Santrauka Pilietybė pažymi ypatingą teisinį ryšį tarp asmens ir konkrečios valstybės, grindžiamą abipusėmis teisėmis ir pareigomis. Tai nacionalinės teisės kategorija, tačiau valstybių teisė reguliuoti pilietybės klausimus nėra absoliuti. Ji apribota bendrų pilietybės teisinio reguliavimo principų įtvirtinimu tarptautiniu lygiu, kuris reikalingas visuotinai pripažintoms žmogaus teisėms ir laisvėms apsaugoti. Valstybių įstatymais ar sudarytomis tarptautinėmis sutartimis nustatytas pilietybės teisinis reguliavimas turi užtikrinti žmogaus teisės į pilietybę įgyvendinimą, turi atitikti tarptautines konvencijas, tarptautinę paprotinę teisę ir visuotinai pripažįstamus su pilietybe susijusius teisės principus. Pilietybės daugetas reiškia, kad asmuo pilietybės ryšiu yra susietas su daugiau nei viena valstybe, kad daugiau nei viena valstybė pagal savo nacionalinę teisę suteikia savo pilietybę tam pačiam asmeniui ir laiko jį savo piliečiu. Tokia situacija paprastai susidaro dėl dviejų ar daugiau atskirų valstybių pilietybės įstatymų kolizijos arba dėl to, kad tam tikrų valstybių nacionaliniuose teisės aktuose, reguliuojančiuose pilietybės klausimus, nėra numatyta reikalavimo įgyjant jų pilietybę atsisakyti ankstesniosios. Ilgą laiką ir tarptautiniu, ir nacionaliniu mastu buvo stengiamasi vengti šio reiškinio, nes pilietybės daugeto atveju kyla praktinių teisių ir pareigų įgyvendinimo sunkumų karinės prievolės, diplomatinės gynybos, mokestinių prievolių, rinkimų ir kitose srityse. Tik... [toliau žr. visą tekstą] / Summary Citizenship Plurality: Contemporary Trends Citizenship denotes the existence of a specific legal tie between individual and a state conferring mutual rights and duties. It is a matter of domestic jurisdiction of states, but the freedom of states to regulate their citizenship is restricted by rules of international law to protect fundamentals human rights and freedoms. States citizenship laws must be consistent with international conventions, international custom, and the principles of law generally recognized with regard to citizenship. Citizenship Plurality means that individual is the citizen of two or more different states at the same time. An individual may acquire more than one citizenship as a result of the conflicting citizenship laws of different states or of the conferment of citizenship by naturalization or any other manner, which does not result in the renunciation of a prior citizenship. For a long time considerable international and domestic effort has been directed toward avoiding or reducing these situations, because some of the problems may be affected by the lack of citizenship plurality in the area of obligations to military service, diplomatic protection, tax payments, election etc. Just nowadays these problems are no more threatened. Equalisation of rights between men and women, international migration, mixed marriages, globalization, EU integration and other factors are influencing legislation on tolerance toward citizenship plurality. More and... [to full text]

Šiame darbe analizuojamos nusikalstamų veikų daugeto formos ir jų įtaka bausmės skyrimui. Tačiau turint omenyje tai, jog nusikalstamų veikų daugetas ne retai suprantamas skirtingai, o nuo jo priklauso formų išskyrimas, šiame darbe pirmiausia siekiama apibrėžti daugeto sampratą, parodyti jog daugetas nėra vien tik situacijos, kai asmuo padaro kelias nusikalstamas. Siekiant įvertinti daugeto formų įtaką bausmės skyrimui, pirmiausia apžvelgiamos įvairios daugeto teorijos pateikiamos įvairiuose doktrinos šaltiniuose ir pagrindžiamas idealiosios ir realiosio sutapties kaip daugeto formų išskyrimas tiek teorijoje, tiek galiojančiame Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse. Nors pavienė nusikalstama veika yra nusikalstamų veikų daugeto komponentas, kai kurios pavienės veikos išoriškai yra panašios į daugetą. Dėl to siekiant aiškiai apsibrėžti daugeto formas, šiame darbe pateikiami pavienių tęstinių, trunkamųjų ir sudėtinių nusikalstamų veikų skirtumai nuo jų daugeto, taip pat atskleidžiami jų charakteringi bruožai. Atlikus išsamią šio instituto analizę, darbe plačiai vertinama jo įtaka bausmės skyrimui. Apžvelgiamos tiek pagrindinės bausmių už kelias asmens padarytas nusikalstamas veikas skyrimo sistemos, tiek ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsniuose įtvirtintos taisyklės. Iš esmės atkreiptinas dėmesys, jog konkrečios formos nustatymas asmens padarytų veikų daugete nulemia tai, kokios bausmių bendrinimo taisyklės jo atžvilgiu bus taikomos. Atsižvelgiant į BK... [toliau žr. visą tekstą] / This thesis provides a detailed analysis of existing forms of multiple criminal acts and their significance the sentencing. Having in mind that the institute of multiple criminal acts is often interpreted in various different ways this work attempts to define this institute as much more complex than a situation when a person commits more than one criminal act. The definition has a major influence in the understanding of different forms of multiple criminal acts, therefore, in order to comprehend the influence of multiple criminal acts to sentencing various theories of multiple criminal acts are discussed in this work. In this discussion the author presents the forms of multiple criminal acts not only from various doctrinal sources but also from the penal code of the Republic of Lithuania. Even though an individual criminal act is a constitutive part of multiple criminal acts, some individual criminal acts are similar to multiple criminal acts. For this reason, in order to define the two forms of multiple criminal acts, the author attempts to provide a solid analysis of those single criminal acts which have similar features to the forms of multiple criminal acts. After this analysis the work depicts a full picture of the influence of the forms’ of multiple acts significance to sentencing according to both the penal code of the Republic of Lithuania and foreign systems of sentencing. The general idea is that the form which is constituted by the offender’s multiple criminal acts... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe nagrinėjamos tęstinės nusikalstamos veikos teorinės ir praktinės problemos skirtingų valstybių baudžiamojoje teisėje. Darbe pateikiamos Anglijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Lietuvos, Rusijos, Vokietijos baudžiamosios teisės teorijos nuostatos apie tęstinės nusikalstamos veikos požymius, esminius bruožus, atribojimo nuo nusikalstamų veikų daugeto kriterijus. Darbe nuodugniai analizuojami Lietuvos teismų praktikoje priimti tęstinės nusikalstamos veikos požymiai, siūlomi teismų praktikoje neatskleistų ir nevienodai taikomų tęstinės nusikalstamos veikos požymių apibendrinimai ir galimi sprendimai vieningai tęstinės nusikalstamos veikos sampratai pasiekti. Atliktos Lietuvos teismų praktikos analizę. pagrįstai galima teigti, kad susiduriama su skirtingu tęstinės nusikalstamos veikos požymių taikymo praktika. Darbe atskleidžiami tęstinės nusikalstamos veikos požymiai, pateikiami jų taikymo pavyzdžiai. Galiausiai, pristatoma teorinė tęstinės nusikalstamos veikos atsisakymo Lietuvoje galimybė, koncentruojantis į savarankiškų nusikalstamų veikų identifikavimą. Taip pat pateikiamas naujas nusikalstamų veikų kvalifikavimo modelis, kuomet padaryta tik turtinė žala ir nerealizuoti kiti kvalifikuojantys požymiai, pateikiamas pasiūlymas dėl baudžiamojo įstatymo papildymo nauja nuostata. / In this Master’s thesis theoretical and practical problems of continuous criminal offence in different countries’ Criminal law are analyzed. Theoretical and practical notions regarding features, essential elements and delimitation criteria from multiple offences of continuous criminal offence in Criminal law of England, United States of America, Lithuania, Russia and Germany are presented. Criminal case law of Lithuania’s courts is thoroughly analyzed in this Master’s thesis regarding elements of continuous criminal offence. Suggestions and summarization for undefined and unevenly applied elements of continuous criminal offence with possible solutions for unanimous conception of continuous criminal offence are provided. After analysis of case-law a grounded conclusion can be made that practice of applying different elements of continuous criminal offence occurs regularly in judicial practice. Elements of continuous criminal offence are uncovered in this work. Lastly, theoretical possibility of wavering continuous criminal offence in Criminal law of Lithuania is provided. This part concentrates on identifying separate criminal offences. Also a new criminal offence qualification model is presented when only property harm is incurred and no additional elements are realized. In addition to the aforementioned a new part to an existing article of the Criminal Code of Lithuania is proposed to be implemented.

Šiame magistro baigiamajame darbe nusikalstamų veikų daugeto formų – realios ir idealios nusikalstamų veikų sutapčių atribojimo problema nagrinėjama iš daugeto, kaip kvalifikavimo atžvilgiu jau įvertintos teisinės situacijos pozicijos. Nusikalstamų veikų daugetą atribojus nuo pavienės nusikalstamos veikos, sekantis, ir nemažiau svarbus žingsnis – teisingai nustatyti, kokią daugeto formą tarpusavyje sudaro kaltininko padarytos kelios nusikalstamos veikos. Trumpai apžvelgus tokio atribojimo praktinę reikšmę, darbe didžiausias dėmesys skiriamas Lietuvos baudžiamosios teisės doktrinoje ir teismų praktikoje vyraujančių realios ir idealios nusikalstamų veikų sutapčių sampratų ir požymių analizei, jų išskyrimo pagrįstumo ir teismų sprendimų nuoseklumo vertinimui. Baigiamojoje darbo dalyje pateikiamos išvados ir pasiūlymai, kurie galimai padėtų nubrėžti aiškesnę takoskyrą tarp idealios ir realios nusikalstamų veikų sutapčių, taip padedant šias sutaptis atriboti vieną nuo kitos. / The master’s thesis presents thorough analysis of the problem of delimitation of forms of multiple offenses in the criminal law of Lithuania. The so called real and ideal coincidences of criminal acts are analyzed. The problem of multiple offenses prevails in many criminal cases however theoretical and practical variations on the estimation of such usually occur thus determining different judgments. The author presents the most relevant definitions of forms of multiple offenses in the theory of criminal law on the basis of analysis of concepts and attributes of real and ideal coincidence of criminal acts prevailing in Lithuanian criminal law in the historical context of regulations of the Criminal Code. On the basis of theoretical findings and consistent analysis of numerous criminal cases of different courts of Lithuania the author establishes unanimous ground for the most suitable definitions of the real and ideal coincidences of criminal acts. Such definitions that would enable law enforcement and courts in deciding cases properly are an important part of the thesis. The analysis leads to the strong opinion that after delimitation of multiple offenses from single criminal act, the next important step is to correctly determine the form of multiple offenses carried out. Various situations within court rulings are discussed with regard to proper qualification, as the establishment of the most suitable legal estimation. The first chapter of this thesis presents analysis of... [to full text]

Tiriamoji problema Šiame darbe yra tiriama nusikalstamų veikų daugeto instituto problematika. Nusikalstamų veikų daugetas kaip baudžiamosios teisės institutas pasižymi tuo, kad savyje apjungia tiek nusikalstamų veikų kvalifikavimo, tiek ir baudžiamosios atsakomybės individualizavimo problemas. Su nusikalstamų veikų kvalifikavimo problemomis yra susiduriama tada, kai yra sprendžiami pavienės nusikalstamos veikos atribojimo nuo nusikalstamų veikų daugeto klausimai. Konstatavus nusikalstamų veikų daugeto egzistavimą, yra būtina pereiti prie kitos problemos sprendimo – baudžiamosios atsakomybės individualizavimo. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas priklauso nuo nusikalstamų veikų daugeto formos. Taigi vieningai teismų praktikai formuoti yra būtini vienodi ir aiškūs nusikalstamų veikų daugeto formų išskyrimo bei tarpusavio atribojimo kriterijai. Apibrėžus nusikalstamų veikų daugeto formas, yra būtina nustatyti ir jų įtaką asmens, padariusio nusikalstamas veikas, baudžiamajai atsakomybei. Žinoma, pagrindinė įtaka baudžiamajai atsakomybei pasireiškia per bausmių bendrinimo taisykles, tačiau reikia nepamiršti ir kitų aktualių klausimų (tokių kaip bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis ir t.t.), kurių sprendimas vienaip ar kitaip priklauso nuo nusikalstamų veikų daugeto buvimo. Ne gana to, kartais tenka... [toliau žr. visą tekstą] / Research problem In the present doctoral dissertation, the problematic issues of the institute of multiple offences are analysed. Multiple offences as an institute of criminal law is characterised as involving the problems of both the qualification of criminal offences and the individualisation of criminal liability. The problems of the qualification of criminal offences are relevant, when questions of the separation of single criminal acts from multiple offences are dealt with. When the existence of multiple offences is established, it is necessary to move on to the consideration of another problem—the individualisation of criminal liability. The individualisation of criminal liability depends on the form of multiple offences. Therefore, for the formation of a uniform case-law, homogeneous and clear criteria for the differentiation of the forms of multiple offences and their separation form each other are essential. When the forms of multiple offences are defined, it is necessary to evaluate their impact on the criminal liability of the person who committed the criminal act. Of course, the key influence on criminal liability manifests through the rules of the combination of sentences; however, one should not forget other topical issues (such as sentence suspension, release from a custodial sentence on parole and the replacement of the term not served of the custodial sentence with a more lenient penalty, statute of limitations of a judgement of conviction, etc.) the... [to full text]