Who am I? Who are you? Who are we? These are some of the fundamental questions that identity scholars have grappled with since the 1900s when researchers across multiple disciplines first began to theorize about the self, identity, and identification. While the benefits and consequences of singular identities has been largely studied, recent scholars have argued for the importance of multiple identity research, as multiple identities have become increasingly salient to individuals due to societal and organizational changes including globalization and technological advancements. An important phenomenon within multiple identity research is dual identification, of which I explore a specific type– identification with both one's organization and one's profession. Using a three-study, quantitative design spanning two industries, I studied the effects of dual identification and identity conflict on individual psychological outcomes, turnover intentions, and OCB engagement. Findings from these three studies, holistically, indicate that when individuals experience identity conflict between their organizational and professional identities, they experience negative outcomes. These negative outcomes – increased emotional exhaustion, psychological distress, and turnover intentions, in addition to reduced OCB engagement – have important ramifications for the individuals themselves and their organization. However, post-hoc results indicate that dual identification – through the main effects of organizational and professional identification – itself leads to positive outcomes. Thus, whether multiple identities are a boon or burden might be a result of whether an individual has reconciled these identities. Ultimately, this research adds to the identity literature by providing a more nuanced view of multiple identities and their outcomes.

Žlugus Sovietų Sąjungai vienas milijonas rusakalbių atvyko į Izraelį iš buvusių komunistinių šalių. Šiandien 20 % Izraelio visuomenės sudaro rusakalbiai asmenys. Iš kitų visuomenės grupių jie išsiskiria tuo, kad nesugebėjo tapti integralia Izraelio visuomenės dalimi ir sukūrė atskirą rusakalbių subkultūrą šalyje. Šis atsiskyrimas nuo likusios Izraelio visuomenės lemia sudėtingus rusakalbių žydų bendruomenės tarpusavio santykius su Izraeliu ir Rusija: Izraelio politiniame ir ekonominiame gyvenime ji dalyvauja tarytum „atskira etninė grupė“, o su Rusija sukuria stiprų diasporinį ryšį. Žlugus Sovietų Sąjungai ne tik milijonas rusakalbių žydų sugrįžo į savo tėvynę, bet ir Rusija su Izraeliu užmezgė ir ėmė vystyti draugiškus santykius. Darbe keliamas tikslas išsiaiškinti, kokį vaidmenį rusakalbių Izraelio žydų bendruomenė vaidina Izraelio-Rusijos tarpusavio santykiuose. Atsižvelgiant į darbo tikslą, keliama hipotezė: rusakalbių Izraelio žydų bendruomenė yra vienas iš Rusijos-Izraelio santykių transformaciją teigiama kryptimi lėmusių veiksnių. Siekiant patikrinti hipotezę, numatomi tokie uždaviniai: 1) apsibrėžti diasporos sąvoką ir teorinį diasporos veikimo tarp gimtosios ir priimančiosios valstybių modelį; 2) išsiaiškinti rusakalbių žydų bendruomenės identifikavimosi su rusiškąja kultūra ypatumus ir įvertinti šios identifikacijos sąlygojamą nesiintegravimo į Izraelio visuomenę procesą; 3) įvertinti rusakalbių žydų bendruomenės, Izraelio ir Rusijos interesus viena kitos atžvilgiu... [toliau žr. visą tekstą] / Since the demise of FSU, about one million Russian speakers from all republics of the FSU have moved to Israel. Today Russian Jews amount to 20 % of Israeli society. This aliyah doesn’t integrate into Israeli society and forms Russian speakers’ subculture (externalized through particular cultural identity, Russian language community formation and no integration process) in Israel. This segregation determines complex Russian Jews relationship with Israel and Russia: in Israel this community functions like separate ethnic group and creates diasporic ties with Russia. As a result of the demise of the FSU Russia-Israel relations take a new form. Russia renounced it’s entirely proarabic politics and started developing friendly ties with Israel. The aim of the work is to determine the role of Israeli Russian Jews community in Israel-Russia relations, keeping in mind that Israeli Russian speakers in Israel society act like the separate ethnic group with strong diasporic ties with Russia. The hypothesis of the work – Israeli Russian Jews community is one of the factors, affecting Israel-Russia relations transformation in positive way. In order to verify the hypothesis there are formed four goals: 1) to define the term „diaspora“and theoretical model of diaspora‘s action between hostland and homeland; 2) to analyze Israeli Russian Jews community‘s identification with Russian culture and evaluate the disintegration into Israeli society process; 3) to evaluate Israel, Russia and... [to full text]