Nors hidromechaninio ežerų valymo darbai vykdomi jau daugelį metų, iki šiol nėra aišku, kaip pasikeičia ežero aplinkosauginė būklė po jo išvalymo, o Lietuvos ir kitų šalių mokslinėje literatūroje informacijos apie valymo sąlygotus metalų ir metaloidų pasiskirstymo dugno nuosėdose pokyčius yra stebėtinai mažai. Disertacijos tyrime buvo taikoma kompleksinė šių pokyčių vertinimo sistema, pasitelkiant ne tik išsamius geocheminius lauko ir laboratorinius tyrimus, bet ir matematinę statistinę analizę bei erdvinę duomenų prognozę ir interpoliaciją. Tyrimų ir analizės rezultatai parodė, kad hidromechaninis ežero valymas sąlygoja nagrinėjamų metalų ir metaloidų kiekių pokyčius ir jų persiskirstymą dugno nuosėdose, kuris yra savitas atskiriems cheminiams elementams, todėl siekiant nustatyti valymo darbų įtaką būtina naudoti indikatorius, leidžiančius įvertinti bendro, kumuliacinio nuosėdų užterštumo lygio pokyčius visų nagrinėjamų elementų atžvilgiu. Vieno iš tokių indikatorių – suminio užterštumo rodiklio Zd verčių statistinė analizė ir erdvinė interpoliacija leido ne tik nustatyti statistiškai patikimą hidromechaninio ežero valymo įtakotą metalų ir metaloidų pokyčių reikšmingumą naujai susiformavusiame paviršiniame dugno nuosėdų sluoksnyje, bet ir pademonstruoti erdvinį šių elementų perskirstymą dugno paviršiaus plote. Disertacijoje pateikiama informacija yra ypač aktuali vertinant Lietuvos ežerų būklę, planuojant ežerų dugno nuosėdų šalinimo darbus ir nustatant jų tikslingumą. / Although hydromechanical lake remediation projects have been carried out over several decades, there still is a lack of evidence about the changes in environmental status after such projects, while scientific literature regarding redistribution of metals and metalloids caused by hydromechanical bottom sediment removal is especially scarce both in Lithuania and in other countries. Research of the dissertation consisted not only of extensive geochemical field work and laboratory analysis, but also methods of mathematical statistics and spatial interpolation. Results of the research and their analysis allowed to conclude that hydromechanical lake remediation results in changes of the contents of metals and metalloids of interest and their spatial redistribution in lake bottom sediments, which are specific to each metal and metalloid, thus cumulative indicators should be used to assess overall changes in sediment quality of remediated lakes. Calculation and statistical analysis of on of such indicators - total sediment contamination index (Zd) and surface interpolation of its values allowed to evaluate statistical significance of changes in contamination degree of the newly formed surface sediment layer and to assess cumulative spatial redistribution of metals and metalloids caused by hydromechanical lake remediation. Data provided in the dissertation is especially significant in preparation and design of future sediment removal projects and in determining their feasibility.

Although hydromechanical lake remediation projects have been carried out over several decades, there still is a lack of evidence about the changes in environmental status after such projects, while scientific literature regarding redistribution of metals and metalloids caused by hydromechanical bottom sediment removal is especially scarce both in Lithuania and in other countries. Research of the dissertation consisted not only of extensive geochemical field work and laboratory analysis, but also methods of mathematical statistics and spatial interpolation. Results of the research and their analysis allowed to conclude that hydromechanical lake remediation results in changes of the contents of metals and metalloids of interest and their spatial redistribution in lake bottom sediments, which are specific to each metal and metalloid, thus cumulative indicators should be used to assess overall changes in sediment quality of remediated lakes. Calculation and statistical analysis of on of such indicators - total sediment contamination index (Zd) and surface interpolation of its values allowed to evaluate statistical significance of changes in contamination degree of the newly formed surface sediment layer and to assess cumulative spatial redistribution of metals and metalloids caused by hydromechanical lake remediation. Data provided in the dissertation is especially significant in preparation and design of future sediment removal projects and in determining their feasibility. / Nors hidromechaninio ežerų valymo darbai vykdomi jau daugelį metų, iki šiol nėra aišku, kaip pasikeičia ežero aplinkosauginė būklė po jo išvalymo, o Lietuvos ir kitų šalių mokslinėje literatūroje informacijos apie valymo sąlygotus metalų ir metaloidų pasiskirstymo dugno nuosėdose pokyčius yra stebėtinai mažai. Disertacijos tyrime buvo taikoma kompleksinė šių pokyčių vertinimo sistema, pasitelkiant ne tik išsamius geocheminius lauko ir laboratorinius tyrimus, bet ir matematinę statistinę analizę bei erdvinę duomenų prognozę ir interpoliaciją. Tyrimų ir analizės rezultatai parodė, kad hidromechaninis ežero valymas sąlygoja nagrinėjamų metalų ir metaloidų kiekių pokyčius ir jų persiskirstymą dugno nuosėdose, kuris yra savitas atskiriems cheminiams elementams, todėl siekiant nustatyti valymo darbų įtaką būtina naudoti indikatorius, leidžiančius įvertinti bendro, kumuliacinio nuosėdų užterštumo lygio pokyčius visų nagrinėjamų elementų atžvilgiu. Vieno iš tokių indikatorių – suminio užterštumo rodiklio Zd verčių statistinė analizė ir erdvinė interpoliacija leido ne tik nustatyti statistiškai patikimą hidromechaninio ežero valymo įtakotą metalų ir metaloidų pokyčių reikšmingumą naujai susiformavusiame paviršiniame dugno nuosėdų sluoksnyje, bet ir pademonstruoti erdvinį šių elementų perskirstymą dugno paviršiaus plote. Disertacijoje pateikiama informacija yra ypač aktuali vertinant Lietuvos ežerų būklę, planuojant ežerų dugno nuosėdų šalinimo darbus ir nustatant jų tikslingumą.