Šalia tradicinių informacijos srautų vis didesnę reikšmę ir vietą užima elektroninė informacija, tačiau informacijos amžiaus paradoksas yra tas, kad didesnė dalis elektroninės informacijos yra sunkiau prieinama nei anksčiau sukurtoji arba neprieinama visiškai. Elektroninė informacija kuriama, valdoma, perduodama ir saugoma naudojant dinamiškas, greitai kintančias informacinių technologijų priemones. Dėl greito technologijų senėjimo informacija, sukurta jas naudojant, prarandama arba tampa sunkiai prieinama ir dėl to negalima naudoti. Informacijos elektroninėje aplinkoje atsiradimas ir sklaida neišvengiamai keičia požiūrius ir sampratas. Atsiranda būtinybė peržiūrėti ir pateikti naujus archyvų veiklos organizavimo principus bei metodus. Dokumentų saugojimas paprastai yra apibrėžiamas kaip archyvo veiklos uždavinys, įgyvendinamas per archyvo vykdomas funkcijas, kurių tikslas – apsaugoti dokumentus nuo sugadinimo, sunykimo ar praradimo, sudaryti prieigos prie saugomų dokumentų galimybes, kad būtų tenkinami visuomenės socialiniai, teisiniai, kultūriniai, informaciniai poreikiai, taip pat išsaugoti dokumentus ateities kartoms kaip kolektyvinės atminties šaltinius. Dėl išaugusio informacinių technologijų naudojimo institucijų bei ūkio subjektų veikloje vis daugiau dokumentų sudaroma tik skaitmeniniame formate. Elektroninis dokumentas nuo tradicinio dokumento skiriasi tuo, kad jis yra sukurtas, laikomas, naudojamas ir saugojamas skaitmeniniame formate, tačiau, nepriklausomai nuo... [toliau žr. visą tekstą] / The collective memory of the peoples of the world is of fundamental importance to preserve. Documentary heritage in the form of records or documents (archives) is an essential part of this memory. Over the last decade, the social role of local cultural institutions of all kinds has changed. A shift from the use of information on traditional paper-based carriers to electronic formats has taken place. The implementation of technology has brought about the modernisation of basic work processes and widened the range of services and channels of access. Memory institutions such as archives are adjusting themselves to the digital age. Originally, any computer data were considered as something internal — the final data output was always on paper. However, the development of computer networks have resulted in that in most cases it is much more convenient to distribute electronic documents than printed ones. And the improvements in electronic display technologies mean that in most cases it is possible to view documents on screen instead of printing them . However, using electronic documents instead of paper ones have created the problem of multiple incompatible file formats. Preservation and access to electronic records in electronic form is an important and difficult issue. Archival institutions have a distinctive mission − to give guidance on these problems to the creators of electronic records, to receive transfers of the electronic records, and to preserve and give access to... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe nagrinėjama muitinės informacinės sistemos transformavimo bei pritaikymo veikti e-muitinės sąlygomis problema. Išsikeltas tikslas yra sąlygojamas prieštaravimo tarp galiojančio muitinės veiklos teisinio reglamentavimo ir sparčiai besikeičiančių globalaus verslo sąlygų. Būtinybė visus prekybos veiksmus atlikti elektroninėje terpėje reikalauja papildyti muitinės informacinę sistemą trūkstamais elementais bei keisti muitinės informacinės sistemos funkcionavimo teisinę aplinką. Norint suformuluoti šios problemos sprendimo siūlymus išnagrinėta mokslinėje literatūroje aptinkama e-muitinės elementų (elektroninių duomenų mainų, e-eksporto bei kt.) taikymo praktika įvairiose šalyse. Naudojant duomenų analizės metodą atlikta muitinės informacinės sistemos funkcionavimo analizė, parengta statistinių duomenų analizė lyginant gautus duomenis su kitomis ES šalimis. Išanalizavus teorinius bei praktinius muitinės informacinės sistemos funkcionavimo e-muitinės kontekste aspektus baigiamojoje dalyje atlikta galiojančių ES, Lietuvos, bei Muitinės departamento norminių teisės aktų analizė ir nustatytos teisinės reglamentavimo spragos trukdančios e-muitinės efektyviam veikimui bei plėtojimui. Apibendrinus iš kiekvienos dalies gautus rezultatu pateikiamos išvados bei problemos sprendimo siūlymai. / The problem of the Customs Information System transformation and its adaptation to operate under the conditions of e-customs is being analyzed in the master‘s final work. The aim of this work is defined by contradiction between the applicable legal regulations for the activities of the Customs and rapidly changing conditions of global business. The necessity to perform all trade actions in the electronic medium requires to supplement the Customs Information System with the missing elements and to change the legal environment for the operation of the Customs Information System. In order to provide offers for the solution of this problem, practice of application of e-customs elements (electronic data exchange, e-export, etc) in different countries has been analyzed in the scientific literature. Using a method of data analysis, Customs Information System analysis has been made, and analysis of the statistical data has been established by comparing the received results with the other EU countries. After the analysis of the theoretical and practical aspects of the operation of the Customs Information System in the context of e-customs had been made, the final part of the work has been dedicated to the analysis of the applicable regulatory legislative acts of the EU, Lithuania and the Customs Department; and legal gaps of the regulations which impede efficient operation and development of e-customs has been defined. After summarizing the results of every part, conclusions and... [to full text]

Magistriniame darbe, kurį sudaro įvadas, trys skyriai ir išvados bei pasiūlymai, nagrinėjami pagrindiniai elektroninio parašo reglamentavimo valstybės ir savivaldos institucijų veikloje bruožai, aptariamos priežastys, kodėl elektroninis parašas Lietuvoje nėra masiškai naudojamas. Pirmame darbo skyriuje pateikiama elektroninio parašo samprata, teisinis jo reglamentavimas Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktuose, aptariamos elektroninių sertifikatų rūšys. Antrame skyriuje apžvelgiama elektroninio parašo juridinė galia, atitikimas teisės aktų reikalavimams. Nagrinėjami būtini elementai, kad elektroninis parašas turėtų juridinę galią. Trečioje darbo dalyje nagrinėjami valstybės ir vietos savivaldos institucijų veiklos bruožai Lietuvoje, didžiausią dėmesį kreipiant į elektroninių paslaugų teikimą bei tarpžinybinį bendradarbiavimą, pateikiama teisės aktų, reglamentuojančių elektroninių dokumentų rengimą ir saugojimą, analizė, nagrinėjamas elektroninio parašo naudojimas vietos ir savivaldos institucijų veikloje, aptariamos galimybės, išryškinamos priežastys, kodėl elektroninis parašas vis dar nėra kasdieninis reiškinys ir su kokiomis elektroninio parašo taikymo problemomis susiduriama Lietuvoje. Darbas baigiamas išvadomis ir siūlymais dėl teisės aktų tobulinimo. / In this master's paper which consists of introduction, three parts of body and conclusions as well as suggestions the basic features of electronic signature regulation in state and municipal institutions' activities and the reasons why e-signature is not widely used in Lithuania are discussed. In the first part of this paper's body the concept of e-signature is presented as well as its judicial regulation in the legal acts of Republic of Lithuania and European Union, the sorts of electronic certifications are discussed. In the second part of this paper the judicial power of electronic signature is overviewed together with its compliance to the requirements of legal acts. The essential elements of an electronic signature to be validated are analysed. In the third part of this paper's body the state and municipal institutions' activity characteristics in Lithuania are analysed, focusing mostly on electronic service supply as well as inter-institutional communication; analysis of legal acts, which regulate preparation and storage of electronic documents; the usage of electronic signature in local and municipal institutions' activities are analysed; opportunities are discussed and the causes, why electronic signature is not yet a common phenomena are emphasised together with the problems faced when trying to apply electronic signature in Lithuania. This paper is ended with conclusions and suggestions of how the legal acts could be improved.

Magistro baigiamajame darbe „Elektroninio parašo panaudojimo verslo įmonėse modelio sukūrimas“ išanalizuota el. parašo naudojimo problematika, el. parašo bei el. dokumentų klasifikacinės sistemos bei parengtas el. parašo taikymo versle modelis, kuris patikrintas empiriniu tyrimu. Pirmoje darbo dalyje išanalizuota el. dokumentų raida ir jų klasifikacinės sistemos. Antrajame skyriuje atlikta el. parašo taikymo verslo įmonėse sisteminė analizė: apibrėžiama el. parašo sąvoka, rūšys, el. parašo pritaikymo versle, remiantis komunikacinėmis pusėmis. Trečiojoje darbo dalyje atliktas el. parašo taikymo versle empirinis tyrimas, kuriame ištyrus el. dokumentų specialistų ekspertinę nuomonę, nustatomos el. parašo taikymo problemos, jų sprendimo būdai. Paskutiniame skyriuje – sukurtas el. parašo taikymo versle modelis bei atliktas modelio ekspertinis vertinimas. / In Master thesis ‘The model of Using Digital Signature in Business’ the topic of digital signature, the classification systems of digital signature and digital records was analyzed as well as a model of digital signature usage in business was prepared which was examined by empirical research. In the first part of thesis the development of digital records and their classification systems was analyzed. The second part consists of the systemic analysis of digital signature usage in business: defined the concept of digital signature, it kinds (kinds of digital signature), usage in business based on communicational sides. The third part contains the empirical research of digital signature usage in business which was made by the examination of the digital records professionals’ opinions, the problems of digital signature usage and the ways of their solutions were defined. In the last part – a model of digital signature usage in business was created and the evaluation of it was made.