Tinkamas kapitalos struktūros suformavimas įmonėje turi didelę įtaką jos tikslų užtikrinimui bei finansiniam stabilumui. Tinkama įmonės finansinė padėtis priklauso ir nuo apskaitos politikos suformavimo. Šiame darbe tiriamas ryšys tarp įmonės kapitalo struktūros ir jos apskaitos politikos pasirinkimo bei atskleidimo. Atsižvelgiant į globalų kontekstą, buvo padaryta prielaida, kad 2008 m. pasaulinė finansinė krizė lėmė daugelio įmonių veiklos pokyčius. Darbo objektas – įmonių apskaitos politika. Šio darbo tikslas – ištirti kapitalo struktūros įtaką stambių įmonių apskaitos politikai, jos pasirinkimui ir atskleidimui. Darbo tikslui pasiekti iškelti šie svarbiausi uždaviniai: Išnagrinėti apskaitos politikos sampratą; Išanalizuoti apskaitos politikos pasirinkimą sąlygojančius veiksnius, Išanalizuoti apskaitos informacijos atskleidimo aspektus; Pateikti įmonės kapitalo struktūros formavimo prielaidas; Ištirti Lietuvos stambių įmonių apskaitos politikos pasirinkimo ir atskleidimo priklausomybę nuo kapitalo struktūros. Buvo iškeltos tokios hipotezės: H1 – Lietuvos stambios įmonės naudoja daugiau pelną didinančių apskaitos politikos metodų nei pelną mažinančių; H2 - Lietuvos stambios įmonės, kurių finansinis svertas yra didesnis, yra linkusios naudoti pelną didinančią apskaitos politiką; H3 – Lietuvos stambių įmonių, kurių skolos lygis kapitalo struktūroje didesnis, atskleidimo laipsnis yra didesnis; H4 – Lietuvos stambios įmonės, atskleidžiančios didesnę nei vidutiniškai apskaitos... [toliau žr. visą tekstą] / KEWORDS: Accounting policy, accounting policy choice, disclosure of accounting policies, capital structure, financial leverage, legitimacy theory, agency theory, signal theory, stakeholder theory. The optimal structure of the capital has a huge impact assuring its goals and financial stability. The company’s appropriate situation of financial condition depends on the accounting policies formation as well. In this paper there was made the investigation of correlation of company’s capital structure and its accounting policy choice and disclosure. Considering the global context of the worldwide financial situation, there were made an assumption that 2008 financial crises had an impact on most of Lithuanians enterprises performances. Object of the research – companys accounting policy. Aim of te researh was to investigate the impact of capital structure on accounting policy of large companys, on accounting policy choice and its disclosure. In order to achieve the aim of the thesis the were made such tasks as follows: analyse the factors that influence the choise of accounting policy, analayse the aspects of accounting policies disclosure, provide the assumptions of capital structure forming, investigate the connection between the choise and disclosure of accounting policy of large Lithuanian companies and its capital structure There were made five hypothesis: H1 – Large Lithuanian companies use accounting policy methods that increase the profit of current period instead of those... [to full text]

Iki 1990 m. Lietuvos teismai praktiškai nesusidurdavo su renvoi – situacija, kada teismo vietos valstybės kolizinės taisyklės nurodo taikyti užsienio valstybės teisę, o pastarosios tarptautinės privatinės teisės normos grąžina į lex fori (pirmojo laipsnio renvoi) arba nukreipia į trečiosios valstybės teisę (transmisija). Todėl ši problematika niekada plačiau nenagrinėta nei Lietuvos doktrinoje, nei teismų praktikoje. Vis dėlto po naujos civilinės teisės kodifikacijos grąžinimo teorijos aktualumas tapo nepaneigiamas, todėl tikslinga kitų valstybių (ypač Prancūzijos) tarptautinės privatinės teisės specialistų teiginių, pozityviosios teisės bei teismų praktikos renvoi srityje analizė. Skirtingai nei kitose tarptautinės privatinės teisės srityse, renvoi problematikos ištakos sietinos ne su doktrina, o su Prancūzijos Aukščiausiojo Teismo praktika. Nepaisant to, jog grąžinimo teorijos apraiškų būta ir Anglijos bei Vokietijos teisėje, tačiau būtent Prancūzijos Aukščiausiojo Teismo sprendimas Forgo byloje įtakojo tolesnį renvoi taikymą ir doktrininius debatus dėl galimo jo atmetimo. Doktrina renvoi klausimu buvo nevienalytė. Nors dauguma tarptautinės privatinės teisės specialistų stengėsi pagrįsti renvoi taikymą teoriniais, teisiniais bei praktiniais teiginiais – neimperatyviu teismo vietos valstybės kolizinės taisyklės pobūdžiu, užsienio teisės vientisumu, užsienio valstybės įstatymų leidėjo atsisakymu reglamentuoti tam tikrus teisinius santykius, renvoi taikymo būtinybe siekiant... [toliau žr. visą tekstą] / Renvoi: la problématique et les solutions possibles (résumé) Renvoi: problematical application and possible solutions (summary) La problématique du renvoi n’a jamais fait l’objet d’analyse doctrinale, ni jurisprudentielle en Lituanie, alors, le but essentiel de ce mémoire était de traiter la problématique, ainsi que les solutions possibles du renvoi: la situation quand le système juridique d’un pays rend compétent le système juridique d’un autre pays lequel, par sa règle de conflit, renvoie la compétence au système soit d’un état tiers (renvoi au second degré), soit d’un état « expéditeur » (renvoi au premier degré). C’est en effet assez curieusement la jurisprudence française, et non la doctrine, qui est à l’origine avec ce qu’il est convenu d’appeler le renvoi, de la plus fameuse des controverses qui ait agité dans le monde entier la théorie du droit international privé. Certes, ce mode de raisonnement avait des précédents en Allemagne et en Angleterre et même dans l’ancien droit français, mais c’est l’arrêt Forgo de la Cour de cassation française qui, en mettant en évidence l’existence des conflits négatifs et en les résolvant par le procédé du renvoi, a permis une véritable prise de conscience du problème. Le procédé du renvoi est né d’une confusion entre la loi interne et règle de conflit étrangères, alors, l’admission du renvoi par la jurisprudence a donné lieu à un vif débat doctrinal. De nombreux... [to full text]

In this paper I have separated three periods of probability theory teaching: 1. Probability theory teaching in Lithuania during 1920-1940’s. 2. Probability theory teaching in Lithuania during 1960-1990’s. 3. Probability theory teaching in Lithuania during 1991-2000’s. In the prewar Lithuania probability theory was a separate science already, examined in university, applied in other disciplines. In secondary schools subject was not taught yet. At that moment first textbook of probability theory was published: V. Biržiška, Fundamentals of mathematical probability theory: lectures in Lithuanian university during 1928 – 1929’s in Kaunas, 1930, p. 588. This science was very interesting for the mathematicians. Probability theory gained importance in the everyday life, too. At the end of 1940’s elements of probability theory were included into mathematics programs in the further education schools. During 1960-1990’s probability theory was studied in the Lithuanian schools as an optional subject. Course was rather wide and complicated. At that period many additional training aids appeared, scholars carried out research and experiments, searched for optimal methods of teaching probability theory. Science as such was interesting not only for the scientists, methodologists, but for the psychologists, too, who examined children, trying to decide, what age is the best to start learning probability theory. At that moment Vytautas Liutikas published his book „How probabilities of events... [to full text]

Darbo objektas – darbuotojų motyvavimo priemonės. Darbo tikslas – remiantis atlikto tyrimo rezultatais ir specialistų komentarais, pateikti motyvavimo priemonių taikymo darbuotojams pasiūlymus tarptautinėse įmonėse, įvertinant darbuotojų amžių, gaunamas pajamas, užimamas pareigas. Šio tikslo įgyvendinimui, buvo sprendžiami sekantys uždaviniai: · Išnagrinėti pagrindinius teorinius motyvacijos, motyvavimo ir darbo motyvacijos aspektus; · Apžvelgti atliktus tyrimus, apie paklausiausias, populiariausias motyvacines priemones Lietuvoje; · Išsiaiškinti kokios naujos motyvavimo priemonės naudojamos Lietuvos įmonėse; · Pateikti specialistų komentarus, darbuotojų motyvavimo klausimais; · Ištirti, Lietuvoje veikiančių statybinės technikos ir metalo prekybos, tarptautinių kompanijų, naudojamas darbuotojų skatinimo priemones, bei jų pageidavimus. Rezultatus suskirstant į grupes pagal amžių, gaunamas pajamas, užimamas pareigas. Darbo struktūra. Magistro darbą sudaro trys pagrindinės dalys: motyvacijos teoriniai aspektai; tyrimų analyzė ir specialistų komentarai; darbuotojų motyvavimo priemonių tyrimo rezultatai, išvados ir pasiulymai. Pirmojo dalyje pateikti motyvacijos teoriniai pagrindai. Pateikti įvairių autorių motyvacijos apibrėžimai, motyvacinės teorijos, jų skirstymas, taip pat apžvelgta materialinės, materialinės nepiniginės ir nematerialinės motyvavimo priemonės. Antroje dalyje analizuojami Lietuvoje pastaruoju metu atlikti tyrimai, susiję su darbuotojų motyvacija, taip pat... [toliau žr. visą tekstą] / Object of graduation work are employee motyvation systems. Aim of the work – with reference to research results and specialists' comments, to give offers regarding employee motyvation systems in multinational companies. To group oneself according employees’ age, their salaries and their posts. To complete the goal were worked out these tasks: · To explore the main theoretical aspects of motyvation, work motyvation and motyvation theories; · To review already done researches in Lithuania and foreign countries, regarding employee most populars motyvation means. · To give opinion and comment of specialists, regarding employee motyvation; · Finding out, what new motyvation means are using Lithuanian companies; · Investigate what employees motyvation means are using multinational trading companies, situated in Lithiania. Also to find out what motyvation means employees want. Results will be group oneself according to age, salaries and posts. Structure of the work. Master’s work consist of three main parts: theoretical aspects of the motyvation, analysis of already done researches and specialists commnets, results of employee motyvation systems research, conclusions and offers. The first part of the work offers theoretical fundamentals of motyvation and employee motyvation. There are presented Various authors‘ motyvation, employee motyvation, motyvation systems definitions, short theories of motyvation description. Also we had review of tangible means and non tangible means of... [to full text]

Magistro darbe „Religinio pasirinkimo ekonominis “pamatas“ bandomos atskleisti šiuo metu pasaulyje labai populiarėjančios religijos ekonomikos metodologinių ir iš dalies teorinių nuostatų ištakos bei galimos aptariamos koncepcijos taikymo ribos. Akcentuojant metodologines klausimo prielaidas, išgryninama idėja apie naudos/prasmės perskyrą ekonominiuose tyrimuose, kai neproporcingai pabrėžiant naudos dimensiją slepiama ar net naikinama prasmės plotmė, neišvengiamai apimanti ir religinį komponentą. Naudos/prasmės perskyros metodologinės ištakos aptinkamos vyraujančioje ekonomikos pamato ir jos metodo koncepcijoje, kurioje ypatingas dėmesys skiriamas racionalaus ekonominio individo sampratai bei pozityviosios ir normatyvinės ekonomikos perskyrai. Parodoma, kaip racionalaus individo koncepcijos vidinis prieštaringumas bei pozityvios/normatyvinės ekonomikos atskyrimas gimdo fakto/vertybės skirtį, itin giliai įsišaknijusią tiek ekonominėje politikoje, bet ir pačioje modernios ekonominės teorijos pamate. Aptariant populiarėjančią religijos ekonomikos koncepciją, demonstruojama, kaip nuostata religijos klausimus matyti iš išimtinai ekonomikos perspektyvos naikina esmines religijos dimensijas, o pastanga religijos ir ekonomikos sankirtų ieškoti pirmiausiai besirenkančio subjekto laikysenoje nepanaikindama fakto/vertybės skirties, ją transformuoja į naudos/prasmės perskyrą. Darbe parodoma, kaip fakto/vertybės ir atitinkamai, naudos/prasmės, skirtys, užvaldžiusios ekonomikos... [toliau žr. visą tekstą] / The master‘s thesis The Economic Ground of Religious Choice portrays an attempt to divulge the origins of the methodological and, in part, theoretical principles of the economics of religion, a concept which is presently gaining great popularity throughout the world. The work also demonstrates possible limits of application concerning the concepts under consideration. In highlighting the methodological assumptions of the issue, economic studies expose the notion of distinction between utility and meaning: by disproportionately emphasizing the utility dimension, the plane of meaning is hidden or even eliminated, inevitably incorporating the religious component as well. Methodological origins of the utility/meaning distinction are encountered in the prevailing concept of economic basis and means, where particular consideration is given to the comprehension of a rational, economic individual, as well as to the distinction between positive and normative economies. This demonstrates how the internal contradiction of a rational individual’s comprehension and the distinction of positive/normative economy give rise to fact-value distinction that is particularly deeply rooted not only in economic policy, but also in the very foundation of mainstream economic theory. Deliberation of an economics of religion concept, a concept that is gaining popularity, demonstrates how the principle of viewing religious issues exclusively from an economic perspective destroys essential religious... [to full text]

<p>Ova disertacija se bavi telesnim, individualnim i dru&scaron;tvenim dimenzijama emocija u cilju razvoja integrisane sociolo&scaron;ke teorije (emocija). U uvodnom poglavlju je data podrobna analiza određenja emocija kroz istoriju i u istoriji filozofije, kako bi se analiza njihovog naučnog istraživanja ukorenila u prikladni socioistorijski i epistemolo&scaron;ki kontekst. Ovo poglavlje odlikuje i pojmovna analiza, odnosno izlaganje različitih definicija emocija u naukama, kao i razgraničenje između pojmova emocija, osećanja, afekata, raspoloženja, osećaja i emocionalnosti.<br />Drugo poglavlje posvećeno je analizi telesnih dimenzija emocija i emocionalnosti. Ono obuhvata evolucione osnove emocija, pre svega putem analize izražavanja i evolucije emocija kod čoveka i ne-ljudskih životinja. U ovom poglavlju predstavljene su i neurofiziolo&scaron;ke determinante emocija, uz lociranje emocionalnog iskustva u ljudskoj neuroanatomiji i neurohemiji. Zatim je analiziran teorijski program afektivne neuronauke kao korak ka integraciji saznanja iz neuronauka, evolucione biologije i (kognitivne) psihologije.<br />Naredno poglavlje obuhvata analizu individualnog iskustva emocija, odnosno osećanja individue, fokusirajući se na teoretisanje o elementima i sekvencama navedenog iskustva. Analiziran je međuodnos emocija i individualnog pona&scaron;anja, uključujući tu i psihofiziolo&scaron;ku i psihoneurolo&scaron;ku tradiciju, kao i psihodinamičke, bihevioralne, razvojne i motivacione aspekte osećajnosti. Drugi deo poglavlja čini analiza veze između emocija i spoznaje, odnosno kognitivnih dimenzija osećajnosti. Kao integrativni poduhvat u okviru izučavanja individualnih dimenzija emocija analizirane su psihoevoluciona tradicija i evoluciona psihologija (emocija) kao modeli za integraciju saznanja iz evolucione biologije i psihologije emocija.<br />Zatim se predstavljaju i problematizuju međuodnos (izučavanja) emocija i dru&scaron;tva, odnosno dru&scaron;tvene dimenzije emocija. Na prvom mestu prikazano je ambivalentno mesto (i implicitno prisustvo) koje su emocije i ljudska emocionalnost imali u klasičnim sociolo&scaron;kim teorijama, kao teorijskoj osnovi za potonje razmatranje veze emocija i dru&scaron;tva. Predstavljeni su i razvoj, institucionalizacija i debate u samoj sociologiji emocija kao zasebnoj sociolo&scaron;koj disciplini, uz poseban naglasak na metateoriji ove sociolo&scaron;ke discipline. Na kraju je, kao korak ka integrisanoj sociolo&scaron;koj teoriji, analiziran program neurosociologije (emocija), kao specifične integracije sociologije i neuronauka.<br />Peto poglavlje bavi se fenomenom i relevantno&scaron;ću sociologije emocija po sociolo&scaron;ku teoriju, odnosno istraživanjem emocija u sociologiji kao modelom za rekonstrukciju sociolo&scaron;ke teorije na adekvatnijim epistemolo&scaron;kim osnovama. Da bi se ovo postiglo, polje emocija prikazuje se u kontekstu nekoliko fundamentalnih koncepata klasične sociologije, odnosno sociolo&scaron;ke teorije: dru&scaron;tvene moći (i klase i statusa), rituala, identiteta i kulture. Naime, uz analizu klasičnih sociolo&scaron;kih teorija ovih fenomena, ponuđeni su modeli njihove (re)konceptualizacije u svetlu saznanja sociologije emocija, ali i drugih disciplina koje izučavaju emocije.<br />U &scaron;estom i zaključnom poglavlju detaljno se pristupa problemu nivoa ili jedinice analize u sociologiji, kao i problemu odnosa sociologije prema drugim naukama o životu (a samim tim i problemu naučnog karaktera sociologije), te načinima za njihovo re&scaron;avanje upotrebom saznanja, koncepata i modela sociologije emocija. Posebnu ulogu u tom zadatku imaju konkretni aspekti pojedinih teorija emocija koje su predstavljene kao egzemplari integrisanih teorija u metateorijskom, odnosno epistemolo&scaron;kom smislu.<br />U skladu sa tim, u zaključku je data i procena ranije predstavljenih teorija sa integri&scaron;ućim ambicijama, poput afektivne neuronauke, psihoevolucione teorije, neurosociologije i drugih. Na osnovu saznanja i zaključaka izvedenih iz prethodnih poglavlja disertacije, analiziraju se i razvijaju modeli mikro&ndash;makro i biopsihosocijalne integrisane teorije ljudskih emocija, i nude sugestije za razvoj integrisane teorije ljudske socijalnosti (i/ili ljudskog dru&scaron;tva). Dakle, telesne, individualne i dru&scaron;tvene dimenzije emocija i determinante emocionalnosti se koriste i predstavljaju u svetlu dokaza za mogućnost prevazilaženja metodolo&scaron;kih, metateorijskih i epistemolo&scaron;kih problema sociolo&scaron;ke teorije.</p>

Šiame darbe analizuojamos Neoklasikų bei Neokeinsistų teorinės įžvalgos, per šių teorijų prizmę siekiama įvertinti infliacijos kontrolės priemones, taikytas Lietuvoje 1991-2007 metais. Šiam tikslui pasiekti atlikta Neoklasikų bei Neokeinsistų teorijų analizė, išskirtos bei palygintos šių mokyklų atstovų rekomenduojamos infliacijos priemonės. Taip pat atlikta 1991-2007 metų Lietuvos infliacijos pokyčių bei juos lėmusių veiksnių analizė, peržvelgta šio laikotarpio monetarinė bei fiskalinė politikos. Išskyrus analizuotų Neoklasikų bei Neokeinsistų teorijų autorių siūlomus infliacijos kontrolės metodus, įvertintos Lietuvos infliacijos kontrolės priemonės. Padaryta išvada, kad Lietuvos infliacijos kontrolės modelis turi bruožų, būdingų tiek Neoklasikų, tiek Neokeinsistų teorijoms. / In this work Neoclassical and Neokeynesian academic providence are analyzed with an aim to estimate Lithuanian inflation control devices, applied from 1991 to 2007. In order to reach this goal Neoclassical and Neokeynesian theories are analyzed. Inflation control tools, counseled by representatives of these schools of thoughts, are excluded and compared. Lithuanian inflation variations and their causes are analyzed, monetary and fiscal policies are delineated. By using segregated ideas of analyzed Neoclassical and Neokeynesian authors, Lithuanian inflation control methods are assessed. The conclusion is that Lithuanian inflation control model carries features, which are common both for Neoclassical and Neokeynesian schools of thoughts.

Magistro darbo teorinėje dalyje ,,Teorinis rašytinės komunikacijos raidos pagrindas“ analizuojamos socioligvistinė, socio-psichologinė mandagumo ir retorikos teorijos kaip metodologinis rašytinės komunikacijos tyrimo pagrindas, atskleidžiamos jų pritaikymo rašytinės komunikacijos tyrimams galimybės. Tiriamojoje dalyje ,,Diplomatinių raštų tipai ir istorinė raida“ analizuojami diplomatinių raštų ir oficialių dokumentų tipai (notos, laiškai, memorandumai, pro memoria, tarptautiniai teisiniai dokumentai ir kt.), apžvelgiamas istorinis-komunikacinis diplomainių raštų raidos aspektas nuo antikos laikų iki šiuolaikinės rašytinės komunikacijos ir elektroninio komunikavimo. / This thesis provides an analysis of written diplomatic language as a part of the diplomatic protocol in the context of human communication process and courtesy. Various approaches of different authors are presented including the overview of sociolinguistiscs, socio-psychological politeness theory and rhetoric; different aspects of diplomatic intercourse are discussed while text being considered as the essence of diplomacy. Three main issues of written diplomatic language are here considered as the most significant. The first aspect is the diplomatic correspondence with its different forms for communicating with international actors. These are notes, letters, memoranda and aides-memoires. Both form and contents of these documents are analysed. The second aspect is diplomacy and language, surveying the historical development of diplomatic language and the current language trends related to IT development. The third aspect emphasizes the importance of written language in international legal documents such as agreements. It alsoprovides a historical perspective to the developments of diplomatic language and focuses on the diplomatic correspondence as the means of negotiation, representation and exchange between nations. It also deals with politeness of diplomatic language and the art of drafting official letters and documents, describes the growth of diplomatic process and its conventions as the response to the interconnected developments of more complicated governing structures... [to full text]

Žiniasklaidos pranešimai padeda formuoti socialines ir politines nuostatas, padeda suvokti atskiras socialines grupes. Viena iš teorijų, nagrinėjančių žiniasklaidos įtaką, yra dienotvarkės nustatymo teorija. Žiniasklaida auditoriją ne tik informuoja, bet ir nustato tam tikrų naujienų bei temų svarbą. Dienotvarkės nustatymo teorija (angl. agenda setting) teigia, kad žiniasklaida turi galią auditorijai nurodyti, tai kas visuomenėje svarbu. Dienotvarkės nustatymo teorija turi du lygius. Pirmasis lygis nustato temas, kurios yra svarbios žiniasklaidoje. Antrasis dienotvarkės nustatymo teorijos lygis sutelkia dėmesį į objekto ) savybes, charakteristikas, kurios sudaro tam tikrą vaizdą Magistro darbo objektas – emigrantų įvaizdis internetinėje žiniasklaidoje ir internetiniuose komentaruose. Darbo tikslas – remiantis dienotvarkės nustatymo teorija, išanalizuoti emigrantų įvaizdį internetinėje žiniasklaidoje ir internetiniuose komentaruose. / The agenda – setting theory is theory that the news media have a large influence on audiences by thei choise of what stories to consider newesworthy and how much prominence and space to give them. Agenda setting theory has two levels of agenda setting: The first – level agenda setting is most traditionally studied by reasearchers. Simply put, the focus is on major issues or objects. In second – level agenda setting, the news media focuses on the characteris of the objects or issues. On the grounds of communication theory (agenda – setting) this paper studies the image of emigrants ininternet media and internet comments. The object of this paper is image of emigrants in internet media and internet comments. The aim of this paper is to disclose the construction of image of Lithuanian emigrant.

Kartografiniuose kūriniuose spalva yra viena iš pačių svarbiausių priemonių, kurios pagalba perteikiama informacija. Darbe apžvelgiama spalvų teorija ir jos raida, trumpai nagrinėjamas spalvų suvokimas kaip reiškinys, apžvelgiami spalvų maišymo ir kalibravimo procesai bei sistemos. Darbe trumpai aprašomi spalvinio matymo sutrikimai bei jų svarba kuriant kartografinius kūrinius. Ruošiant apklausą, nagrinėta keturių spalvų teorija (grafų teorija), kuria remiantis nustatytas spalvų kiekis reikalingas tyrimui atlikti. Tyrimo esmė yra atskleisti regioninius bei lyčių spalvinio matymo ypatumus analizuojant gautus duomenis iš apklaustųjų. Taip pat gauti rezultatai yra palyginami su spausdintuose žemėlapiuose naudojamų spalvų skalėmis. Visas tyrimas paremtas RGB kodo analize bei interpretavimu. Gauti darbo rezultatai atskleidžia, kad skirtumai yra pastebimi ir tai leidžia tęsti platesnius tyrimus apie spalvinio matymo ypatumus, pasitelkiant ir kitų sričių specialistus(psichologus, gydytojus, etnologus ir kt.). / Cartographic works, color is one of the most important means by which information is transmitted. The paper provides an overview of color theory and its development, briefly examined the color perception as a phenomenon, an overview of color mixing and calibration processes and systems. The paper briefly describes the color-vision disturbances and their importance for creating cartographic works. In preparing poll, examined the four-color theory (graph theory), which on the basis of the number of colors required for analysis. The study is to reveal the essence of regional and gender color-vision characteristics of the analysis of data obtained from the interviewees. Also, the results are compared to printed maps used color scales. The entire study is based on the RGB code analysis and interpretation. Get the results of the work reveals that the differences are noticeable, and it allows you to continue research on the wider vision of the color characteristics, and through other specialists (psychologists, doctors, ethnologist, etc).