<p>U sklopu doktorske disertacije izvršeno je istraživanje vezano za automatsko<br />raspoređivanje elemenata dijagrama. Kroz analizu postojećih rešenja uočen je<br />prostor za poboljšanja, posebno po pitanju raznovrsnosti dostupnih algoritama<br />i pomoći korisniku pri izboru najpogodnijeg od njih. U okviru istraživanja<br />proučavan, implementiran i u pojedinim slučajevima unapređen je širok<br />spektar algoritama za crtanje i analizu grafova. Definisan je postupak<br />automatskog izbora odgovarajućeg algoritma za raspoređivanje elemenata<br />grafova na osnovu njihovih osobina. Dodatno, osmišljen je jezik specifičan za<br />domen koji korisnicima grafičkih editora pruža pomoć u izboru algoritma za<br />raspoređivanje, a programerima brže pisanje koda za poziv željenog algoritma.</p> / <p>This thesis presents a research aimed towards the problem of automatically<br />laying out elements of a diagram. The analysis of existing solutions showed that there<br />is some room for improvement, especially regarding variety of available algorithms.<br />Also, none of the solutions offer possibility of automatically choosing an appropriate<br />graph layout algorithm. Within the research, a large number of different algorithms for<br />graph drawing and analysis were studied, implemented, and, in some cases,<br />enhanced. A method for automatically choosing the best available layout algorithm<br />based on properties of a graph was defined. Additionally, a domain-specific language<br />for specifying a graph&rsquo;s layout was designed.</p>

<p>Osnovni cilj istraživanja predstavlja ispitivanje procesa uvođenja agilnih metoda u preduzeća. Tradicionalne organizacije uvode agilne metode u poslovanje i cilj istraživanja je bio istraživanje situacionih faktora koji utiču na uvođenje agilnih metoda u preduzeće, tranzicija organizacionih uloga u tom procesu, identifikovanje alata i tehnika koji podstiču uvođenje agilnih metoda u agilne timove i definisanje okvira za uvođenje agilnih metoda. Predstavljeni okvir je dobijen kroz istraživanje sprovedeno u tri preduzeća i pruža odgovor na osnovni cilj istraživanja &ndash; definisanje procesa, aktivnosti i pomoćnog alata za uvođenja agilnih metoda koji je identifikovan kao primer najbolje prakse u industriji.</p> / <p>The main objective of this study was to investigate agile method adoption in enterprises. Traditional organizations integrate agile methods in their business processes and specific research objectives were to identify: situational factors influencing the agile adoption process, transition of organizational roles, tools and techniques used to integrate agile methods in teams and to define framework for agile method adoption process. The proposed framework is obtained through the research conducted in three organisations and it provides a result to main research objective, which was designed to offer processes, activities and guidelines for agile method adoption process, designed based on best practice identified in the industry.</p>

<p>Cilj ovog rada bio je da se ispitaju efekti motivacionih stilova nastavnika na akademsku motivaciju učenika. Prema Teoriji samoodređenja, nastavnici utiču na motivaciju učenika primenom motivacionih stilova podr&scaron;ka autonomiji, podr&scaron;ka strukturi i podr&scaron;ka uključenosti. Na osnovu odabranog teorijskog okvira, Teorije samoodreĎenja, podr&scaron;ka autonomiji definisana je kao stil nastavnika koji se ogleda u identifikovanju i pothranjivanju učenikovih unutra&scaron;njih motivacionih resursa kroz omogućavanje vi&scaron;estrukih izbora, razumevanje gradiva i negovanje interesa za učenje, te dozvoljavanje kritičkog sagledavanja nastavnog sadrţaja i ohrabrivanje nezavisnog učeničkog mi&scaron;ljenja. Podr&scaron;ka strukturi predstavlja motivacioni stil putem kojeg nastavnik postavlja jasne granice učeničkom pona&scaron;anju, obja&scaron;njava kriterijume ocenjivanja, ciljeve u nastavi i očekivanja od učenika, te daje konstruktivne povratne informacije, uz moguće načine i sredstva kojima učenik moţe da se sluţi radi postizanja ţeljenih obrazovnih ishoda. Treći opisani motivacioni stil, podr&scaron;ka uključenosti, odslikava nastavnike koji su responsivni na potrebe i karakteristike učenika, te ostvaruju toplu i podrţavajuću atmosferu u odeljenju.<br />Rad je zasnovan na hipotezi hijerarhijske teorijemotivacije, koja ističe značaj kontekstualnog merenja motivacionih konstrukata. Budući da je u pitanju merenje motivacije u domenu obrazovanja, kontekste su činili nastavni predmeti, a kako bi rad imao implikacije i na prirodno-matematičku i na dru&scaron;tveno-humanističku grupu predmeta, izvr&scaron;ena su merenja za matematiku, hemiju, srpski jezik i istoriju. Uţi ciljevi rada bili su: 1) ispitati strukturu tri motivaciona stila nastavnika, 2) proveriti njihove međusobne relacije, 3) ispitati efekat motivacionih stilova nastavnika na akademsku motivaciju učenika na dva načina: testiranjem medijatorskih uticaja bazičnih psiholo&scaron;kih potreba u relacijama motivacionih stilova i aspekata motivacije, te testiranjem interakcijskih doprinosa tri motivaciona stila na akademsku motivaciju i 4) proveriti da li uzrast i pol moderiraju odnose izmeĎu motivacionih stilova nastavnika i akademske motivacije učenika.<br />Na uzorku od 494 učenika zavr&scaron;nih razreda osnovnih &scaron;kola i učenika srednjih &scaron;kola primenjeni su sledeći merni instrumenti: Skale za merenje nastavničkih motivacionih stilova podr&scaron;ke autonomiji, podr&scaron;ke strukturi i podr&scaron;ke uključenosti; Skala akademske motivacije i Upitnik za merenje bazičnih psiholo&scaron;kih potreba. Pri tome su skale za merenje motivacionih stilova nastavnika i akademske motivacije primenjene četiri puta, za merenje tih fenomena u kontekstu matematike, srpskog jezika, istorije i hemije, dok je upitnik za merenje bazičnih psiholo&scaron;kih potreba primenjen jednom.<br />Rezultati koji su proiza&scaron;li iz ovog istraţivanja ukazuju na delimične potvrde polaznih pretpostavki. Kad je u pitanju dimenzionalnost motivacionih stilova, moţe se reći da podr&scaron;ka autonomiji, podr&scaron;ka strukturi i podr&scaron;ka uključenosti sadrţe od dve do tri subdimenzije koje je moguće izraziti po jednim nadređenim faktorom. Iako su ti stilovi u visokim međusobnim relacijama, rezultati dodatnih analiza ukazali su da ne postoji problem multikolinearnosti. Najveće efekte u<br />predviđanju gotovo svih vrsta motivacije u svim kontekstima ima podr&scaron;ka uključenosti koja je, prema proceni učenika, ujedno i najređe praktikovana kod nastavnika u &scaron;kolama. To je stil koji odlikuje nastavnike sklone razumevanju učenika i brizi za njih, te zainteresovane za povoljnu razrednu klimu. U analizi medijatorskog doprinosa bazičnih psiholo&scaron;kih potreba u predviđanju motivacije, medijatori su uključivani prema teorijskoj pretpostavci da podr&scaron;ka autonomiji doprinosi zadovoljenju bazične potrebe za autonomijom, da podr&scaron;ka strukturi doprinosi zadovoljenju bazične potrebe za kompetencijom, dok treći stil &ndash; podr&scaron;ka uključenosti &ndash; doprinosi zadovoljenju potrebe za povezano&scaron;ću. Na nivou nastavnih predmeta, rezultati ukazuju da je zadovoljenje bazičnih psiholo&scaron;kih potreba značajan medijator u obja&scaron;njenju akademske motivacije, če&scaron;će nego njihovo osujećenje. Kad se predmeti grupi&scaron;u, ispostavlja se da se motivacija za učenje prirodno-matematičkih predmeta ostvaruje posredstvom osujećenja i zadovoljenja potreba, dok se motivacija za učenje dru&scaron;tveno-humanističkih predmeta razvija samo preko njihovog zadovoljenja. Dalje, rezultati ukazuju da sinergijski efekti motivacionih stilova nastavnika postoje samo u nekim kontekstima i to ne u svim aspektima motivacije. Jedan od najvaţnijih nalaza je da nastavnici dru&scaron;tveno-humanističkih predmeta u većoj meri uspevaju da doprinesu akademskoj motivaciji učenika nego nastavnici druge grupe predmeta. Osim toga, pol i uzrast nemaju moderatorski uticaj u relaciji motivacionih stilova nastavnika i akademske motivacije učenika za grupu dru&scaron;tveno-humanističkih predmeta, ali je taj efekat prisutan u ostvarivanju nekih aspekata akademske motivacije u domenu prirodno-matematičkih predmeta. Rezulati su diskutovani u svetlu drugih nalaza iz oblasti motivacije u obrazovanju, a predloţene su i praktične implikacije.</p>

<p>Ova disertacija predstavlja ispitivanje modalnih glagola i kategorije modalnosti u okviru pravnog funkcionalnog stila i teorije prevođenja. Naime, engleski modali proučavaju se na korpusu pravnih dokumenata Evropske unije sa akcentom na prevodne ekvivalente u srpskom jeziku. Modali se proučavaju prvenstveno kao eksponentni deontičke modalnosti u okviru koje se pripisuju značenja obaveze, naredbe, zabrane, dozvole, zahtjeva i slično, &scaron;to je u skladu sa semantikom pravnog diksursa koji je podložan modalizaciji.<br />Modali se proučavaju na korpusu dokumenata Evropske unije, s jedne strane zbog činjenice da su pravne zakonitosti institucionalizovane u okviru Evropske unije ne&scaron;to drugačije normirane od uobičajenog pravnog registra anglosaksonskog pravnog sistema, a s druge strane zbog aktuelne situacije u pogledu evrointegracija i potrebe usklađivanja domaćeg zakonodavstva sa zakonodavstvom Evropske unije, a samim tim i prevođenja velikog broja dokumenata sa engleskog na srpski jezik i obrnuto. Interesovanje za proučavanje modalnih glagola u okviru pravnog funkcionalnog stila javilo se zbog kompleksnosti upotrebe modalnih glagola u savremenom engleskom jeziku, ali i zbog niza pravila koja ih prate u okviru jezičke politike Evropske unije i niza problema sa kojima se prevodioci suočavaju prilikom prevođenja pravnih dokumenata. Pravni tekstovi podliježu značajnim ograničenjima zbog specifične terminologije i odgovarajućih sintaksičkih struktura, a budući da prevodioci najče&scaron;će nijesu pravnici neophodno je istaći sve specifičnosti prevođenja pravnih propisa sa akcentom na modalnim glagolima.<br />Modalnost je semantičko-gramatička kategorija koja se izražava na različite načine u različitim jezicima, a budući da je riječ o kontrastivnom istraživanju, cilj rada je i da se kontrastivnom metodom utvrdi &scaron;ta engleski i srpski jezik imaju zajedničko kod upotrebe modalnih glagola u pravnom registru, kao i koje se razlike javljaju među njima. To znači da primarni cilj istraživanja predstavlja popisivanje svih modalnih glagola u korpusu, potom njihovu analizu sa aspekta semantike, a zatim utvrđivanje na koji način su prevedeni na srpski jezik, koje se zakonitosti javljaju u procesu prevođenja, koje tekstualne zakonitosti i ograničenja postoje s obzirom na specifičnosti kontrastiranih jezika. Budući da se u fokusu rada nalazi jedna semantički i sintaksički veoma složena kategorija u radu je primijenjen lingvističko- semantički pristup. Teorijski okvir i interpretacija značenja zasnivaju se na<br />tradicionalnoj i savremenoj literaturi o modalnosti i modalnim glagolima u ispitivanim jezicima.<br />Disertacija se posebno bavi sljedećim pitanjima: koliko različiti žanrovi, odnosno tipovi diskursa utiču na modalnost; koja vrsta modalnosti se najče&scaron;će javlja u pravnim tekstovima; koje su sličnosti i razlike između engleskog i srpskog jezika s obzirom na ovaj koncept; da li bi bilo moguće sačiniti skalu poklapanja i nepoklapanja između engleskog i srpskog na kontrastivnoj osnovi sa posebnim osvrtom na prevođenje modalnih glagola u pravnim tekstovima; kako se tipovi modalnosti prevode s jednog na drugi jezik kad su u pitanju pravni tekstovi; u kom jeziku se vi&scaron;e upotrebljavaju modalni glagoli u diskursu prava, engleskom ili srpskom; koja morfosintaksička sredstva se koriste vi&scaron;e ili manje često za izražavanje modalnosti; kako se svaki konkretni modalni glagol prevodi, da li se najče&scaron;će zamjenjuje najbližim ekvivalentom u drugom jeziku. Osnovni metodolo&scaron;ki pristup primijenjen u istraživanju je deskriptivni, s tim &scaron;to je analiza i kvalitativnog i kvantitativnog karaktera.</p>

Magistro darbo objektas – lyčių raiška televizijoje. Darbo tikslas – išanalizuoti lyčių raiškos būdus ir tendencijas televizijoje. Pagrindiniai darbo uždaviniai: išnagrinėti lyčių problematiką feminizmo teorijoje; apžvelgti vyraujančius lyčių stereotipus masinėje kultūroje; suskirstyti TV laidas ir (makro)žanrus lyčių skirtumo pagrindu; išnagrinėti laidų vedėjų kuriamas moteriškumo ir vyriškumo reikšmes; išanalizuoti lyčių vaizdavimo tendencijas humoristiniuose TV šou. Naudojantis loginės analizės ir sintezės, sisteminimo, lyginamuoju, apžvalginiu ir kokybinės turinio analizės metodais prieita prie išvados, jog televizijoje kuriamų moteriškumo ir vyriškumo reikšmių paradigma lyginant su išvystyta lyties ir seksualumo samprata feminizmo teorijoje yra gana statiška ir reprezentuoja dominuojančią normatyvinio vyriškumo ideologiją. TV laidose sutinkama nemažai naujų moteriškumo formų ir feminizuotų vyrų įvaizdžių, tačiau jie neatrodo grasinantys, greičiau toleruojami tradicinės lyčių vaidmenų sampratos. Nacionalinių televizijų programose dominuojančios moters kaip žmonos, motinos ar aukos socialinės reikšmės gerokai nusveria alternatyvų moters-lyderės įvaizdį. Pastebėta, kad moterų vaizdiniai yra labiau suvaržyti stereotipinių nuostatų nei vyrų ir turi daugiau neigiamų konotacijų. Ypač ryškiai demonstruojamas „nedalus“ moters ir privačios sferos-namų aplinkos-buitinių rūpesčių derinys. Televizija atlieka svarbų vaidmenį reprezentuojant, kuriant ir palaikant lyčių stereotipus... [toliau žr. visą tekstą] / The final thesis subject – expression of gender on television; the goal – to analyse the means and tendencies of gender's expression on TV. The fundamental tasks, raised in this work, are as follow: to investigate gender related problems in a theory of feminism; to examine predominant gender stereotypes in mass culture; to divide TV programs and (macro)genres on the basis of gender difference; to investigate the meanings of femininity and masculinity that are getting established by show hosts; to analyse the tendencies of a gender portrayal in humorous TV programs. Using analysis and synthesis of logic, systematization as well as comparative, review and qualitative content analysis methods, one comes to a conclusion, that the paradigm of originating meanings of femininity and masculinity on television, compared to developed conception of gender and sexuality in a feminist theory, is mere static and represents the dominating ideology of normative masculinity. One can meet considerable amount of new femininity forms and feminized images of men, however they do not seem threatening, but rather tolerated by the traditional perception of gender roles. The dominating social meanings of a woman as a wife, a mother or a victim on national television programs outweigh the alternative image of a woman-leader. It is noticed, that the images of women are more constrained by stereotypical provisions than the ones of men and have more negative connotations. Demonstration of the... [to full text]

The present research investigates political conceptual metaphors and their translation in Hillary Rodham Clinton autobiography “Living History” (2003). It sets out to explore conceptual metaphors in political discourse. As the study of political discourse covers a broad range of subject matters, herewith politicians’ memoirs, this book has been taken as source material. The analysis of a rather framed corpus allows to view and contrast distinguished conceptual metaphors in the source language and their rendering in the target language. The concept of politics has been taken as a source domain, in what have followed all possible classifications established. My investigation aims at already accepted conceptual metaphors (POLITICS IS WAR; POLITICS IS A JOURNEY, etc.) and less explored conceptual metaphors inherent in the above mentioned book and their translation into Lithuanian (POLITICS IS MEDICINE, POLITICS IS HUNTING, etc.). / Magistrinio darbo tema „Konceptualiosios metaforos politiniame diskurse ir jų vertimas iš anglų kalbos į lietuvių. Darbo tikslas yra nustatyti kaip konceptualiosios metaforos yra verčiamos iš anglų kalbos į lietuvių kalbą Hillary Rodham Clinton autobiografijoje „Gyvoji istorija“ (2003). Darbas susideda iš dviejų pagrindinių dalių: teorinės ir praktinės. Pirmoje dalyje aptariamos kognityviosios kalbotyros atsiradimo prielaidos ir konceptualiosios metaforos teorija, analizuojamos metaforinės kalbos ypatybes politiniame diskurse. Tai pat joje pateikiama išsamesnė metaforos vertimo teorijos apžvalga. Antroji dalis yra empirinė, kurioje konceptualiosios metaforos ir jų vertimas nagrinėjamas freimų teorijos požiūriu. Darbas grindžiamas G. Lakoff‘o ir M. Johnson‘o kognityviniu konceptualiosios metaforos požiūriu, kuri konceptualiosios metaforos pagrindu laiko žmogaus mintis, kalbą, elgesį. Buvo surinkti ir palyginti 740 pavyzdžių (lingvistinių manifestacijų) bei jų vertimų į lietuvių kalbą. Remiantis lingvistinių elementų sistemiškumu bei teminiu kryptingumu buvo išskirtos devynios konceptualiosios metaforos, kurių tikslo sritis yra politika: POLITIKA YRA KARAS, POLITIKA YRA SPORTAS, POLITIKA YRA KELIONĖ, POLITIKA YRA VERSLAS, POLITIKA YRA MEDICINA, POLITIKA YRA TEATRAS, POLITIKA YRA ARCHITEKTŪRA, POLITIKA YRA MEDŽIOKLĖ ir POLITIKA YRA ŽAIDIMAS. Vertimų analizė atlikta remiantis trimis vertimo modeliais. Ši analizė leidžia teigti, kad lingvistinės manifestacijos verčiant iš anglų... [toliau žr. visą tekstą]

Nusikalstamumas lydi visuomenę tiek laiko, kiek egzistuoja pati visuomenė, todėl nusikalstamumo priežasčių klausimas turbūt niekada nepraras savo aktualumo. Priežasčių, kurios skatina žmones daryti nusikalstamas veikas, yra labai daug, jos tarpusavyje sąveikauja ir jų sąveika yra gana sudėtinga. Atskiras priežastis, taip pat jų grupes, aiškina atskiros kriminologinės teorijos, kurios vadinamos nusikalstamumo priežasčių teorijomis. Nusikalstamumas yra toks socialinis reiškinys, kuris negali būti panaikintas visiškai, nors laikui bėgant jis gali mažėti arba didėti. Būtent todėl visais laikais buvo stengiamasi sumažinti nusikalstamumo rodiklius ir būtent dėl to visada buvo skiriamas ypatingas dėmesys nusikalstamų veikų padarymo priežasčių išsiaiškinimui. Šio magistro baigiamojo darbo objektas yra nusikalstamumo priežasčių teorijos. Nagrinėjant šias teorijas siekiama nustatyti įvairių nusikalstamumo priežasčių teorijų tarpusavio santykį, jų sąveiką. Egzistuoja dešimtys nusikalstamumo priežasčių teorijų ir jų skaičius palaipsniui didėja, tačiau trūksta įvairių teorijų siūlomų nusikalstamumo priežasčių sąsajos klausimo išnagrinėjimo. Nagrinėjant nusikalstamumo priežasčių teorijas susiduriama su tokiomis problemomis, kaip teorijų gausa, kai kurių teorijų tarpusavio prieštaravimas bei teorijų santykinumas. Siekiant nustatyti įvairių nusikalstamumo priežasčių teorijų tarpusavio santykį, šiame darbe šios teorijos yra sugretinamos įvairiais pagrindais. / The crime prevails as long as the society exists, that’s why the question of crime reasons will never loose its relevancy. There is lot of reasons which stimulates people to commit crimes, they interact among each other and their interaction is rather difficult. Separate theories of criminology explore different reasons of criminality or their groups; these theories are called the theories of criminality reasons. Criminality is so kind of social phenomenon, that can’t be absolutely cancelled, although in the course of time it can decrease or increase. For this reason at all times there was made a lot of efforts in order to solve the problem of criminality and to decrease the index of criminality. The object of this work is the theories of criminality reasons. The aim of our research is to define a relation among different theories of criminality reasons. There do exist a lot of theories of criminality reasons and their number is growing, but there is a lack of researches that could clarify the interaction of these theories. Researching the theories of criminality reasons it is confronted with such problems like plenty of theories. Moreover, some theories contradict to each other and a lot of theories are comparative. In this work different theories of criminality reasons are compared in various bases in order to define a relation among them.

Kokybiška mokomoji medžiaga yra viena svarbiausių mokymo(-si) kokybės veiksnių, todėl mokomųjų objektų (toliau – MO) daugkartinio panaudojamumo kokybės vertinimas yra viena opiausių švietimo problemų. Problema yra aktuali visiems švietimo dalyviams – švietimo įstaigoms (pvz., mokykloms), kurios turi išrinkti kokybišką mokomąją medžiagą (MO) savo tikslams pasiekti, švietimo politikams, kuriems reikia aiškių kokybės kriterijų vykdant MO viešuosius pirkimus, mokomosios medžiagos autoriams (pvz., leidykloms), kurie turi žinoti kokybės reikalavimus, remdamiesi kuriais jie kurs MO, ir pan. Disertacinis darbas skirtas pasiūlyti ir išbandyti MO daugkartinio panaudojamumo kokybės vertinimo metodiką: kokybės modelį ir paprastus bei efektyvius ekspertinio kokybės vertinimo metodus (t.y., pagerinti edukologinių uždavinių sprendimo galimybes naudojant informatikos inžinerijos metodus). Tam analizuojamos MO daugkartinio panaudojamumo ir ekspertinio kokybės vertinimo sąvokos, kokybės modelio sudarymo principai, galimi paprasti ir efektyvūs kokybės ekspertinio vertinimo metodai. Darbe yra pateiktas sukurtas mokomųjų objektų daugkartinio panaudojamumo kokybės modelis ir vertinimo metodas. Mokomųjų objektų kokybės modelį sudaro devyni trijų grupių (technologiniai, pedagoginiai, intelektinių teisių) kokybės kriterijai, kurie atspindi visapusišką kokybės kriterijų sistemą, kurioje yra svarbūs ne tik patys kriterijai, bet ir jų tarpusavio sąryšiai. Mokomųjų objektų daugkartinio panaudojamumo... [toliau žr. visą tekstą] / Qualitative learning material (or Learning Objects – LOs) is one of the main factors of learning quality. Therefore, evaluation of LOs quality is one of the most relevant education problems. The problem is relevant for all participants of the educational sector – for educational institutions (e.g. schools) that have to select qualitative learning material for their needs, for education policy makers who need clear quality criteria while implementing LOs tenders, for authors of learning material (e.g. publishers) who need to know quality requirements to create LOs etc. The research work is aimed to propose and pilot LOs reusability and quality evaluation methodology, i.e., quality model, and simple and effective expert evaluation methods, thus improving solution of educational tasks using informatics engineering methods. To reach this aim, we have to analyse the notions of LOs reusability and expert evaluation of quality, principles of creating LOs reusability and quality model, and possible simple and effective methods for the expert evaluation of LOs quality and reusability. Both LO quality and reusability model and evaluation method are presented in the work. LO quality model created consists of 9 quality criteria divided into 3 groups i.e. technological, pedagogical, and IPR criteria. This model is comprehensive and matches scientific principles of creating a model. The following methods are selected and consecutively applied in the research while evaluating LOs quality... [to full text]

Qualitative learning material (or Learning Objects – LOs) is one of the main factors of learning quality. Therefore, evaluation of LOs quality is one of the most relevant education problems. The problem is relevant for all participants of the educational sector – for educational institutions (e.g. schools) that have to select qualitative learning material for their needs, for education policy makers who need clear quality criteria while implementing LOs tenders, for authors of learning material (e.g. publishers) who need to know quality requirements to create LOs etc. The research work is aimed to propose and pilot LOs reusability and quality evaluation methodology, i.e., quality model, and simple and effective expert evaluation methods, thus improving solution of educational tasks using informatics engineering methods. To reach this aim, we have to analyse the notions of LOs reusability and expert evaluation of quality, principles of creating LOs reusability and quality model, and possible simple and effective methods for the expert evaluation of LOs quality and reusability. Both LO quality and reusability model and evaluation method are presented in the work. LO quality model created consists of 9 quality criteria divided into 3 groups i.e. technological, pedagogical, and IPR criteria. This model is comprehensive and matches scientific principles of creating a model. The following methods are selected and consecutively applied in the research while evaluating LOs quality... [to full text] / Kokybiška mokomoji medžiaga yra viena svarbiausių mokymo(-si) kokybės veiksnių, todėl mokomųjų objektų (toliau – MO) daugkartinio panaudojamumo kokybės vertinimas yra viena opiausių švietimo problemų. Problema yra aktuali visiems švietimo dalyviams – švietimo įstaigoms (pvz., mokykloms), kurios turi išrinkti kokybišką mokomąją medžiagą (MO) savo tikslams pasiekti, švietimo politikams, kuriems reikia aiškių kokybės kriterijų vykdant MO viešuosius pirkimus, mokomosios medžiagos autoriams (pvz., leidykloms), kurie turi žinoti kokybės reikalavimus, remdamiesi kuriais jie kurs MO, ir pan. Disertacinis darbas skirtas pasiūlyti ir išbandyti MO daugkartinio panaudojamumo kokybės vertinimo metodiką: kokybės modelį ir paprastus bei efektyvius ekspertinio kokybės vertinimo metodus (t.y., pagerinti edukologinių uždavinių sprendimo galimybes naudojant informatikos inžinerijos metodus). Tam analizuojamos MO daugkartinio panaudojamumo ir ekspertinio kokybės vertinimo sąvokos, kokybės modelio sudarymo principai, galimi paprasti ir efektyvūs kokybės ekspertinio vertinimo metodai. Darbe yra pateiktas sukurtas mokomųjų objektų daugkartinio panaudojamumo kokybės modelis ir vertinimo metodas. Mokomųjų objektų kokybės modelį sudaro devyni trijų grupių (technologiniai, pedagoginiai, intelektinių teisių) kokybės kriterijai, kurie atspindi visapusišką kokybės kriterijų sistemą, kurioje yra svarbūs ne tik patys kriterijai, bet ir jų tarpusavio sąryšiai. Mokomųjų objektų daugkartinio panaudojamumo... [toliau žr. visą tekstą]

Magistro baigiamajame darbe nagrinėjami tokie pagrindiniai dalykai – obligacijos, obligacijų rinka ir portfelio sudarymo principai. Pirmoji, teorinė darbo dalis, skirta obligacijoms: apibūdinama obligacijų rinka kaip finansų rinkų posistemis, atskleidžiamos šio vertybinio popieriaus charakteristikos, rūšys, obligacijas veikiančios rizikos. Tada yra nagrinėjamos dvi portfelinės teorijos, kuriomis remtasi tyrime. Atliekama H. Markowitz „Portfelio teorijos“ ir adekvataus investicijų stochastinei prigimčiai portfelio teorijos analizė ir palyginimas. Tyrimas atliekamas tokia tvarka: įvertinama ir išanalizuojama 2001 – 2006 m. Lietuvos Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) rinka ir kokią dalį joje užima obligacijos. Po to, remiantis išanalizuota rinka, bandoma sudaryti optimalų obligacijų portfelį Lietuvos VVP rinkos sąlygomis. Sudaromo portfelio pelningumas bei rizika valdomi pritaikius dominuojančią H. Markowitz „Portfelio teoriją“. Tyrimo rezultatams darbe papildyti suformuojamas adekvatus stochastinei obligacijų prigimčiai portfelio modelis, kuris įvertina rezultatų patikimumą. Išnagrinėjus teorinę ir praktinę dalį, pateikiamos baigiamojo darbo išvados ir pasiūlymai. Darbą sudaro tokios dalys: įvadas, teorinė dalis apie obligacijas, pagrindinių investicinio portfelio teorijų analizė, tyriamasis skyrius, išvados ir siūlymai, naudotos literatūros sąrašas, santrauka bei priedai. / In final thesis there are analyzed these major objects – bonds, bond market and principals of forming a portfolio of bonds. The first academic part of the work is devoted for the bonds: there are described bond market as finance market subsystem, also developed characteristics, sorts, persuading risks of this security. Then there are analyzed two theories of portfolios, which were used for the research. Also there was performed analysis and comparison of both „Portfolio theory“ created by H. Markowitz and portfolio theory adequate to the stochastic nature of investments. The research was performed in the following way: there are evaluated and analysed 2001-2006 Lithuanian government securities market and part taken by bonds. According to the analysed market there was composed an optimal bonds portfolio under Lithuanian government security market condition. The profitability and risk of the portfolio are managed adopting the prevailing „Portfolio theory“ by H. Markowitz. According to research results there were formed portfolio model adequate to stochastic nature of bond, which evaluates the reliability of results. At the end there are given conclusions of the final thesis and suggestions. Structure: introduction, academic chapter about bonds, analysis of the main investment portfolio theories, investigative chapter, conclusions and suggestions, list of references, summary and appendixes.