Šio magistro darbo pagrindinis tikslas yra visapusiškai ištirti pagalbinio apvaisinimo institutą, pristatant ir analizuojant probleminius pagalbinio apvaisinimo aspektus bei pasiūlyti galimus teisinio reguliavimo modelius, kaip šių problemų sprendimų būdus. Mokslinę analizę apima bendrųjų pagalbinio apvaisinimo sąlygų tyrimas, pavyzdžiui, subjektų, kurie turi teisę pasinaudoti šiomis paslaugomis, tam tikrų grupių diskriminacijos teisėtumo įvertinimas, veiksnumas, sutikimo davimas, amžius. Kaip vienas iš pagalbinio apvaisinimo paslaugų teikimą ribojančių veiksnių išskiriamas būsimo vaiko interesų prioriteto principas. Lyginamuoju metodu analizuojamos biologinės ir socialinės tėvystės, motinystės koncepcijų santykis, vaiko kilmės iš motinos arba tėvo nustatymo principai bei vaiko teisę žinoti savo kilmę, kurią riboja lytinių ląstelių donorų anonimiškumo interesas. Taip pat aptariami klausimų, susijusių su lytinių ląstelių (embrionų) donoryste, šaldymu, preimplantacine genetine diagnoze, probleminiai aspektai. Sistemiškai, kritiniu požiūriu tiriamas Lietuvoje jau esantis bei naujame Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekte numatomas teisinis reglamentavimas, pateikiant siūlymus esamam reguliavimui tobulinti. Autorė rekomenduoja apsvarstyti pagalbinio apvaisinimo paslaugų teikimą ne tik santuoką sudariusioms, bet ir partnerystę įregistravusioms ar de facto santykius palaikančioms poroms, vienišoms moterims. Taip pat siūloma įteisinti lytinių ląstelių donorystę, šaldymą bei... [toliau žr. visą tekstą] / The main objective of the Master Thesis is the assisted reproduction’s comprehensive analysis, which is aimed to introduce and discuss the problematic aspects of this issue, as well as propose possible regulatory models based on a problem solving approach. The scientific analysis involves an evaluation of general pre-conditions considering eligibility to receive assisted reproduction services: subjects, who are entitled to apply for services, assessment of legitimacy of certain groups’ discrimination, required legal capacity, age and consent to treatment. The welfare principle of future child is considered to serve as one of the grounds to restrict provision of assisted reproduction services. Moreover, the research focuses on comparative analysis concerning biological and social parenthood concepts, establishment of legal paternity and maternity and children’s right to know their origin, bounded by the anonymity interest of gamete donors. Also, relevant issues related to gamete and embryo donation, cryopreservation, pre-implantation genetic diagnosis are being discussed. In order to meet the goals of this paper the author provides critical review on the existing legal regulation in Lithuania and the neccessity of revision of this legal act, taking into account a new proposal of Law on Assisted Reproduction submitted to the Parliament. In addition, the amendments are presented with an intention to improve the existing regulation. Thus it is recommended to consider a provision... [to full text]

Many discussions on the legal regulation of artificial fertilization are taking place in Lithuania though consensus is not yet achieved. Services of assisted reproduction cause fierce scientific, ethical, legal, and religious disputes in Lithuania and elsewhere. It is important to emphasize that legalization of in vitro fertilization at the international as well as national levels is not going to solve the problem. To do this, it is necessary to plan a mechanism of the implementation of the law which would cover many spheres of the legal regulation. The major problem becomes the shortage of scientific studies on legal regulation of artificial fertilization in Lithuania and the rest of the world. The author analyzes the issues of legal regulation of artificial fertilization in Lithuania providing a theoretical model of regulation of the procedure and implementation of the law. The analytical part of the study includes an analysis of the existing bills on artificial fertilization which reveals that both the first and the alternative bills are not quite finished yet and require improvement. Nevertheless the regulation scheme and the content of the Project IXP – 1966(2)A satisfy the main scientific paradigms defined in the theoretical part of the thesis.

Darbo tikslas - įvertinti Kauno donorystės centro donorų nemokamos donorystės galimą pokytį bei motyvaciją duoti kraujo ir su ja susijusius veiksnius. Metodika. Buvo vykdomas dviejų metų palyginamasis tyrimas, tyrime buvo apklausiami 2009 metų ir 2011 metų kraujo donorai, kurie atėjo duoti kraujo į Kauno kraujo donorystės centrą. Respondentams buvo pateikta anoniminė anketa, kurią sudarė 20 klausimų, apimantys bendrąją informaciją, informaciją apie žinias bei nuomonę. 2009 metais buvo išdalinta 330 anketų, o pavyko apklausti 330 donorų. 2011 metais buvo išdalinta 250 anketų, respondentai atsakė į 212 anketas. Respondentų amžius svyravo nuo 18 iki 58 m. Hipotezėms, kad požymiai tarpusavyje susiję, tikrinti skaičiuotas chi kvadrato (χ2) kriterijus. Rezultatai. Nagrinėjant 2009 metų Kauno kraujo donorystės centro donorų motyvus ir su ja susijusius veiksnius buvo nustatyta, kad Kauno kraujo centre besilankantys donorai dažniausiai gauna piniginę kompensaciją. Taip pat nustatėme, kad efektyviausias informavimo būdas, kurį įvardino respondentai buvo reklama per radiją ir televiziją. Kraujo donorus vyrus labiau motyvuoja gaunama nauda už kraujo davimą, tuo tarpu moterys labiau duoda kraujo pastūmėtos altruizmo. Tyrimas parodė, kad vyrai dažniau tampa pastoviais kraujo donorais nei moterys. Nagrinėdami respondentų atsakymus 2011 metais, nustatėme: dažniausiai kraujo donorai donorystės centre gauna piniginę kompensaciją už kraujo davimą; dažniau kraujo duoda vyrai; populiariausiu... [toliau žr. visą tekstą] / Purpose of a Work: to evaluate a possible change of Kaunas blood donation center donors in non-paid blood donation, motivation to give blood and factors related with it. Methodology. A comparative two year reseach was managed in 2009th and 2011th. Blood donors that came to Kaunas blood donation center were questioned. In 2009th 330 questionnaires from 330 blood donors were collected. In 2011th 250 questionnaires were shared and 212 collected. Age of respondents varies from 18 to 58 y.o. Statistical analysis was made by using SPSS 20.0 version. To prove hypotheses about a connection between factors Chi Square (χ2) was used. Results. When analysing motives of Kaunas blood donation center donors and factors that impact them in 2009, it was stated that usually blood donors get money for donations. The most effective way to inform donors was advertising through radio and television. Male blood donors were more often motivated by the gain that they got for donating blood while women were more motivated by altruism. The research has shown that men became regular blood donors more often compared to women. When analysing data of 2011th, results shown that blood donors in blood donation center usually got money for donating blood. Men gave blood more often. Television is the most popular source of information. Just like in 2009, women were motivated by altruism while men were looking for additional gain. Conclusions. Blood donation system in Lithuania is not working effectively... [to full text]

Darbo tikslas - įvertinti kraujo donorų požiūrį į pakartotinę kraujo donorystę ir nustatyti priežastis, dėl kurių kraujo donorai nesiryžta pakartotiniam kraujo davimui. Darbo uždaviniai:1.Įvertinti atlygintinų ir neatlygintinų kraujo donorų požiūrį į kraujo donorystę ir nustatyti pirmo kraujo davimo motyvus. 2. Nustatyti priežastis, dėl kurių kraujo donorai nesiryžta pakartotiniam kraujo davimui atlygintinų ir neatlygintinų donorų tarpe. 3. Nustatyti ir palyginti atlygintinos ir neatlygintinos kraujo donacijos ekonominius kaštus. Tyrimo metodika. Tyrimas vykdytas 2012 m. kovo-balandžio mėnesiais viešojoje įstaigoje Nacionalinis kraujo centras. Telefoninės apklausos būdu, pagal sudarytą klausimyną, buvo apklausti 400 kraujo donorai, kurie po pirmo kraujo davimo neatvyko pakartotinam kraujo davimui praėjus vieneriems ir daugiau metų. Ekonominis kraujo donorystės vertinimas atliktas skaičiuojant ir vertinant 2011 m. kraujo donorystės ekonominius rodiklius. Statistinė gautų duomenų analizė atlikta naudojant “SPSS 17.0” statistinę programą. Ryšio stiprumas tarp kategorinių kintamųjų buvo tiriamas naudojant Kramerio V koreliacijos koeficientą, kartu tikrinant hipotezę apie jo lygybę nuliui (statistinį reikšmingumą). Požymių priklausomybei nustatyti skaičiuotas chi-kvadrato (χ2) kriterijus. Kai reikšmingumo lygmuo p<0,05, požymių skirtumas tiriamųjų grupėse laikytas statistiškai reikšmingu. REZULTATAI. Dažniau neatlygintinai pirmą kartą duoti kraujo buvo atvykę asmenys, turintys... [toliau žr. visą tekstą] / AIM OF THE STUDY: to evaluate blood donors‘ attitude to repeated blood donation and to determine the causes why blood donors refuse to repeat blood donation. OBJECTIVES: 1. To evaluate remunerated and non-remunerated blood donors‘ attitude to blood donation and determine the incentives for the first blood donation. 2. To determine the causes why blood donors refuse to repeat remunerated and non-remunerated blood donation. 3. To assess and compare the cost of remunerated and non-remunerated blood donation. RESEARCH. The research was conducted in March - April, 2012, at National Blood Center. There was prepared a questionnaire and 400 blood donors, who did not donate blood after one year or more after first donation, were asked to answer the questions by phone. The economic blood donation evaluation was carried out while calculating and analysing the data regarding blood donation from the year 2011. The statistical analysis of the data was conducted using “SPSS 17.0” statistical programme. Cramer‘s V correllation coefficient was used to determine the relationship between categorical variables, at the same time checking the zero hypothesis (statistical significance). In order to determine the dependence of variables, chi-square (χ2) criterion was calculated. The differences were judged to be statistically significant, when p<0.05. RESULTS. Individuals who had higher university education, were employed and received a monthly salary of more than 2,500 Lt, first time donated... [to full text]