Azijos žemyne formuojasi pasaulio geopolitinis-ekonominis centras. Vienos svarbiausių valstybių šiame procese yra Kinijos Liaudies Respublika (toliau Kinija), Indija ir Pietų Korėja. Geopolitinio-ekonominio centro formavimosi laikotarpiu komplikuotas ir probleminis tampa valstybių ekonominio saugumo užtikrinimas. Iškyla klausimas kokias priemones ir kuo remiantis pasitelkia šios valstybės savo ekonominio saugumo stiprinimui. Šio tyrimo objektas yra Kinijos, Indijos ir Pietų Korėjos ekonominė diplomatija. Darbo tikslas: pritaikyti ir kritiškai įvertinti Herscher-Ohlin-Vanek (HOV) modelį įvykdant Kinijos, Indijos ir Pietų Korėjos ekonominės diplomatijos lyginamąją analizę po įstojimo į Pasaulio Prekybos Organizaciją. Tikslui pasiekti iškeliami šie uždaviniai: 1) ištirti saugumo kaitą ir ekonominės diplomatijos sampratą; 2) įvertinti HOV modelį bei jo metodologinį pritaikymą Kinijos, Indijos ir Pietų Korėjos ekonominės diplomatijos analizei; 3) išanalizuoti esminius Kinijos, Indijos ir Pietų Korėjos ekonominės diplomatijos bruožus; 4) ištirti Kinijos, Indijos ir Pietų Korėjos ekonominės diplomatijos įrankių panaudojimą ekonominiam saugumui užtikrinti; 5) empiriškai palyginus Kinijos, Indijos ir Pietų Korėjos ekonominės diplomatijos įrankius kritiškai įvertinti HOV modelį. Tyrimui naudojami metodai: aprašomasis metodas, kokybinių ir kiekybinių metodų sintezė, ekonominės diplomatijos HOV modelis bei lyginamasis metodas. Atlikus tyrimą gauti rezultatai, jog HOV modelis daugeliu... [toliau žr. visą tekstą] / In Asia develops new world geopolitical-ecanomic centre. Of most important countries in this process are China, India and South Korea. Complicated period of geopolitical-economic centre formation rises vulnerabilies and challenges for the assurance of these countries economic security. Rises questions that means and why use these countries for their economic security strengthening. The object of this research is the economic diplomacy of China, India and South Korea. The goal is: to use and critically evaluate Herscher-Ohlin-Vanek model after accomplished comparative analysis of China, India and South Korea economic diplomacy after their join to the World Trade Organization. The tasks are: 1) to survey the fluctuation of security and conception of economic diplomacy; 2) to evaluate HOV model and its methodological application to the analysis of China, India and South Korea economic diplomacy; 3) to analyse essential features of China, India and South Korea economic diplomacy; 4) to examine China, India and South Korea economic diplomacy tools appliance for the assurance of economic security; 5) after empirical comparision of China, India and South Korea economic diplomacy tools to critically evaluate HOV model. For the research are used: descriptive method, the synthesis of qualitive and quantitive methods, economic diplomacy HOV model and comparative analysis. After research obtained results show that HOV model in most of cases can be used to explain countries‘ economic... [to full text]

Pastaruosius dešimtmečius vykstantys ekonominės globalizacijos procesai bei didėjantis valstybių ūkio ir visuomenių integravimasis, intensyvėjantys tarpusavio ryšiai smarkiai pakeitė pasaulį bei tradicinius valstybių santykius. Iškilo kokybiškai naujų įvairiapusių tarpusavio santykių poreikis, kuriuose išskirtinis vaidmuo tenka valstybės ekonominiams interesams. Akademinėje literatūroje dažnai minima egzistuojanti įtampa (konkurencija) tarp politikos ir ekonomikos. Kyla klausimas dėl Lietuvos ekonominių ir politinių interesų suderinamumo, t.y. ar šie interesai suderinami tarpusavyje, ar egzistuoja jų konkurencija? Šio darbo objektas: Lietuvos ekonominių interesų atstovavimas ir šalies ekonominių ir politinių interesų sąveika. Darbo tikslas: analizuojant dabartinę Lietuvos užsienio politiką, išsiaiškinti, kokią reikšmę joje vaidina šalies ekonominiai interesai, t.y. ar Lietuvos ekonominiai interesai formuoja šalies užsienio politiką, ir kiek bei kaip gali jai daryti įtaką. Siekiant įgyvendinti darbe keliamą tikslą, sprendžiami šie uždaviniai:  Apžvelgti ekonomikos ir politikos santykio aiškinimą tarptautinių santykių disciplinoje;  Išanalizuoti kokie [ir kokiu mastu] ekonominiai interesai minimi svarbiausiuose užsienio politikos dokumentuose ir kokia reikšmė jiems teikiama;  Išnagrinėti ekonominių užsienio interesų atstovavimo institucionalizavimą;  Identifikuoti ekonominių interesų atstovavimo užsienyje silpnybes;  Ištirti ekonominių ir... [toliau žr. visą tekstą] / Ongoing economic globalization processes of the late decades and the increasing integration of markets and societies have changed the world and the traditional intercourse among states. The importance of economic interests of countries is constantly rising. Academic literature often mentions and existing tension (competition) between politics and economics. That is why there is a question,- are these interests compatible or competing in Lithuania? The object of this study: Lithuanian economic interest representation and the interaction among economic and political interests of the state. Purpose: to find out how important are economic interests in the contemporary Lithuanian foreign policy; in what way and how much can they influence it. In order to implement the main purpose of this study these objectives are being met:  To review the interpretation of the relation between economics and politics in the internationa relations discipline;  To analyze which [and in what extent] economic interests are being mentioned in the most important foreign policy documents and what is their significance in those documents;  To explore the institutionalization of economic interest representation;  To identify the weaknesses of economic interest representation in foreign countries;  To study the interaction between economic and political interests according to the most important Lithuanian foreign policy regional courses - Europe, CIS, Asia and... [to full text]