Šiame darbe nagrinėjamos aktualios mūsų šalyje saugaus donorinio kraujo ir kraujo produktų surinkimo problemos. Per kraujo perpylimą plintančios ligos yra didžiausia kraujo tarnybų problema visame pasaulyje. Ši problema yra tiesiogiai proporcinga kraujo donorų bendruomenėje paplitusioms infekcijoms. Atsižvelgiant į pagrindinius saugaus kraujo užtikrinimo kriterijus darbe rekomenduojamos konkrečios galimos priemonės infekcinių ligų prevencijai. Darbo tikslas: Palyginti ir įvertinti infekcinių ligų žymenų paplitimą tarp atlygintinų ir neatlygintinų kraujo donorų. Darbe keliami uždaviniai yra šie: išsiaiškinti motyvaciją kraujo donorų tarpe; išsiaiškinti infekcinių ligų ��ymenų paplitimą tarp atlygintinų ir neatlygintinų kraujo donorų; pasiūlyti galimas priemones infekcinių ligų plitimo prevencijai kraujo donorų tarpe. Tyrimas buvo atliktas 2007 metų liepos – rugpjūčio mėnesiais viešojoje įstaigoje Nacionalinis kraujo centras, atsitiktinai pasirenkant 500 respondentų - kraujo donorų - imtį. Metodikos tinkamumui įsitikinti, tyrimui buvo sudaryta anketa – klausimynas. Statistinė gautų duomenų analizė buvo atliekama personaliniu kompiuteriu, panaudojant statistinės analizės SPSS programinį paketą versija “16.0” ir statistinę programą “5.0”. Statistinių duomenų reikšmingumas buvo įvertintas pagal χ2 kriterijų. Skirtumai tarp atitinkamų rodiklių laikomi reikšmingais, kai klaidos tikimybė p≤0,05 (kai p>0,05 – rezultatų skirtumai statistiškai nereikšmingi). Tyrimo metu nustatyta, kad... [toliau žr. visą tekstą] / This study analyses the safety of blood and blood products, which is the global problem, particularly, problematic in our country. The diseases spreading through blood transfusion is the biggest problem of Blood Transfusion Services in the world. The problem is directly proportionate to the prevalence of infection markers among blood donors. Taking into consideration the criteria of safe blood assurance definite possible measures are recommended to prevent the spread of infection diseases. The aim of the study is to compare and assess infection markers prevalence among payable and non-remunerated donors. The objectives of this study are the following: to determine donors motivation, viral infections prevalence among payable and non-remunerated donors, to give recommendations for the prevention of infection markers prevalence in the donors community. Methods. The study has been accomplished during July – August 2007 in the National Blood Centre, randomly choosing 500 respondents – the donors of blood. To evaluate the appropriation of the method a questionnaire was introduced. The statistical analysis of the results was made by personal computer using SPSS programme package version 16.0 and the statistical programme 5.0. The significance of the statistical data was evaluated according χ² criteria. The difference between the indicators is statistically significant when the error probability is p ≤ 0. Results. Non-remunerated donor is the only way to sustainable donorship, and... [to full text]

Darbo tikslas - įvertinti Kauno donorystės centro donorų nemokamos donorystės galimą pokytį bei motyvaciją duoti kraujo ir su ja susijusius veiksnius. Metodika. Buvo vykdomas dviejų metų palyginamasis tyrimas, tyrime buvo apklausiami 2009 metų ir 2011 metų kraujo donorai, kurie atėjo duoti kraujo į Kauno kraujo donorystės centrą. Respondentams buvo pateikta anoniminė anketa, kurią sudarė 20 klausimų, apimantys bendrąją informaciją, informaciją apie žinias bei nuomonę. 2009 metais buvo išdalinta 330 anketų, o pavyko apklausti 330 donorų. 2011 metais buvo išdalinta 250 anketų, respondentai atsakė į 212 anketas. Respondentų amžius svyravo nuo 18 iki 58 m. Hipotezėms, kad požymiai tarpusavyje susiję, tikrinti skaičiuotas chi kvadrato (χ2) kriterijus. Rezultatai. Nagrinėjant 2009 metų Kauno kraujo donorystės centro donorų motyvus ir su ja susijusius veiksnius buvo nustatyta, kad Kauno kraujo centre besilankantys donorai dažniausiai gauna piniginę kompensaciją. Taip pat nustatėme, kad efektyviausias informavimo būdas, kurį įvardino respondentai buvo reklama per radiją ir televiziją. Kraujo donorus vyrus labiau motyvuoja gaunama nauda už kraujo davimą, tuo tarpu moterys labiau duoda kraujo pastūmėtos altruizmo. Tyrimas parodė, kad vyrai dažniau tampa pastoviais kraujo donorais nei moterys. Nagrinėdami respondentų atsakymus 2011 metais, nustatėme: dažniausiai kraujo donorai donorystės centre gauna piniginę kompensaciją už kraujo davimą; dažniau kraujo duoda vyrai; populiariausiu... [toliau žr. visą tekstą] / Purpose of a Work: to evaluate a possible change of Kaunas blood donation center donors in non-paid blood donation, motivation to give blood and factors related with it. Methodology. A comparative two year reseach was managed in 2009th and 2011th. Blood donors that came to Kaunas blood donation center were questioned. In 2009th 330 questionnaires from 330 blood donors were collected. In 2011th 250 questionnaires were shared and 212 collected. Age of respondents varies from 18 to 58 y.o. Statistical analysis was made by using SPSS 20.0 version. To prove hypotheses about a connection between factors Chi Square (χ2) was used. Results. When analysing motives of Kaunas blood donation center donors and factors that impact them in 2009, it was stated that usually blood donors get money for donations. The most effective way to inform donors was advertising through radio and television. Male blood donors were more often motivated by the gain that they got for donating blood while women were more motivated by altruism. The research has shown that men became regular blood donors more often compared to women. When analysing data of 2011th, results shown that blood donors in blood donation center usually got money for donating blood. Men gave blood more often. Television is the most popular source of information. Just like in 2009, women were motivated by altruism while men were looking for additional gain. Conclusions. Blood donation system in Lithuania is not working effectively... [to full text]

Darbo tikslas - įvertinti kraujo donorų požiūrį į pakartotinę kraujo donorystę ir nustatyti priežastis, dėl kurių kraujo donorai nesiryžta pakartotiniam kraujo davimui. Darbo uždaviniai:1.Įvertinti atlygintinų ir neatlygintinų kraujo donorų požiūrį į kraujo donorystę ir nustatyti pirmo kraujo davimo motyvus. 2. Nustatyti priežastis, dėl kurių kraujo donorai nesiryžta pakartotiniam kraujo davimui atlygintinų ir neatlygintinų donorų tarpe. 3. Nustatyti ir palyginti atlygintinos ir neatlygintinos kraujo donacijos ekonominius kaštus. Tyrimo metodika. Tyrimas vykdytas 2012 m. kovo-balandžio mėnesiais viešojoje įstaigoje Nacionalinis kraujo centras. Telefoninės apklausos būdu, pagal sudarytą klausimyną, buvo apklausti 400 kraujo donorai, kurie po pirmo kraujo davimo neatvyko pakartotinam kraujo davimui praėjus vieneriems ir daugiau metų. Ekonominis kraujo donorystės vertinimas atliktas skaičiuojant ir vertinant 2011 m. kraujo donorystės ekonominius rodiklius. Statistinė gautų duomenų analizė atlikta naudojant “SPSS 17.0” statistinę programą. Ryšio stiprumas tarp kategorinių kintamųjų buvo tiriamas naudojant Kramerio V koreliacijos koeficientą, kartu tikrinant hipotezę apie jo lygybę nuliui (statistinį reikšmingumą). Požymių priklausomybei nustatyti skaičiuotas chi-kvadrato (χ2) kriterijus. Kai reikšmingumo lygmuo p<0,05, požymių skirtumas tiriamųjų grupėse laikytas statistiškai reikšmingu. REZULTATAI. Dažniau neatlygintinai pirmą kartą duoti kraujo buvo atvykę asmenys, turintys... [toliau žr. visą tekstą] / AIM OF THE STUDY: to evaluate blood donors‘ attitude to repeated blood donation and to determine the causes why blood donors refuse to repeat blood donation. OBJECTIVES: 1. To evaluate remunerated and non-remunerated blood donors‘ attitude to blood donation and determine the incentives for the first blood donation. 2. To determine the causes why blood donors refuse to repeat remunerated and non-remunerated blood donation. 3. To assess and compare the cost of remunerated and non-remunerated blood donation. RESEARCH. The research was conducted in March - April, 2012, at National Blood Center. There was prepared a questionnaire and 400 blood donors, who did not donate blood after one year or more after first donation, were asked to answer the questions by phone. The economic blood donation evaluation was carried out while calculating and analysing the data regarding blood donation from the year 2011. The statistical analysis of the data was conducted using “SPSS 17.0” statistical programme. Cramer‘s V correllation coefficient was used to determine the relationship between categorical variables, at the same time checking the zero hypothesis (statistical significance). In order to determine the dependence of variables, chi-square (χ2) criterion was calculated. The differences were judged to be statistically significant, when p<0.05. RESULTS. Individuals who had higher university education, were employed and received a monthly salary of more than 2,500 Lt, first time donated... [to full text]