Šiame magistro darbe analizuojama kreditų draudimo sutartis, aptariama jos samprata, identifikuojami pagrindiniai sutarties reglamentavimo ypatumai, įvertinamas sutarties praktinis pritaikomumas kredito rizikos valdymo kontekste. Taip pat nustatomas kreditų draudimo sutarties santykis su kitais panašiais kredito rizikos valdymo instrumentais. Magistro darbas suskirstytas į skyrius ir poskyrius. Pirmajame skyriuje, siekiant apsibrėžti vartojamų sąvokų ribas bei išvengti dviprasmiškų vertinimų, pateikiama kredito draudimo veiklos samprata, apibrėžiamos pagrindinės su minėta veikla susijusios sąvokos. Antrajame magistro darbo skyriuje didžiausias dėmesys skiriamas kreditų draudimo sutarties turinio vertinimui. Trečiasis darbo skyrius skirtas įvertinti kreditų draudimo sutartį kaip vieną iš šiuolaikinių ir bene labiausiai paplitusių kredito rizikos valdymo priemonių. Bene svarbiausia šio skyriaus dalis- eksporto kreditų draudimo sutarties vertinimas. Minėtoji sutartis pateikiama kaip viena iš priemonių įveikti ekonomikos krizę. Paskutiniame- ketvirtajame- skyriuje didžiausias dėmesys skiriamas panašių į kreditų draudimo sutartį rizikos valdymo institutų analizei, jų vertinimui, santykio su kreditų draudimo sutartimi nustatymui. Apibendrinant galime pasakyti, kad šio magistro darbo tikslas buvo pateikti kredito draudimo sutartį per kredito rizikos valdymo prizmę, akcentuojant pagrindinius ypatumus bei iškylančias praktines problemas. / Credit insurance contract This Master's work contains the analysis of credit insurance contracts, discussions on of their concept, identification of the key regulatory features of contracts, and assessment of the practical application of contract in the context of credit risk management. It also determines the ratio of credit insurance contract with other similar credit risk management instruments. This Master's work is divided into chapters and subchapters. In the first chapter, in order to set the limitations for the definitions used, and to avoid ambiguous assessments, the concept of credit insurance activity is provided, and the main activities related to the above concept. The second chapter of the Master's work focuses on the evaluation of content of credit insurance contract. The third chapter is devoted to the evaluation the credit insurance contract as one of the modern and by far the most common credit risk management instruments. Perhaps the most important part of this chapter is the evaluation of export-credit insurance contract. The last, the fourth chapter focuses on the analysis of risk management tools similar to the credit insurance institution, their assessment and a determination of their relationship with the credit insurance contract. In summary, we may state that the aim of this Master's work was to present the credit insurance contract through the prism of the credit risk management, with emphasis on its fundamental characteristics and emerging... [to full text]

Draudimo teisinius santykius pakankamai išsamiai reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės aktai, tačiau įgyvendinant draudiko ir draudėjo teises bei pareigas kyla nemažai problemų. Magistro baigiamajame darbe atskleidžiama, kaip draudiko teisė atsisakyti mokėti draudimo išmoką yra apibrėžiama draudimo sutartyje, kokie draudimo sutarties elementai yra reikšmingi šios teisės įgyvendinimui. Apibendrinus draudiko teisės atsisakyti mokėti draudimo išmoką sampratą yra išskiriami trys pagrindiniai atvejai, kuomet draudikas, vadovaudamasis teisės aktų reglamentuojamomis taisyklėmis ir patikrinęs visą su draudiminiu įvykiu susijusią informaciją, gali įgyvendinti teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką: draudėjas padarė draudimo sutarties pažeidimą, draudžiamasis įvykis atsitinka dėl draudėjo tyčios ar didelio neatsargumo, įvykis yra nedraudžiamasis. Atsižvelgiant į šiuos atvejus, analizuojant doktriną ir Lietuvos teismų praktiką yra atskleidžiamos ir moksliškai bei teisiškai išanalizuojamos problemos, su kuriomis susiduria draudikai, įgyvendindami teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Magistro baigiamajame darbe kritiškai vertinama Lietuvos teismų praktika, kuri draudiko teisės atsisakyti mokėti draudimo išmoką įgyvendinimo klausimais yra nevienareikšmė ir diskutuotina. Taigi pasitelkiant analitinį, lyginamąjį, sisteminį ir aprašomasis tyrimo metodus, išanalizavus magistro baigiamajame darbe iškeltą problemą, pabaigoje pateikiamos išvados ir pasiūlymai. / Insurance legal relationships seems to be detail regulated by the Republic of Lithuania law, however enforcement of the insurer and the policyholder rights and obligations raises a number of problems. The Master's thesis reveals how the insurer right to pay the insurance premium is defined in the insurance contract, which insurance contract important elements are for this right enforcement. Summarizing the conception of insurer's right to refuse to pay the insurance premium there are extracted three main cases in which the insurer, in accordance with laws and regulations governed by verifying all the insured event related information, may enforce his right to refuse to pay insurance premium: the policyholder has breached the insurance contract, prohibition event occurs on the insured's intent or gross negligence, the event is non contingency. In light of these cases, analysis of the doctrine and practice of the Lithuanian courts there are disclosed and scientifically and legally analyzed problems which face insurers enforcing the right to refuse to pay the insurance premium. The Master's thesis criticizes the Lithuanian judicial practice which is ambiguous and debatable according to the insurer's right to refuse to pay insurance premium. Therefore through an analytical, comparative, systematic and descriptive research methods, analysis of the master's thesis raised issue, master's thesis ends with conclusions and recommendations.

Civilinės atsakomybės draudimo sutarčių institutas yra sąlyginai nauja sritis civiliniuose teisiniuose santykiuose. Kai kurie tokių sutarčių probleminiai aspektai išryškėja tik taikant konkrečias sutartis praktikoje, todėl šalyse kaip Lietuva, kur draudimo teisės tradicijos nėra labai gilios, šio instituto ypatumai ir įgyvendinimo problemos yra ganėtinai aktualūs. Nors CAD sutarties samprata atskleista pakankamai išsamiai, teisės mokslininkai iki šiol vieningai nesutaria dėl šios rūšies draudimo sutarčių prigimties, draudiminiams įvykiams taikomų kriterijų bei pačių santykio dalyvių teisių ir pareigų apimties pagal CAD sutartį. Nesant išsamaus teisinio reglamentavimo teismams tenka vadovautis bendraisiais civilinės teisės principais, o tokia praktika, nors ir pasiekusi aukščiausios instancijos teismus, neišvengia subjektyvaus atskirų situacijų vertinimo. CAD sutarties aiškinimas teismuose, kai silpnesnioji sandorio šalis, sudariusi sutartį prisijungimo būdu, yra neadekvačiai griežtai saugoma nuo ekonomiškai stipresnės šalies įtakos, neatsižvelgiant į CAD sutarties sąlygas, galų gale atsisuka prieš pačią silpnesniąją šalį. Siekiant išvengti tokios praktikos bei įtvirtinti kokybiškai vertingą CAD sutarčių taikymą, būtina atsižvelgti į šio instituto specifinį draudimo objektą – draudėjo interesą apsidrausti nuo galimos rizikos, susijusios su prievolės trečiajam asmeniui įvykdymu ir iš to kilusių pasekmių. Tik įvertinus CAD sutarčių ypatumus galima pasiekti sąžiningą ir teisinės... [toliau žr. visą tekstą] / Civil liability insurance contracts institute is a relatively new field of civil legal relations. Some of the problematic aspects of such contracts are revealed only under practice, and so in countries such as Lithuania, where tradition of insurance law is not very intense, the institute features and implementation issues are quite relevant. Although the concept of CAD contract disclosed in sufficient detail, law scientists still do not agree unanimously on the nature of insurance contracts, criteria applicable to the occurrences and the amount of rights of the participants under the CAD contract. In the absence of a comprehensive legal framework, courts have to follow general principles of civil law and even the supreme instance courts cannot avoid the subjective evaluation of individual situations. CAD contract interpretation in courts, where a weaker party of the contract is inadequately strictly protected from economically stronger party influence regardless to the terms of the contract, will eventually turn against the weaker party itself. In order to avoid such practice and establish valuably qualified application of CAD contracts, must take into account the specifics of the object of institute - policyholders interest to insure the risks associated with obligations to a third party and the performance of the resulting consequences. Only when the features of the CAD contracts are evaluated we are able to achieve a fair and on the base of the legal state established... [to full text]