Biological activity of soil is an important factor of productivity from agronomy and ecology standpoint as well as sensitive indicator of anthropogenic impact. Present day concern regarding a great attention for its investigations in World, because that connected with rapid anthropogenic destruction of soil, attached to a pollution of atmosphere and emissions of motor transport, a waste disposal and etc. Four soil sites to highway Vilnius - Kaunas - Klaipėda, near Giraitė (Kaunas district) and Kryžkalnis (Raseiniai district) have been selected for experiment: 20 m form roadside and heavily influenced emissions of motor transport (I and III objects), 350 m form roadside and background pollution (II and IV objects). Soil samples for analyses of soil biological activity were taken from soil profile at depth 0-10, 20-25, 39-43, 56-61, 78-83 and 95-100 cm, according genetic soil horizon. United soil samples for replication were taken from soil site at same depth. The experimental data showed that in both soils a significantly decrease of urease activity in soil under the influence from highway: 20 m from roadside it was 2-3 times lower then 350 m. However, the activity of sacharase and dehydrogenase was influenced less. On contrary, soil respiration intensity increases when distance to highway decreases. Comparison of both soils biological activity shows that oxidation - reduction processes were more intensive in Luvisols (Giraitė, Kaunas district) and hydrolysis processes... [to full text]

Natūraliomis aplinkos sąlygomis ant organika užterštų plieno ir aliuminio paviršių patekę mitosporiniai grybai pradeda vystytis, išskirti metabolitus. Tokiu būdu jie įsijungia į metalų paviršiaus korozijos procesus ir iš jų pagrindo prisijungia elektronus. Korozijos eiga keičiasi. Atlikti tyrimai su 5 rūšių mitosporiniais grybais (Chrysosporium merdarium, Penicillium cyclopium, Arthrinium phaeospermum, Cladosporium herbarum, Aspergillus niger), išskirtais nuo natūraliomis lauko sąlygomis ilgą laiką (iki 2 metų) eksponuotų plieno ir Al bandinių. Modelinėmis sąlygomis nustatyta aukščiau nurodytų rūšių mikroorganizmų geba kontaminuoti ir vystytis plieno ir Al paviršiuje, identifikuoti metabolitai, kuriuos kiekvienos rūšies mitosporiniai grybai išskyrė besivystydami glaudžiame sąlytyje su plienu ir Al, nustatyti metalų pakitimai, kuriuos sukėlė tiriamų rūšių mikroorganizmų išskirti metabolitai. Metalų korozijos pokyčiams po sąlyčio su augančiais skirtingais mitosporiniais grybais, pokyčiams įvertinti buvo pasirinktas poliarizacinės varžos kriterijus. Atliktų tyrimų sąlygomis aktyviausiai plieno ir Al paviršius veikė Arthrinium phaeospermum, Aspergillus niger, Chrysosporium merdarium mitosporiniai grybai. Pabrėžtina, kad šis poveikis priklausė nuo metalo paviršiaus savitumų, užterštumo lygio ir mikroorganizmų gebos vystytis ekstremaliomis sąlygomis, susidariusiomis ant metalų paviršiaus. Nustatyti plieno paviršiaus, padengto cinko polimerine danga, pokyčiai po 2 metų ekspozicijos... [toliau žr. visą tekstą] / In natural environmental conditions the mitosporic fungi having accessed to the steel and aluminium surfaces contaminated with organics start developing, excluding metabolites. Thus they involve into the metal surface corrosion processes and attach electrodes from their base. The course of corrosion changes. The study was carried out with 5 species of mitosporic fungi (Chrysosposrium merdarium, Penicillium cyclopium, Arthrinium phaeospermum, Cladosporium herbarum, Aspergillus niger) excluded from the steel and Al samples exposed for a long time (up to 2 years) in natural open-air conditions. In model conditions the ability of the above-mentioned species of microorganisms to contaminate and develop on the surface of steel and Al was established, metabolites that were excluded by each species of mitosporic fungi when developing in close contact with steel and Al were identified, changes of metals caused by metabolites excluded by microorganisms of the studied species were established. In order to evaluate the changes of metal corrosion after the contact with the growing different mitosporic fungi the criterion of polarized resistance was chosen. In the conditions of the studies the mitosporic fungi Arthrinium phaeospermum, Aspergillus niger, Chrysosposrium merdarium were most active on the steel and Al surfaces. It should be emphasized that this effect depended on the peculiarities of metal surface, contamination level and ability of microorganisms to develop in extreme... [to full text]

The objective of the investigation is to analyze effect of surface layer on mechanical properties of metal.

Aim of the work was to create a production technology of thermo-stable adsorbents-catalysts using activated carbon and Al2O3, CuO, Cr2O3, Co3O4, to determine their properties and use peculiarities in VOC removal technologies.

Mūsų gyvenamoji aplinka - gyvoji ir negyvoji gamta yra labai trapi ir pažeidžiama. Tarp daugelio cheminių teršalų ypatingą vietą užima sunkieji metalai. Jie pasižymi ilgalaikiu ir įvairiapusišku toksiniu poveikiu, keliančiu rimtą grėsmę gyvąjai gamtai ir žmonių sveikatai, o jų migracijos aplinkoje kasmet didėja. Medžiaga surinkta Saimos ežero pakrantėse, šalia urbanizacijos centų (Anttola, Astuvansalmi, Ristina, Imatra, Savonlinna, Orijärni, Mikkeli, Puumala) 2004 m. rudenį (spalio, lapkričio mėn.,) ir 2005 m. vasarą (birželio mėn.). Duomenys analizuoti naudojant Eric D. van Hullebusch 2004 m metodika – modifikuota A. Tessier metodika. Sunkiųjų metalų kiekiai nustatyti AAS ir voltimetru. Nustatyta, kad sunkieji metalai skirtinguose substratuose kaupiasi nevienodai, o didžiausias užterštumas jais teritorijose šalia trašų ir plieno fabrikų (Orijarni, Ristina) bei medžio apdirbimo įmonių (Anttola, Mikkeli). / Our living environment – the living nature and inanimate nature are extremely fragile and vulnerable. Among the various chemical pollutants the most prevalent are heavy metals. They are defined as the ones with permanent and various toxic effects, which endangers living nature and human health the most. The migration of this pollutant in the atmosphere is increasing every year. The samples were taken from the Saimaa lakeside near urban centres (Anttola, Astuvansalmi, Ristina, Imatra, Savonlinna, Orijärni, Mikkeli, Puumala ) in autumn 2004 (October, November) and summer 2005 (June). The materials were analyzed by using Eric D. van Hullebusch 2004 method – modified by A. Tessier methods. The quantity of heavy metals was measured by using a voltmeter and AAS. It was diagnosed that heavy metals are accumulating unevenly in the various substratum. And the biggest impurities were found in the territory around manufacturing of the chemical fertilizers and steel factories (Orijarni, Ristina), also wood processing factories(Anttola, Mikkeli).

Sunkieji metalai (SM) yra gamtinė žemės plutos sudedamoji dalis, tačiau žmogaus veikla drastiškai keičia jų geocheminį ir biocheminį balansą. Intensyvus miestų augimas, pramonės plėtra, transporto intensyvumo didėjimas ir žemės ūkio vystymasis kelia dirvožemio užtaršos SM problemas. Aplinkos tarša SM yra svarbi problema, nes pagal suminį Korte indeksą, kuris rodo pavojingumą gyvybei, sveikatai ir paveldimumui, SM užima vieną iš pirmųjų vietų tarp tokių ekologinių problemų, kaip pesticidai, rūgštūs lietūs, naftos išsiliejimo pasekmės, cheminių trąšų ar triukšmo poveikis. Dideli žemės plotai yra užteršti SM, susidariusiais nuotekose, atliekų deginimo įrenginiuose, žemės ūkyje naudojant trąšas, pesticidus, pramonėje – apdirbant metalus, oda ir kt. SM yra ilgalaikiai teršalai, besikaupiantys dirvožemyje ir augaluose, tačiau gamtiniu būdu negalintys iš jų pasišalinti. Labiausiai pavojingi yra toksiški SM (švinas, chromas, nikelis, varis, cinkas, manganas ir kt.) bei jų tirpūs junginiai. Vieni SM (pvz., cinkas, manganas, nikelis) yra svarbios augalui maistinės medžiagos, kiti (pvz., švinas, kadmis, gyvsidabris) yra labiau kenksmingos negu naudingos augalams medžiagos. SM patekimas į augalą, jų pernaša ir pasiskirstymas augale turi įtakos augalo mitybai. Augalų gebėjimas kaupti SM savo organizme leidžia spręsti dirvožemių užtaršos SM problemą. Kasmet Lietuvoje susikaupia apie 200 tūkst. tonų nuotekų dumblo. Šiuo metu dumblas sandėliuojamas, juo tręšiami laukai, tačiau sandėliuojamo... [toliau žr. visą tekstą] / Heavy metals (HMs) are natural components of the earth crust the geochemical and biochemical balance of which is undergoing drastic changes caused by anthropogenic activities. Rapid urbanisation, industrialisation, growing transport intensity as well as agricultural activities create problems of soil contamination with HMs. The environmental pollution with HMs is an acute problem because, according to the Korte index designed to show hazard to life, health and heridity, HMs are among such major ecological problems as contamination with pesticides, acid rain, oil spills, chemical fertilizers, and noise. Large areas of land are contaminated with HMs formed in sewage, waste incineration plants, in farming with fertilizers and pesticides, as well as in industrial metal and leather processing, etc. HMs are long-term contaminants with the ability accumulate in the soil and plants, and cannot disappear in a natural way. The most hazardous are toxic metals (e.g. lead, chromium, nickel, copper, zinc, manganese and others), including their soluble compounds. Some HMs (e.g. zinc, manganese, nickel) are nutrients essential to plants, whereas lead and cadmium are more harmful elements. The transfer of HMs to the plant and their distribution therein make an impact on plant nutrition. Each year witness an accumulation of around 200 000 tons of sewage sludge in Lithuania. The sludge is being stored and used for fertilisation, yet the amount of the stored sludge is constantly... [to full text]

Sparti pramonės ir urbanizacijos plėtra iškėlė naujų saugios mitybos problemų nes atsirado pavojus užteršti maisto produktus pramonės ir buities atliekomis bei naujomis cheminėmis medžiagomis. Ypač pavojingi yra sunkieji metalai, chlororganiniai pesticidai ir PCB. Šie teršalai, nors jau nebenaudojami apie 30 metų ir jų visiškai neturi būti, jie vis dar randami, nors ir nedideliais kiekiais mūsų maiste. Jie pasižymi ilgaamžiškumu ir savybe kauptis gyvuosiuose organizmuose,todėl yra pagrindinių mūsų laikų ligų, tokių kaip vėžys, kraujotakos organų ligos, vidaus sekrecijos liaukų ir kitų organų veiklos sutrikimų iniciatoriai. Tikslas - išanalizuoti maisto produktuose aptiktus sunkiuosius metalus ir pesticidus,PCB bei palyginti šiuos duomenis su Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais. Uždaviniai:  Literatūros apžvalgoje aptarti sunkiųjų metalų, pesticidų ir PCB ypatumus, jų patekimą į maisto produktus.  Apžvelgti maisto produktų užterštumą sunkiaisiais metalais ir pesticidais Lietuvoje ir kitose šalyse.  Nustatyti veiksnius, kurie lemia skirtingos rūšies maisto produktuosų užterštumą.  Apibendrinti literatūrą, nagrinėjančią sunkiųjų metalų ir pesticidų savybes, išanalizuoti sunkiųjų metalų ir pesticidų įtaką žmogaus sveikatai.  Išanalizuoti gautus sunkiųjų metalų tyrimų rezultatus ir juos palyginti su HN- 54: 2003 reglamentuotomis sunkiųjų metalų normomis, bei EB Nr. 1881/2006 reglamentuotomis normomis. Darbo aktualumas. Mityba, suvartojamo maisto... [toliau žr. visą tekstą] / The rapid expansion of industry and urbanization caused the new problems of safe nutrition, because the danger was caused to contaminate the food products with industrial and household waste and new chemical substances. The heavy metals, chlororganic pesticides and PCB are especially dangerous. Although these pollutants have not been used for about 30 years, they are still found in our food. They are characterized by long life and ability to accumulate in the live organisms; therefore they are the initiators of the principal modern diseases, such as cancer, vascular diseases, disorders of inner secretion glands and other organs. The purpose is to analyze the heavy metals, pesticides and PCB encountered in food products, and to compare this data with the legal acts of the Republic of Lithuania and the European Union. Tasks:  To discuss the peculiarities of heavy metals, pesticides and PCB in the survey of literature and their way to the food products.  To determine the factors, which cause the different contamination in food products.  To generalize the literature that analyzes the features of heavy metals and pesticides, and to analyze the influence of heavy metals and pesticides on human health.  To analyze the results received from the tests of heavy metals, and to compare them with the norms stated for the heavy metals in HN – 54: 2003, and with the EU No. 1881/2006 norms. Topicality of the work. The nutrition, assortment of used food and its quality have a big... [to full text]

Tikslas - išanalizuoti maisto produktuose aptiktus sunkiuosius metalus ir radionuklidus, bei palyginti šiuos duomenis su Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais; atlikti sunkiųjų metalų bei radionuklidų monitoringo (1998-2006 m). tyrimų rezultatų statistinę analizę; gautus rezultatus palyginti su sunkiųjų metalų ir radionuklidų reglamentuotomis normomis. Darbo metu atlikta sunkiųjų metalų bei radionuklidų patekimo į organizmą, įtakos žmogaus sveikatai literatūros duomenų analizė. Aptartas sunkiųjų metalų bei radionuklidų teisinis reglamentavimas LR bei ES, aptarti literatūroje rasti sunkiųjų metalų ir radionuklidų monitoringo duomenys. Informacija ir tyrimų medžiaga (nepageidaujamų likučių, jų tarpe sunkiųjų metalų ir radionuklidų kiekio duomenys) gauti iš Nacionalinės veterinarijos laboratorijos ir atlikta jų statisitinė analizė SPSS statistiniu paketu (SPSS Inc, 1995-2007). Tyrimų duomenų analizės metu nustatyta, kad didžiausi švino kiekiai rasti 1998 metais (tyrimai vykdyti 1998-2004). Kai kuriuose mėginiuose (paukštienoje, žuvyje) ��vino norma viršyta 2 – 5 kartus. Daugiausia švino aptikta pieno mėginiuose 1998 m. Iš 13 tirtų mėginių 11 mėginių švino norma viršyta netgi 10 kartų (0,11 – 0,2 mg/kg) kai norma 0,02 mg/kg. 1998 m. taip pat daug švino rasta žvėrienoje, visuose tirtuose 39 mėginiuose viršyta norma, tačiau dešimtyje jo rasta ypač daug - 0,51 – 2,5 mg/kg, kai norma yra 0,1. Didesni nei leistina norma švino kiekiai (1998-2004 metais) nustatyti... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose is to analyze the heavy metals and radionuclides encountered in food products, and to compare this data with the legal acts of the Republic of Lithuania and the European Union; to do the statistical analysis of monitoring results (1998-2006) of heavy metals and radionuclides; and to compare the results to the regulated norms of the heavy metals and radionuclides. There was done the analysis of the literature’s data on the mode, how heavy metals and radionuclides get into the organism and affect the human health. The legal regulation of the heavy metals and radionuclides in the LR and EU was discussed together with the monitoring data found in the literature on the heavy metals and radionuclides. The information and research material (data on the amount of undesirable remains, including heavy metals and radionuclides) were received from the National Laboratory of Veterinary. Their statistical analysis was done with the help of SPSS statistical package (SPSS Inc, 1995-2007). According to the data analysis, the biggest amounts of lead were found in 1998 (researches were done in 1998-2004). In some samples (fowl, fish) the lead’s norm was exceeded from 2 to 5 times. The biggest amount of lead was encountered in milk samples in 1998. Among 13 analyzed samples, 11 had the lead’s norm exceeded 10 times (0,11 – 0,2 mg/kg) when the norm is 0,02 mg/kg. In 1998 a lot of lead was found in game; the norm was exceeded in all 39 samples, but in ten of them there was extremely... [to full text]

Valant miestų nutekamuosius vandenis susidaro dideli kiekiai nuotekų dumblo, kurio panaudojimo galimybės yra gana ribotos. Vienas perspektyviausių buitinių nuotekų dumblo panaudojimo būdų yra dirvožemio tręšimas, ir energetinių želdinių auginimas. Dumblo panaudojimą riboja sunkiųjų metalų kiekiai dumble, taip pat mikrobiologiniai rodikliai. Dumblą naudojant tręšimui, taip pat būtina atsižvelgti į dirvožemio tipą, granuliometrinę sudėtį, pH, gruntinio vandens lygį bei jo kitimo dinamiką, dirvožemio foninį užterštumą sunkiaisiais metalais. Sunkieji metalai patekę į gruntinius vandenis yra pavojingi žmogui ir visai gyvajai gamtai. Šio magistrinio darbo tikslas – atlikti Kauno m. nuotekų valyklos dumblo saugojimo aikštelės gruntinio vandens lygio kitimo, bei jo kokybės analizę. Gruntinio vandens mėginių laboratorinės analizės buvo atliktos UAB „Kauno vandenys“ vandens tyrimo laboratorijoje, taip pat buvo remtasi monitoringo, atliekamo nuo 1997 m. duomenimis. Atlikta analizė parodė, kad patręšus dirvą nuotekų dumblu, sunkiųjų metalų kiekiai gruntiniame vandenyje palaipsniui mažėja. Todėl parinkus ekologiškai saugias nuotekų dumblo utilizavimo normas, galima labai efektyviai šį dumblą panaudoti želdinių tręšimui, nepadarant didelės žalos aplinkai. / During municipal wastewater treatment large amounts of sewage sludge are generated. Possibilities of this sludge being utilized are quite limited. One of the most promising sewage sludge utilization way is using it as fertilizer. Sewage sludge utilization are mostly limited by the amount of heavy metals in it. When using sludge as fertilizer one must know some soil parameters, such as soil type, pH, groundwater level, heavy metals concentration in soil. Heavy metals in groundwater are serious threat to humans and all living nature. The aim of this work is to analyze groundwater level dynamics and its quality at sewage sludge disposal site. Groundwater sample analysis was performed in UAB “Kauno vandenys” certified laboratory. Performed analysis, and all gathered data shows that heavy metals concentration in groundwater has trend of being smaller every year since the first fertilization of the soil. So, choosing amounts of sewage sludge that are ecologically safe for fertilizing may have very positive effect on soil nutrients balance, without significant negative impact on groundwater.

Šis tiriamasis darbas buvo atliekamas norint ištirti vario ir kadmio keliamą poveikį vasarinių miežių (Hordeum vulgare L.) morfologiniams ir fiziologiniams rodikliams bei nustatyti Cu ir Cd bioakumuliaciją šiuose augaluose. Sunkieji metalai veikė augalus pavieniui ir sąveikaudami mišinyje. Tiriami augalai buvo 5 dienas auginami mitybinėje terpėje su skirtingomis vario ir kadmio koncentracijomis (Cu ir Cd pavieniui: 0,1 mg/l, 1 mg/l, 5 mg/l, 10 mg/l ir 100 mg/l bei šių sunkiųjų metalų mišinys: 0,1 mg Cu/l+0,1 mg Cd/l, 1 mg Cu/l+1 mg Cd/l, 5 mg Cu/l+5 mg Cd/l, 10 mg Cu/l+10 mg Cd/l ir 100 mg Cu/l+100 mg Cd/l). Buvo nustatinėti šie parametrai: daigelių aukštis, šaknelių ilgis, stiebelių ir šaknelių biomasė, fotosintezės pigmentų kiekis, malono dialdehido kiekis, vario ir kadmio bioakumuliacija vasarinio miežio lapuose ir šaknyse. Tik esant mažiausiai sunkiųjų metalų koncentracijai stiebelių aukščiai ir šaknelių ilgiai yra didesni arba beveik lygūs kontroliniam variantui (p>0,05), tačiau visos kitos vario ir kadmio koncentracijos nuo 1 mg/l statistiškai patikimai (p<0,05) sumažino stiebų ir šaknų augimą. Esant mažiausiai 0,1 mg/l metalų koncentracijai daigų ir šaknų sausoji biomasė buvo (p>0,05) didesnė arba mažesnė nei kontrolės ir sudarė 96 % - 120 % kontrolės lygio. Esant didesnėms sunkiųjų metalų koncentracijoms daigų ir šaknų biomasės sumažėjo (Cd – p>0,05, Cu – p<0,05) ir sudarė 16 % - 90 % kontrolės lygio. Karotinoidų kiekio padidėjimas nustatytas iki 115 % (100 mg Cd/l) –... [toliau žr. visą tekstą] / This study was conducted to investigate the copper and cadmium effects on spring barley (Hordeum vulgare L.) for morphological and physiological parameters and to determine bioaccumulation of Cu and Cd in these plants. Heavy metal effects on plants alone and synergistically in combination. Test plants were grown for 5 days the culture medium containing different concentrations of copper and cadmium (Cd and Cu alone: 0,1 mg/ l, 1 mg/ l, 5 mg/ l, 10 mg/ l and 100 mg/ l, and these heavy metals mixture of 0,1 mg Cu/ l +0,1 mg Cd/ l, 1 mg Cu/ l +1 mg Cd/ l, 5 mg Cu/ l +5 mg Cd/ l, 10 mg Cu / l +10 mg Cd / l and 100 mg Cu/ l +100 mg Cd/ l). The determination of these parameters sprouts height, root length, stem and root biomass, photosynthetic pigments, and a pleasure dialdehyde formed amount of copper and cadmium bioaccumulation of barley leaves and roots. Only at the lowest concentrations of heavy metals in stem height and root length is larger than or nearly equal to the control variant (p>0,05), but all the other copper and cadmium concentration of 1 mg/ l, statistically significant (p<0,05) reduced the stems and root growth. At least 0,1 mg/ l, the concentration of metals in shoot and root dry biomass was (p<0,05) higher or lower than the control was 96% - 120% of control levels. At higher concentrations of heavy metals in shoot and root biomass decreased (Cd - p>0,05, Cu - p<0,05) and accounted for 16% - 90% of control levels. Carotenoid content was determined by 115 % (100... [to full text]