Daugiausia dėmesio ir platesnės analizės reikalauja pati agentūrų decentralizavimo sąvoka bei pridėtinė vertė. Dėl didėjančios Europos agentūrų įtakos, naudinga platesnė jų veiklos organizavimo analizė. Tikslinga moksliškai ištirti šiandieninį agentūrų veiklos organizavimą: struktūrą, valdymą bei sugebėjimą derinti ES ir nacionalinius interesus. Tik išanalizavus tyrimų rezultatus, galima kalbėti apie Europos agentūrų veiklos administravimo tobulinimą. Šio darbo tikslas - išanalizuoti Europos agentūrų bendrus organizavimo bruožus, jų veiklos valdymo bei bendrų interesų derinimo pagrindines ypatybes. Pirmame skyriuje pristatomi Europos agentūrų teoriniai pagrindai. Pradžioje pateikiama „Agentūros teorijos“ samprata ir priežastys, lėmusios agentūrų kūrimąsi. Antrajame poskyryje apibrėžiamos „Užsakovo – vykdytojo“ modelio savybės ir galiausiai pateikiama mokslininkų kritika šios teorijos ir modelio atžvilgiu. Antrajame skyriuje pateikiama Europos agentūrų išorės ir vidaus struktūrų bei valdymo lyginamoji analizė, siekiant išanalizuoti agentūrų bendruosius organizavimo bruožus ir skirtumus. Analizuojant pateikiamos įvairios Europos agentūrų finansavimo ir biudžetų planavimo schemos. Trečiame skyriuje per kokybines dviejų tyrimų, siųstų Europos Sąjungos agentūrų valdybų vadovams bei agentūrų vadovams, analizes, apžvelgiamas agentūrų veiklos efektyvumas, Europos Sąjungos ir nacionalinių interesų derinimas ir organizaciniai ypatumai. / More attention and wider analysis should be done on the concept of agencies decentralization and added value. Due to the increasing European agencies influence, it is useful a broader analysis of the organization activity. It is appropriate to investigate the organization: the structure, management and the ability to combine the EU and national interests. Only after the analysis of the results, it is possible to talk about the agency operational improvements The aim of this work - to analyze the common characteristics of the European Union, their management and coordination of interests in basic features. The first section presents the theoretical foundations of the agencies. At the beginning the Agency theory is presented: the concept and the reasons given for the creation of agencies. The second subsection defines principal-agent model characteristic. At the end ultimately provided the scientific criticism of this theory and model respect The second section provides the agencies external and internal management structures and a comparative analysis of the agencies coordination with the purpose of common organizing features and differences analysis agencies In the third section, through two qualitative researches, sent to the heads of European Union agencies and the chiefs of the boards of EU agencies, is analyzing the agencies efficiency, the European Union and national interests harmonization, and organizational features.

Teorinė mokslinės literatūros šaltinių analizė parodė, kad socialinis dalyvavimas traktuojamas kaip daugialypis konstruktas apimantis skirtingomis formomis grįstą, aktyvų asmens dalyvavimą visuomenės gyvenime. Egzistuoja NVO apibrėžties problema, tačiau dažniausiai NVO apibūdinama kaip, bet kuri pelno nesiekianti organizacija, telkianti ir vienijanti žmones bendrų tikslų siekimui. Mokslinėje literatūroje akcentuojamas pozityvus NVO vaidmuo skatinant neįgaliųjų socialinį dalyvavimą, sprendžiant įvairias jų socialines problemas. Remiantis teorine analize, gyvenamoji teorija yra asmens paaiškinimas apie ugdomąjį poveikį savo paties mokymuisi, mokymuisi iš kitų, ir mokymuisi iš socialinių aplinkų. Socialinė pedagogika ir gyvenamoji teorija gali būti sietinos pedagoginės kilmės, mokymosi visą gyvenimą trukmės, naratyvinių socialinės pedagogikos žinių plėtotės ir refleksijų aspektais. Kokybiniu, grupinės diskusijos, metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – atskleisti subjektyvias neįgaliųjų dalyvavimo NVO veiklose patirtis. Empirinio tyrimo duomenys apibendrinti kokybinės turinio analizės metodu. / Theoretical analysis of scientific literature sources showed that social participation is construed as multiple construct covering different-form-based active participation of a person in social life. There exists a problem of the definition of NGO (non-governmental organization); however, NGO is most frequently defined as any non-profit organization uniting people in pursuit of common goals. Scientific literature focuses on the positive role of NGOs in encouragement of social participation of the disabled and in solving various social problems of this group of people. Based on the theoretical analysis, living theory is person’s explanation about the educational impact on the self-education, learning from others and learning from social environments. Social pedagogy and living theory may be of related educational origin, of life-long learning duration, development of knowledge of narrative social pedagogy and aspects of reflections.

Muziejaus edukacinė veikla, kaip mokslinio tyrimo objektas, ypač Lietuvoje, yra dar labai mažai nagrinėta, taigi disertacinis muziejinės edukacijos tyrimas yra reikšmingas tolimesnei muziejinės edukacijos plėtrai. Tyrimui atlikti pasirinkta klasikinės grindžiamosios teorijos strategija, suteikianti tyrėjui galimybę, konceptualizuojant tyrimo duomenis, „iškelti“ teoriją, atskleidžiančią pagrindinį rūpestį ir paaiškinančią, kaip jis yra sprendžiamas. Tyrime taikyti duomenų rinkimo metodai (interviu, stebėjimas, neformalūs pokalbiai, virtualūs komentarai, rašinėliai, piešiniai, dokumentai) ir klasikinės grindžiamosios teorijos procedūrų taikymas padėjo atskleisti, kad pagrindinį rūpestį muziejinėje edukacijoje kelia nuobodulys. Nuobodulio problema muziejinėje edukacijoje yra sprendžiama nardinančiu interaktyvumu, kurio pagrindu ir suformuota grindžiamoji teorija: Nardinantis interaktyvumas muziejinėje edukacijoje. Šioje teorijoje yra atskleidžiami plūduriavimo ir pasinėrimo procesai, paaiškinantys šiuolaikinę muziejinę edukaciją. Plūduriavimą, kaip paviršinės muziejinės edukacijos procesą, atskleidžia nuobodulio rato įsukimas, kai sprendžiant nuobodulio problemą, siekiama išvengti nuobodulio aktyvinimu, kuris veda prie perdozavimo ir lemia grįžimą į pradinę nuobodulio būseną. Tuomet muziejaus lankytojas tarsi plūduriuoja muziejinės edukacijos paviršiuje, kas veda prie dalinio ir laikino nuobodulio problemos sprendimo bei skatina muziejaus lankytojus ateityje labiau vengti... [toliau žr. visą tekstą] / Museum education as the subject of scientific research has been little analyzed, especially in Lithuania, thus, the dissertation research on museum education is significant for further development of museum education. The strategy of classic grounded theory was selected for research. It provides the possibility to researcher to “emerge” the theory, which reveals the main concern and explains how it is solved, by conceptualizing the data of research. The data collection methods (interviews, observation, informal conversations, virtual comments, essays, drawings, documents), used in research, and application of procedures of classic grounded theory helped to reveal that the main concern in museum education is boredom. The problem of boredom in museum education is solved by submerging interactivity on the basis of which the grounded theory is formed: submerging interactivity in museum education. The processes of floating and immersing, which explain a modern museum education, are revealed in this theory. Floating as process of superficial museum education is disclosed by turning the wheel of boredom (when solving the boredom problem, it is sought to avoid boredom by activation, which leads to overdosing and results in return to initial condition of boredom). Then it seems that museum visitor floats on the surface of museum education, which leads to partial and temporal solving of boredom problem and promotes museum visitors to avoid museum even more in the future. Immersing... [to full text]

Museum education as the subject of scientific research has been little analyzed, especially in Lithuania, thus, the dissertation research on museum education is significant for further development of museum education. The strategy of classic grounded theory was selected for research. It provides the possibility to researcher to “emerge” the theory, which reveals the main concern and explains how it is solved, by conceptualizing the data of research. The data collection methods (interviews, observation, informal conversations, virtual comments, essays, drawings, documents), used in research, and application of procedures of classic grounded theory helped to reveal that the main concern in museum education is boredom. The problem of boredom in museum education is solved by submerging interactivity on the basis of which the grounded theory is formed: submerging interactivity in museum education. The processes of floating and immersing, which explain a modern museum education, are revealed in this theory. Floating as process of superficial museum education is disclosed by turning the wheel of boredom (when solving the boredom problem, it is sought to avoid boredom by activation, which leads to overdosing and results in return to initial condition of boredom). Then it seems that museum visitor floats on the surface of museum education, which leads to partial and temporal solving of boredom problem and promotes museum visitors to avoid museum even more in the future. Immersing... [to full text] / Muziejaus edukacinė veikla, kaip mokslinio tyrimo objektas, ypač Lietuvoje, yra dar labai mažai nagrinėta, taigi disertacinis muziejinės edukacijos tyrimas yra reikšmingas tolimesnei muziejinės edukacijos plėtrai. Tyrimui atlikti pasirinkta klasikinės grindžiamosios teorijos strategija, suteikianti tyrėjui galimybę, konceptualizuojant tyrimo duomenis, „iškelti“ teoriją, atskleidžiančią pagrindinį rūpestį ir paaiškinančią, kaip jis yra sprendžiamas. Tyrime taikyti duomenų rinkimo metodai (interviu, stebėjimas, neformalūs pokalbiai, virtualūs komentarai, rašinėliai, piešiniai, dokumentai) ir klasikinės grindžiamosios teorijos procedūrų taikymas padėjo atskleisti, kad pagrindinį rūpestį muziejinėje edukacijoje kelia nuobodulys. Nuobodulio problema muziejinėje edukacijoje yra sprendžiama nardinančiu interaktyvumu, kurio pagrindu ir suformuota grindžiamoji teorija: Nardinantis interaktyvumas muziejinėje edukacijoje. Šioje teorijoje yra atskleidžiami plūduriavimo ir pasinėrimo procesai, paaiškinantys šiuolaikinę muziejinę edukaciją. Plūduriavimą, kaip paviršinės muziejinės edukacijos procesą, atskleidžia nuobodulio rato įsukimas, kai sprendžiant nuobodulio problemą, siekiama išvengti nuobodulio aktyvinimu, kuris veda prie perdozavimo ir lemia grįžimą į pradinę nuobodulio būseną. Tuomet muziejaus lankytojas tarsi plūduriuoja muziejinės edukacijos paviršiuje, kas veda prie dalinio ir laikino nuobodulio problemos sprendimo bei skatina muziejaus lankytojus ateityje labiau vengti... [toliau žr. visą tekstą]

The object of the dissertation is British and Indian popular (commercial) cinema and the construction of identity there. The problem of identity construction in Indian and British films was researched employing three approaches found in the postcolonial theory: the critique of colonial discourse, anticolonial nationalism and the construction of national identity and the problematics of diasporic identity. The comparative analysis of the films from the two industries of the countries which were bounded by colonial relationships in the past let us see the complex ways of how identity is articulated in the postcolonial period. It also shows that the colonial memory is not merely a historical relict, but one of the ways to construct identity, which is always brought up and rethought in contemporary popular culture. The comparative analysis of British and Indian films leads us to the following conclusions: Nadion constructs itself through the constant employment of the resources of colonial memory – and does so depending on various goals: fantasy, nostalgia, fear etc. The ever-present use of colonial memory in the context of the present shows that postcoloniality is a process rather than achieved state, thus letting us observe the positions and functions of imperialism not only in the past, but present as well. British as well as Indian cinema includes the cultural “otherness” in the narratives, which is modeled and manipulated according to the historical period when the film was... [to full text] / Disertacijos objektas yra komercinis Britanijos ir Indijos kinas bei jame konstruojamos tapatybės. Tapatybės konstravimo problematika Indijos ir Britanijos filmuose yra tiriama remiantis trimis tapatybės analizės pokolonijinėje teorijoje pjūviais: kolonijinio diskurso kritika, antikolonijiniu nacionalizmu ir tautinės tapatybės konstravimu bei diasporinės tapatybės problematika. Lyginamasis dviejų, praeityje kolonijiniais saitais susietų valstybių kino filmų tyrimas leido pažvelgti į kompleksines tapatybės artikuliavimo pokolonijiniame laikotarpyje galimybes ir parodė, kad kolonijinė praeitis nėra vien tik istorinis reliktas, bet viena iš tapatybės konstravimo priemonių, nuolat sugrąžinama ir permąstoma šiuolaikinėje populiariojoje kultūroje ir kinematografijoje. Išanalizavus medžiagą disertacijoje prieita prie šių išvadų: tauta konstruoja save per nuolatinį kolonijinės atminties resursų panaudojimą – ir atlieka tai vedina skirtingų tikslų: fantazijos, nostalgijos, baimės ir kt. Nuolatinis kolonijinės atminties eskalavimas dabarties kontekste rodo pokolonializmo procesualumą, bet ne substanciškumą, atverdamas kelius pažvelgti į imperializmą ir jo poziciją ne tik praeityje, bet ir dabartyje. Tokiame kontekste tiek Britanija, tiek Indija į filmų naratyvus įtraukia kultūrinės kitybės kategoriją, kuri yra modeliuojama priklausomai nuo filmo sukūrimo laikmečio ir išreiškia skirtingas ideologines sanklodas. Kalbėjimas apie „Kitą“ tampa susietas su „Savimi“, taip sukuriant reikšmių... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacijos objektas yra komercinis Britanijos ir Indijos kinas bei jame konstruojamos tapatybės. Tapatybės konstravimo problematika Indijos ir Britanijos filmuose yra tiriama remiantis trimis tapatybės analizės pokolonijinėje teorijoje pjūviais: kolonijinio diskurso kritika, antikolonijiniu nacionalizmu ir tautinės tapatybės konstravimu bei diasporinės tapatybės problematika. Lyginamasis dviejų, praeityje kolonijiniais saitais susietų valstybių kino filmų tyrimas leido pažvelgti į kompleksines tapatybės artikuliavimo pokolonijiniame laikotarpyje galimybes ir parodė, kad kolonijinė praeitis nėra vien tik istorinis reliktas, bet viena iš tapatybės konstravimo priemonių, nuolat sugrąžinama ir permąstoma šiuolaikinėje populiariojoje kultūroje ir kinematografijoje. Išanalizavus medžiagą disertacijoje prieita prie šių išvadų: tauta konstruoja save per nuolatinį kolonijinės atminties resursų panaudojimą – ir atlieka tai vedina skirtingų tikslų: fantazijos, nostalgijos, baimės ir kt. Nuolatinis kolonijinės atminties eskalavimas dabarties kontekste rodo pokolonializmo procesualumą, bet ne substanciškumą, atverdamas kelius pažvelgti į imperializmą ir jo poziciją ne tik praeityje, bet ir dabartyje. Tokiame kontekste tiek Britanija, tiek Indija į filmų naratyvus įtraukia kultūrinės kitybės kategoriją, kuri yra modeliuojama priklausomai nuo filmo sukūrimo laikmečio ir išreiškia skirtingas ideologines sanklodas. Kalbėjimas apie „Kitą“ tampa susietas su „Savimi“, taip sukuriant reikšmių... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the dissertation is British and Indian popular (commercial) cinema and the construction of identity there. The problem of identity construction in Indian and British films was researched employing three approaches found in the postcolonial theory: the critique of colonial discourse, anticolonial nationalism and the construction of national identity and the problematics of diasporic identity. The comparative analysis of the films from the two industries of the countries which were bounded by colonial relationships in the past let us see the complex ways of how identity is articulated in the postcolonial period. It also shows that the colonial memory is not merely a historical relict, but one of the ways to construct identity, which is always brought up and rethought in contemporary popular culture. The comparative analysis of British and Indian films leads us to the following conclusions: Nadion constructs itself through the constant employment of the resources of colonial memory – and does so depending on various goals: fantasy, nostalgia, fear etc. The ever-present use of colonial memory in the context of the present shows that postcoloniality is a process rather than achieved state, thus letting us observe the positions and functions of imperialism not only in the past, but present as well. British as well as Indian cinema includes the cultural “otherness” in the narratives, which is modeled and manipulated according to the historical period when the film was... [to full text]

Disertacija skirta socialinės reprodukcijos raiškos Lietuvos švietimo sistemoje analizei, kuri atlikta tiriant ankstyvo romų vaikų pasitraukimo iš ugdymo priežastis ir procesą Vilniaus mieste. Darbe pristatytas originalus ankstyvo pasitraukimo iš švietimo sistemos empirinio tyrimo modelis, kuriame į ankstyvą pasitraukimą žiūrima kaip į procesą, vykstantį galios santykiais apibrėžiamame švietimo lauke. Atliktame tyrime tiriamas reiškinys buvo analizuojamas keliais lygmenimis. Makro/ visuomenės lygiu, buvo analizuojami skirtingų romų etninės grupės kartų išsilavinimo rodikliai ir jų kaita 2001–2011 m. Mikro/ individualiame lygyje buvo stebimas ankstyvo pasitraukimo iš ugdymo procesinis pobūdis, analizuojant Kirtimuose gyvenančių romų vaikų pirmųjų dvejų metų dalyvavimo ugdyme patirtis. Mezo/ švietimo lauko lygiu vaikų ankstyvas pasitraukimas iš ugdymo analizuotas kaip procesas socialinėje erdvėje, t.y. kaip vaikų veiksenos strategija, formuojama per tarpasmeninį santykį su kitais ugdymo procese dalyvaujančiais veikėjais (tėvais, mokytojais, vaiko teisių priežiūros institucijų darbuotojais ir kt.). Disertacijoje pabrėžiama visuomenės socialinės nelygybės svarba romų vaikų ankstyvo pasitraukimo iš ugdymo procese – romų vaikų galimybės dalyvauti ugdyme nebuvo lygios kitų vaikų galimybėms, tačiau į šias esmines nelygybes tiriamame švietimo lauke nebuvo atsižvelgiama, aktualizuojant etninę skirtį tarp daugumos ir mažumos grupių. / The dissertation provides an analysis of social reproduction in the system of education of Lithuania exploring causes and processes of early withdrawal of Roma children from education in Vilnius. The work presents an original model of the empirical research where early withdrawal is approached as a process taking place in an educational field that is defined by power relations. The research undertaken approached the research phenomenon from several levels of analysis. On the macro/societal level, the analysis focused on the education indicators of different generations of the Roma ethnic group and their changes in 2001–2011. On the micro/individual level, the procedural character of early withdrawal from education was observed analysing experiences of the first two years of participation by Roma children from Kirtimai in education. On the meso/field level, the early withdrawal of children from education was analysed as a process in social space, i.e. as a strategic agency of children that is constructed through interpersonal relations with other actors involved in the educational process (parents, teachers, employees of the child's rights supervision authorities, etc.). The dissertation underlines the important role social inequality plays in the early withdrawal of Roma children from education – the opportunities of Roma children to take part in education were not equal to the opportunities of other children, however, these substantial inequalities were disregarded in the... [to full text]

The dissertation provides an analysis of social reproduction in the system of education of Lithuania exploring causes and processes of early withdrawal of Roma children from education in Vilnius. The work presents an original model of the empirical research where early withdrawal is approached as a process taking place in an educational field that is defined by power relations. The research undertaken approached the research phenomenon from several levels of analysis. On the macro/societal level, the analysis focused on the education indicators of different generations of the Roma ethnic group and their changes in 2001–2011. On the micro/individual level, the procedural character of early withdrawal from education was observed analysing experiences of the first two years of participation by Roma children from Kirtimai in education. On the meso/field level, the early withdrawal of children from education was analysed as a process in social space, i.e. as a strategic agency of children that is constructed through interpersonal relations with other actors involved in the educational process (parents, teachers, employees of the child's rights supervision authorities, etc.). The dissertation underlines the important role social inequality plays in the early withdrawal of Roma children from education – the opportunities of Roma children to take part in education were not equal to the opportunities of other children, however, these substantial inequalities were disregarded in the... [to full text] / Disertacija skirta socialinės reprodukcijos raiškos Lietuvos švietimo sistemoje analizei, kuri atlikta tiriant ankstyvo romų vaikų pasitraukimo iš ugdymo priežastis ir procesą Vilniaus mieste. Darbe pristatytas originalus ankstyvo pasitraukimo iš švietimo sistemos empirinio tyrimo modelis, kuriame į ankstyvą pasitraukimą žiūrima kaip į procesą, vykstantį galios santykiais apibrėžiamame švietimo lauke. Atliktame tyrime tiriamas reiškinys buvo analizuojamas keliais lygmenimis. Makro/ visuomenės lygiu, buvo analizuojami skirtingų romų etninės grupės kartų išsilavinimo rodikliai ir jų kaita 2001–2011 m. Mikro/ individualiame lygyje buvo stebimas ankstyvo pasitraukimo iš ugdymo procesinis pobūdis, analizuojant Kirtimuose gyvenančių romų vaikų pirmųjų dvejų metų dalyvavimo ugdyme patirtis. Mezo/ švietimo lauko lygiu vaikų ankstyvas pasitraukimas iš ugdymo analizuotas kaip procesas socialinėje erdvėje, t.y. kaip vaikų veiksenos strategija, formuojama per tarpasmeninį santykį su kitais ugdymo procese dalyvaujančiais veikėjais (tėvais, mokytojais, vaiko teisių priežiūros institucijų darbuotojais ir kt.). Disertacijoje pabrėžiama visuomenės socialinės nelygybės svarba romų vaikų ankstyvo pasitraukimo iš ugdymo procese – romų vaikų galimybės dalyvauti ugdyme nebuvo lygios kitų vaikų galimybėms, tačiau į šias esmines nelygybes tiriamame švietimo lauke nebuvo atsižvelgiama, aktualizuojant etninę skirtį tarp daugumos ir mažumos grupių.

In the recent years co-opetition has emerged as a new theoretical concept, emphasizing the concurrency of competition and cooperation in business rela-tionships. It is considered as an integrative bridge between older contributions which one-sidedly emphasize either competition or cooperation. However, the co-opetition theory is barely applicable for problems of relationships between enterprises because of structural and methodical flaws. Therefore a framework for the modelling of enterprise co-opetition is introduced. A definition for the term co-opetition and determinants of co-opetition models are introduced, which are external institutions, several industrial boundaries and time. An industrial supply chain is introduced as one of the industrial boundaries in co-opetition models that considers the impact of potential participants and distinguishes be-tween individual customers and mass markets. A profit distribution rule is intro-duced for supply chains with individual customers, which considers the impact of excluded suppliers and can be used for the prediction of the outcome of auc-tions. It is shown for both mass markets and individual customers in how far stable agreements can be achieved, facing the problem of ubiquitous time-inconsistency of agreements. It is shown in which cases the introduced profit distribution rule recommends more stable negotiation outcomes than the Aumann-Drèze-rule and the Myerson-rule for coalition structures. Ideal-typical cases of... [to full text] / Atliktas tiriamasis darbas rengiant disertaciją yra aktualus nagrinėjant tokius klau-simus kaip: − Koopeticijos teorijos plėtra, − Derybų galia ir sutarčių stabilumas, − Ilgalaikės perspektyvos siekiant patobulinti naudojamą įmonėse programą. Koopeticija – tai neologizmas, sudarytas iš terminų konkurencija ir kooperacija. Šiuo neologizmu akcentuojamos įvairios prasmės, kurios įžvelgiamos esant konkurenci-jai ir kooperacijai santykiuose su visomis kitomis įmonėmis pramonės tiekimo tinkle, čia dalyvauja tiekėjai, pirkėjai (užsakovai), konkurentai ir tie, kurie aprūpina papildomomis prekėmis. Koopeticijos teorija dar tebėra pradinėje vystymosi stadijoje. Dėl sisteminių ir metodinių klaidų koopeticijos teorija taikytina tik sprendžiant įmonių savitarpio santykio problemas. Koopeticijos modeliai neturi norminio ir pripažinto apibrėžimo ar sandaros. Be to, neaišku, kokiu būdu galima naudoti šią teoriją. Todėl naujai sukurtas koopeticijos teorijos pagrindimas bei determinančių koopeticijos modeliams suformulavimas būtų svarus indėlis į šiuolaikinį mokslą. Reikėtų sutelkti dėmesį į įvairius savitarpio santykius pačiame pramonės tiekimo tinkle bei į įtaką, kurią turi nesančios tinkle įmonės, kurios visgi yra svarbios savitarpio santykiams, ypač kalbant apie derybų rezultatus ir sutarčių stabilumą. Nuolat augant tarptautiniam verslui atskiros valstybės praranda savo svarbą, kai kalbama apie kontrakto įvykdymo patvirtinimą. Ypač tada, kai nėra pasitikėjimo valsty-binėmis institucijomis... [toliau žr. visą tekstą]

Tėvystės tyrimai, apimantys socialinės lyties aspekto nagrinėjimą, Lietuvoje vis dar fragmentiški. Vyriškumo aspektas tėvystės tyrimuose svarbus, nes dažnai paaiškina tėvystės praktikas, grįstas galios santykiais tarp vyrų ir moterų šeimoje bei vyrų santykio su vaikais pobūdį. Šeimos modelio pokyčiai nuo tradicinės link modernios šeimos Lietuvoje demografų pastebimi po 1990 m. Nepriklausomybės atkūrimo. Vienas iš modernios šeimos bruožų – įvairėjančios šeimos formos, sąlygojančios tėvystės praktikų įvairovę. Disertacijoje nagrinėjamos skirtingo socialinio statuso bei skirtingų šeimos formų vyrų tėvystės patirtys bei gilinamasi į jų tėvo vaidmens sampratą. Disertacijos tikslas - sukurti grindžiamąją teoriją, atskleidžiančią vyrų, turinčių mažų vaikų tėvystės patirtis ir praktikas. Tam pasitelkta A. Strausso ir J. Corbin (1996) grindžiamosios teorijos versija. Tyrimo rezultatai interpretuojami pasitelkiant teorines darbo prielaidas - R. Connell (1987) hegemoninio vyriškumo teoriją, T. Coleso (2008) mozaikinio vyriškumo interpretaciją, H. Novotny (1981) emocinio kapitalo sampratą, L. Adkins (2004) ir P. Bourdieu (1977) kritinio refleksyvumo koncepcijas. Sukurtoje grindžiamojoje teorijoje išryškėja, kad šiuolaikinis tėvas vis labiau verčiamas būti sąmoningu ryšyje su vaikais ir vaikų motina. Jo sąmoningumą skatina tiek išorinės struktūrinės aplinkybės: išsilavinimas ar darbas susijęs su ugdymo klausimais, prieinama ekspertinė literatūra vaikų ugdymo klausimais, šeimos santykių... [toliau žr. visą tekstą] / Researches of fatherhood involving gender dimension, are still fragmentary in Lithuania. The aspect of masculinity in fatherhood researches is important, because it often explains fathering practices based on power relations between men and women in the family and the relationship nature of men with their children. Demographers observe family model changes from traditional to modern family in Lithuania since the restoration of Independence in 1990. An increasingly diverse family forms is one of the modern family attributes allowing a variety of fathering practices. The dissertation examines fathering experiences of men with different social status and diverse types of family as well as looks into the men’s conception of the father role. Objective of the thesis - to create a Grounded theory, revealing men with young children fathering experiences and practices according to A. Strauss and J. Corbin (1996) Grounded theory version. The results are interpreted by means of theoretical assumptions - R. Connell (1987) theory of hegemonic masculinity, T. Coles (2008) interpretation of the mosaic masculinity, H. Novotny (1981) concept of emotional capital, L. Adkins (2004) and P. Bourdieu (1977) concepts of critical reflexivity. The results of Grounded theory reveal that the contemporary father is progressively enforced to be conscious in relations with the child and the mother. His awareness is stimulated both by external structural factors, such as education or work associated to the... [to full text]