, as well as dissensions regarding the terminations of work contract on employer’s initiative when there is no employee’s guilt, regulation in labour laws. In order to perform a comprehensive analysis of the issues, courts’ practice is being carried out; equally the examples of civil cases are provided in the presented paper. Considering and implementing the raised issues in master's thesis, legal acts of international Labour Organization are widely used in the provided examination, additionally the view of comparative aspect of some labour laws in foreign countries; likewise is given an indication of similarities and distinctions of... [to full text]

Pirmoje darbo dalyje yra aptariama sutarties laisvės principo įtaka papildomoms darbo sutarties sąlygoms. Nagrinėjama, kiek darbo sutarties šalys yra laisvos, nustatydamos darbo sutarties turinį, ir kokiu būdu ši teisė gali būti ribojama. Darbo sutarties sąlygos skirstomos į būtinąsias ir papildomas dėl kelių priežasčių, kurios yra aptariamos antrojoje darbo dalyje. Darbo sutarties sudarymo momento nustatymas, sąlygų keitimo tvarka, papildomų darbo sutarties sąlygų reglamentavimas įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose ir įtvirtinimas darbo sutartyje yra nagrinėjami darbe. Trečioji dalis skirta aptarti konkretiems atvejams, kai darbuotojas ir darbdavys gali bendru sutarimu darbo sutartyje įtvirtinti tam tikras sąlygas, tokias kaip išbandymas, mokymų išlaidų atlyginimas, konkurencijos ribojimas, komercinė paslaptis, intelektinė nuosavybė ir kt. Aiškinamasi, ar visi minėti susitarimai gali būti įtvirtinti kaip papildomos darbo sutarties sąlygos. Taip pat aptariamas minėtų susitarimų turinys, įtvirtintas ne tik darbo, bet ir kitų teisės šakų norminiais aktais, kuriais gali remtis darbo sutarties šalys. Taigi viso darbo tikslas, pasitelkiant sutarties laisvės principą, darbo sutarties sąlygų skirstymo ypatybes, bei aptariant pasirinktas darbuotojo ir darbdavio bendru susitarimu priimamas sąlygas, atskleisti papildomų darbo sutarties sąlygų įtvirtinimą ir reikšmę darbo teisėje. / To start with, the first part of the work is about the freedom of the employment contract, which takes effect on the additional terms of employment contract. What is more, the main question of this part is how much of competence have the parties in making contract. The distribution of terms of employment contract is important for some reasons, such as the moment of employment contracts conclusion, exchange of terms (conditions), it’s regulation in the legal statements and in contract. In addition, the third part is about concrete agreements between employer and employee, which are – prohibition of competition, obligation of secrecy, intellectual property and others. All in all, all parts are connected by noticing the importance of arranging the terms of the individual employment contract, because of it’s compulsory for the parties.

Šiame darbe autorė kėlė tikslą teoriškai ir praktiškai išanalizuoti Lietuvos ir Lenkijos darbo sutarčių nutraukimo nuostatas bei pateikti pasiūlymus siekiant tobulinti darbo sutarties sudarymo, vykdymo ir nutraukimo teisines normas. Darbą sudaro keturios dalys: Įvadas, I, II, III dalys, Išvados bei Pasiūlymai ir literatūros sąrašas. Įvade autorė kalba apie šio darbo keliamus tikslus, pagrindžia būtent šios temos pasirinkimą, pateikia analizės metodus bei naudojamos literatūros aprašymus bei komentarus. Darbe analizuojami tie darbo sutarties nutraukimo atvejai, kai darbo sutartis nutraukiama dėl nepriklau¬sančių nuo darbo sutarties šalių priežasčių, taip pat atvejus, kai darbuotojas šiurkščiai arba sistemingai pažeidžia savo įsipareigojimus pagal darbo sutartį. Pirmoje darbo dalyje kalbama apie darbo sutartį, kaip apie pagrindinį darbo teisės institutą. Apibrėžiami darbo teisės, o konkrečiai darbo sutarties subjektai, pateikiama ir analizuojama jos sąvoka bei ypatumai, analizuojamas darbo sutarties turinys bei pakeitimai, lyginant su ankstesniais darbo įstatymais. Antrojoje dalyje analizuojamos darbo sutarties nutraukimo be įspėjimo, kai darbo sutartis nutraukiama dėl nepriklausančių nuo sutarties šalių valios priežasčių, nuostatos. Trečioje šio darbo dalyje analizuojamas darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo kai darbo sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltų veiksmų. Darbo pabaigoje autorė pateikia išvadas, apibendrinimus bei pasiūlymus. / The main goal of this study is to make the theoric and practice analysis of Labor Code of Lithuanian Republic and of Poland in general, the main attention lay on labour contract ending without notice. This study consists of introductions, parts I, II, III, conclusions and proposals. In the introduction author explains the goal of this study, describes methods of research and special literature. In the first part of this work the author gives a definition of labor contract as a main institution of Labor Law, gives a definition of the subjects of Labor contract, makes an analysis of this institution. The author of this research gives a definition of the content of the contract, compares the Contract law iv force with the old Labor laws. The second part reviews the grounds of termination of employment contract without notification, in case of outrage violation of labour duties, under the Labour Code of Republic of Lithuania. It is still very unclear how it will be applied in practice. Nearly all the rules in labour law are new. Here we found the actuality of this article. It is important to accent that Labour code provides that the employment contract can be terminated only for valid reasons. Only the circumstances, which are related to the qualification, professional skills or conduct of an employee, shall be recognised as valid. Moreover, an employment contract may also be terminated on economic, technological grounds or due to the restructuring of the workplace, as well as... [to full text]

Darbo sutarties nutraukimo apribojimai ir garantijos SANTRAUKA Viena iš darbo teisės funkcijų yra apsauginė ir nukreipta ne tik į pačių darbo santykių išsaugojimą, bet ir į silpnesniosios santykių pusės – darbuotojo apsaugą, įstatymų leidėjas įtvirtina tam tikrus apribojimus ir garantijas tam tikrų kategorijų darbuotojams. Vienas iš darbo teisės tikslų yra užtikrinti užimtumo saugumą, todėl jeigu darbo teisėje būtų laisvai, be ribojimų taikomos sutarčių teisės nuostatos, pagal kurias šalys yra laisvos nustatyti sutarčių nutraukimo sąlygas, akivaizdu, kad šis tikslas niekada nebūtų pasiektas. Todėl darbo teisė numato daugelį saugiklių, susijusių su darbo sutarties nutraukimu darbdavio iniciatyva. Darbas, būdamas neatsiejama nuo žmogaus veiklos dalis bei visuomenės gyvenimo šerdimi, persismelkia į kiekvieną visuomeninių santykių sferą, skaidosi į begalę potemių, kurios tampa neišsemiama ir neaprėpiama tema. Todėl rengiant šį darbą nepretenduojama į visapusišką problemų analizę, o siekiama iškelti kai kuriuos atskirų darbo sutarties nutraukimo apribojimų ir garantijų institutų aspektus, iš kurių galima spręsti apie pačios problemos mąstą ir teisinio reglamentavimo galimybes. Darbe, taikant sisteminės analizės, loginės analizės, lyginamąjį, lyginamąjį istorinį, statistinį ir teleologinį metodus, atliekama teisės aktų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimo apribojimų ir garantijų institutų įgyvendinimą, analizė. Atsižvelgiant į tai, magistro darbas rengiamas remiantis... [toliau žr. visą tekstą] / Limitations and Guarantees of an Employment Contract Cancellation SUMMARY One of the labor law functions is protective connected not only with preservation of labor relations but also a weaker entity-employee’s security. A legislator fixes some limitations or guarantees to employees of particular categories. One of the labor law aims is to ensure employment security; therefore, this aim would not be met if provisions of contract law, whereby parties are free to fix terms of contract cancellation, were easily applied in labor law. Therefore, labor law calculates many protectors, which are connected with an employer’s initiative to cancel an employment contract. Labor is an essential part of humans and society’s activity that get into public relation domain, which can be divided into different sub-themes and become wide, inexhaustible theme. Therefore, preparing this work the most important point is to emphasize some separate institute aspects of limitations and guarantees of an employment contract cancellation, from where it is possible to decide about the scale of a problem and possibilities of juridical regulation and not to analyze all problems. Analysis of legislation, which fine-tunes institute implementation of limitations and guarantees of an employment contract cancellation, is realized at work while applying the system analysis, logic analysis, comparative, comparative historical, statistical and theological methods. In consideration of that, master work is being... [to full text]

Darbo sutartis yra viena pagrindinių asmens teisės į darbą įgyvendinimo teisinių formų. Sutarties turinį sudaro jos šalių sulygtos sutarties sąlygos, apibrėžiančios šalių teises ir pareigas. Teisės norminiai aktai nustato daugumą privalomų sąlygų, būtinų aptarti darbo sutartyje, nustato sąlygų minimumą. Taip pat nustatoma laisvė aptarti kitas sąlygas, tačiau sutarties laisvę apriboja taip pat teisinės taisyklės, kurios apima beveik kiekvieną darbo sutarties aspektą. Teisės norminiai aktai užtikrina minimalių darbo standartų laikymąsi, nustato draudimus, apribojimus, įpareigojimus, siekiant išvengti kurios nors šalies piktnaudžiavimo įstatymo suteikta galimybe, suteikiant teisę darbuotojui ir darbdaviui susitarti dėl darbo sutarties sąlygų, apsaugančių darbuotojo socialines teises. Pažeidus minimalių, draudžiamų darbo standartų laikymąsi – pažeidžiamos įstatymų nuostatos ir darbo sutarties sąlygos tampa prieštaraujančios įstatymams. Prieštaraujančius įstatymams santykius privaloma nedelsiant keisti arba nutraukti. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas nustato darbo sutarties prieštaravimų įstatymams pašalinimo tvarką. Prieštaravimų pašalinimas – tai darbo sutarties pakeitimas. Konstatuojami ir nepašalintini prieštaravimai, kurių teisiniai padariniai yra dvejopi: darbuotojo perkėlimas jo sutikimu į kitą darbą arba darbo sutarties nutraukimas. Darbo sutarties prieštaravimas įstatymams, esant tam tikrai juridinei sudėčiai (faktui) sudaro savarankišką darbo sutarties nutraukimo... [toliau žr. visą tekstą] / Employment agreement is one of the main legal forms of actualizing a person’s right to employment. The content of the agreement consists of the provisions negotiated by the parties, which define the rights and obligations of the parties. The prevailing legal norms and acts regulate most of the obligatory conditions of an employment agreement and define the minimal requirements. There is room left for free discussion of unregulated conditions, yet, the free room is also limited by legal norms, which cover almost every aspect of an employment agreement. Legal norms and acts ensure compliance to the minimal employment standards, define insurance rates, and settle the limitations and obligations in order to prevent any of the parties from being legally abused by the other party and in order to provide the employer and the employee with a possibility to negotiate such employment conditions which would protect the social rights of the employees. When the minimal restricted employment standards are violated, the provisions of the associated legal acts are violated alongside, and the conditions of such employment agreements come to be in contradiction to the prevailing law. The contract which is in contradiction to law should be immediately amended or terminated. The Labour Code of the Republic of Lithuania defines the order of elimination of the employment agreement provisions which are in contradiction with the law. Elimination of such provisions means changing the employment... [to full text]

Iki šiol teismų praktika ginčų dėl darbo sutarties nutraukimo bylose tebesiformuoja, ir neretai darbo įstatymų taikymas darbo teisinių santykių nutraukimo praktikoje sąlygoja problemas, susidaro nepakankamai aiškios, kartais netgi prieštaringos ir pagal esamą reglamentavimą sudėtingai teisiškai sprendžiamos situacijos. Pirmiausia magistro darbe aptariamos ginčų dėl darbo sutarties ypatybės, jų išskirtinumas darbo ginčų sistemoje, aiškinamasi ginčų dėl darbo sutarties nutraukimo, kaip individualių darbo ginčų reikšmė bei pateikiami tokių ginčų teisminio nagrinėjimo ypatumai. Magistro darbe naujai pažvelgiama į esamų darbo sutarties nutraukimo pagrindų specifiką teoriniu ir praktiniu aspektu, kompleksiškai tiriami ginčų dėl darbo sutarties nutraukimo ypatumai, atkreipiant dėmesį į aktualiausius ir problematiškiausius pagal besiklostančias darbo rinkos ir socialinės politikos tendencijas darbo sutarties nutraukimo pagrindus, tokius kaip darbo sutarties nutraukimas: a) šalių susitarimu; b) kai nėra darbuotojo kaltės; c) dėl darbuotojo kaltės; d) dėl nepatenkinamų darbuotojo išbandymo rezultatų; e) dėl darbdavio likvidavimo; f) darbdavio bankroto atveju. Nagrinėjant, kaip galiojančios teisės normos, reglamentuojančios ginčų dėl darbo sutarties nutraukimo minimais pagrindais ypatumus, pritaikomos praktiškai, keliamos ir aptariamos išsamiai neišnagrinėtas esamos teorinės ir praktinės darbo sutarties nutraukimo pagrindų problemos, siūlomos gairės interpretacijai, teisiškai vertinant... [toliau žr. visą tekstą] / Disputes over Termination of the Employment Contract: Theory and Practice. Summary The judicial practice of settling disputes concerning termination of the employment contract matters is developing until now, and the application of labor laws in the labour legal relations practice often determines the problems; the abstruse, sometimes even contradictory, and under current regulations fraught legal situations occur. Firstly, peculiarities of the disputes concerning the employment contract are discussed in the master’s work, then the importance of labour disputes over termination of the employment contract, as the individual labour disputes, is explained and the features of hearing of such labour disputes in courts are laid out. The new position on the particularity of the current grounds of the termination of the employment contract is defined in both theoretical, and practical aspects; features of disputes concerning termination of the employment contract are examined in comprehensive way, focusing on the grounds of termination of the employment contract, which are the most topical and problematic under the evolving labor market and social policy trends, such as the termination of an employment contract a) by agreement between the parties; b) on the initiative of an employer without any fault on the part of an employee; c) through the employee’s fault; d) if an employer recognises that the results of a trial to assess the suitability of an employee for the assigned task are... [to full text]

Magistrinio darbo objektas yra darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, tvarka bei darbo sutarties nutraukimo apribojimai ir garantijos. Darbo sutartis laikoma viena iš pagrindinių asmens teisės į darbą įgyvendinimo formų, o darbo užmokestis – vienas pagrindinių asmens pragyvenimo šaltinių, todėl kiekviena valstybė siekia užtikrinti darbo santykių stabilumą, kuriuo stengiamasi apsaugoti darbuotojus nuo pernelyg didelės darbo santykių kaitos ir nepagrįstų darbo sutarčių nutraukimų. Be abejo darbo sutarties nutraukimo apribojimai turi būti objektyviai pagrįsti, ir nustatomi tik siekiant teisėtų ir apibrėžtų tikslų, nes kitaip yra galimybė, kad bus pažeidžiamos darbdavio teisės ir interesai. Tokias objektyvias priežastis nulemia kitos darbo santykių šalies ir visos visuomenės interesai. Numatyti ribojimai ne tik padeda apsaugoti darbuotojų teisėtus interesus, bet ir užkirsti kelią socialiniams konfliktams, masiniam nedarbui, taip pat padeda užtikrinti darbo santykių šalių pusiausvyrą, darbdavio soialinę atsakomybę – jis turi būti atsakingas už jo naudojamą darbo jėgą. Rašto darbe apibrėžiami darbdaviui, ketinančiam nutraukti darbo santykius, taikomi apribojimai ir garantijos, numatytos darbuotojams; analizuojamas jų turinys; išskiriamos egzistuojančios darbo teisinių santykių reglamentavimo bei teisės normų taikymo problemos ir sunkumai, siūlomi jų sprendimo variantai, teisiškai įvertinamos praktinės situacijos bei priimti teismų sprendimai... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the master thesis is the order of cancellation of labour contract on initiative of the employer and the restrictions and warranties of the labour contract. The labour contract is considered as one of the main forms of person’s right to implement work, and the wage is one of the main sources of person’s sustenance, therefore, each country tries to warrants the stability of labour relations, by which there is trying to protect the workers from too intense alternation of labour relations and unreasoned cancellations of labour contracts. Of course, the restrictions of cancellations of labour contracts must be reasoned objectively and established only when reaching for lawful and determined purposes, if otherwise, there occurs an opportunity to violate the interests of a party of labour relations and the whole society. Such the objective reasons are caused by the interests of the other party of labour relations and the whole society. The intended restrictions help not only to protect the lawful interests of the workers, but also to prevent the social conflicts, mass unemployment, also help to warrant the balance of the parties of labour relations, the social amenability of the employer – he must be amenable for the labour force used by him. In the thesis the restrictions applied to the employer intending to cancel the labour relations and warranties intended for the workers, are determined; their content discussed; the existing problems and difficulties of regulation... [to full text]