Didžiulės elektros energijos vartojimo sąnaudos karkasinių namų gamyboje ganėtinai ženkliai didina gamybos savikainos kaštus, kas tiesiogiai atsiliepia įmonės pelnui. Medienos apdorojimo pramonės produkcijos galima pagaminti gerokai daugiau (arba pagaminant tą patį kiekį suvartoti mažiau elektros energijos), ne vien tik kuriant naujus didesnio našumo medienos apdirbimo įrenginius, bet ir racionaliai naudojant esamus, bei nuolat juos modernizuojant. Šiame darbe tiriamas karkasinius namus gaminančios ir statančios įmonės UAB „Namų statyba“ elektros energijos suvartojimas. Buvo siekiama nustatyti elektros energijos taupymo galimybes, iš įmonės elektros energijos suvartojimo pereiti prie energijos sunaudojimo normos vienam karkasiniam namui pagaminti. Atlikus tyrimą nustatyta, kurioje medienos apdirbimo operacijoje galima būtų sumažinti elektros energijos suvartojimą. Taip pat pateikiami pagrįsti elektros energijos efektyvumo didinimo būdai. / Engineering prime costs increase because of a great consumption input of electricity energy at framework house manufacture, which directly influence company profit. It is possible to produce much more wood processing industry output (or to consume less electricity energy while producing the same quantity), not only by creating new mechanisms of greater wood processing productivity, but also by racionally using the present ones and constantly modernizing them. The consume of electricity energy of the JSC „Namų statyba“ which specializes at manufacturing and building framework houses is being researched at this work. The target was to estimate the saving potencial of electricity energy and to come from company electricity energy consume to the norm of electricity energy that is necessary to build a single framework house. Wood processing operation at which it is possible to reduce electricity energy consumtion was estimated after the research. The reasoned methods how to increase the effectiveness of electricity energy are presented as well.

Darbe analizuojami atsinaujinančios elektros energijos ištekliai, pasirinkti remiantis atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme plačiausiai analizuojamais ir didžiausias perspektyvas turinčiais energijos ištekliais Lietuvoje. Išskirti trys pagrindiniai atsinaujinančios energetikos šaltiniai: vėjo energetika, biomasės deginimo metu gaunama elektros energija, bei hidroenergetika, pastarąją skirstome į didžiąsias hidroelektrines ir mažąsias hidroelektrines. Naujuoju atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymu tikimasi elektros energijos dalį bendrajame šalies elektros energijos sunaudojime (pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių), padidinti iki 20 procentų, kas reikštų sparčias AEI elektrinių statybas. Investicijų į atsinaujinančią energiją, taupų jos naudojimą ir naujas technologijas stiprinimas prisideda prie darnaus vystymosi ir padeda kurti naujas darbo vietas, skatinti ekonomikos augimą, stiprinti konkurencingumą ir plėtrą, kad Lietuva galėtų žengti į saugesnę, švaresnę ir konkurencingesnę ateitį. Todėl aplinkosauginiu požiūriu svarbu palyginti AEI elektrinių efektyvumo rodiklius bei atlikti poveikio aplinkai vertinimą, palyginant jų poveikį aplinkos komponentams. / This work analyzes the use of renewable energy resources (wind, hydro and biomass burning) and the effectiveness of their environmental impact. From the pending renewable energy sources in Lithuania we have the highest prospects for wind energy, especially offshore, and biomass burning. Hydropower development opportunities in Lithuania, the typical plains region, where the energy potential of rivers is small and flooding areas causes’ significant ecological damage, prospects are limited. Renewable energy resources impact to the environment is very different. The biggest environmental impacts of hydropower, the smallest - biomass burning derived electricity.

Purpose of this work is to propose and study new ways of automatic generation control (AGC) and ways for accounting of this service; formulate key methodology principles of payment for system services; estimate costs of automatic generation control.

Visų hidroelektrinių veikimo principas pagrįstas dviem pagrindiniais parametrais, - slėgio aukščiu ir debitais. Lietuvoje iki 2009 metų buvo pastatyta 82 MHE. Šis etapas jau baigiasi, kadangi potencialių vietų mažajai hidroenergetikai plėtoti Lietuvoje beveik neliko ir buvo paskelbtos upės, kuriose draudžiama statyti užtvankas. Šiame tyrime buvo ieškoma alternatyvaus, netradicinio sprendimo – vandentiekos ir vandenvalos tinklų panaudojimui. Tyrimų tikslas – išnagrinėti Kauno nuotėkų tinklų galimybes elektros energijos gamybai. Buvo apžvelgtos galimybės Pabaltijo šalyse panašaus tipo projektams įgyvendinti. Taip pat buvo apžvelgtos Kauno nuotėkos ir ištirta galimybė panaudoti esamą infrastruktūrą elektros energijos gamybai Kauno nuotėkų pirmose ir antrose valymo grotose. Šiame darbe pateikiama metodika, leidžianti apskaičiuoti projektinius hidrografus programa SMADA kurią naudoja JAV universiteto studentai projektuojantys užtvankas, krantines ir kitką. Vadovaujantis sudarytais hidrografais, pasirenkama turbina ir apskaičiuojamas jos galingumas bei komponavimo tipas programa RETScrean. RETScrean sukurta Kanadoje. Ji skirta įvertinti atnaujinamų energijos technologijų projektus. Skaičiuojant šia programa, buvo pasirinkti vidutinio 50 % tikimybės vandeningumo metai. Žinant tai buvo apskaičiuoti instaliuotas galingumas, metinis išdirbis ir turbinos tipas. Vertinant turbinų komponavimo tipus, buvo atliekama daugiakriterinė analizė programine įranga DAM ir pasirinktas optimaliausias... [toliau žr. visą tekstą] / The way of working of all hydroelectric power stations is based on two main parameters: the pressure height and the rate. 82 SHP were built in Kaunas till 2009. This period is coming to the end since there are not many places left for the Small Hydropower development in Lithuania. In addition to this, the list of rivers was announced in which it is forbidden to build dams. Therefore, the untraditional way of producing the electric power in the waste water network was explored. The aim of this research is to analyze the possibilities of Kaunas Waste Water Network for the Electric Power Generation. The opportunities to realize similar types of projects in the Baltic States as well as to adapt them to the existing infrastructure in primary and secondary wastewater grating of Kaunas were discussed in this research. Methodology that is presented in this paper enables to calculate hydrographs by the use of SMADA which influences the choice of the turbine and calculations of its power as well as the type of composition by the use of RETScrean. SMADA is widely used by the students of universities in the USA. The program RETScrean, that is used to evaluate the renewed projects of energetic technologies, was created in Canada. The year with the probability 50 % of wateriness was chosen. This information was used to calculate the installed powerfulness, production per year as well as the type of the turbine with a programme RETScrean. Multicriteria analysis was performed by the use of... [to full text]

Ištirti mažos galios horizontaliosios ašies vėjo jėgainės energetines charakteristikas ir nustatyti efektyvumo didinimo galimybes. / Survey energy characteristics of little capacity horizontal axis wind power plant and identify efficiency increase potential.

Darbe apžvelgtos užsienio valstybių centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sistemų darbo režimai ir pagrindiniai parametrai. Išskirtinai atsižvelgta į CŠT sitemas, kuriose yra kogeneracinės jėgainės su šilumos akumuliavimo talpomis. Darbe pateikiami pavyzdžiai, kokios gali būti ir kaip pritaikomos šilumos akumuliavimo talpos. Tokių sistemų pagrindiniai privalumai yra tai, jog naudojantis ŠAT sistema galima subalansuoti CŠT sistemose esančių įrenginių darbo režimus, taip pat esant kogeneracinėms jėgainėms galima pereinant nuo šilumos vartojimo grafiko jų darbą adaptuoti prie elektros vartojimo grafiko. Darbe analizuojamas Mažeikių miesto šilumos tiekimo sistemos darbas esant kogeneracinėms jėgainėms su šilumos akumuliacijos talpomis. Modeliuoti galimi įrenginių darbo režimai dviem prioritetais: pastoviosios galios ir maksimaliosios pikinės elektros energijos gamybos. Gauta, kad efektyvus šilumos akumuliacijos kiekis turėtų būti 200 MWh tai – atitiktų 4 tūkst. m3 talpą dirbant Mažeikių ŠT darbo parametrais. Nustatyta, kad valandinis ŠAT sistemos prijungimo vamzdžių pralaidumas turi būti 17 MW. Ekonominėje dalyje vertinamas ŠAT sistemos pelningumas. ŠAT sistemos pelningumas dirbant pastovios galios režimu yra neigiamas, taigi projektas būtų ekonomiškai nenaudingas, tačiau ŠAT sistemą naudojant pikinės elektros gamybai pelningumas svyruotų nuo -0,5 mln. Lt iki 0,9 mln. Lt, priklausomai nuo to, kaip susiformuos pikinės elektros rinka. / The thesis surveys working regimes and main parameters of centrally supplied heat (CSH) systems of foreign states. The exclusive attention is paid to CHS systems, having combined heat and power plans with heat accumulation tanks. Examples are provided in the thesis of the types of heat accumulation tanks and their application. The main advantages of such systems are that working regimes of devices in the CHS systems may be balanced with the help of HAT system, as well as that their work may be adapted from heat usage schedule to electricity usage schedule, if combined heat and power plants are used. The thesis analyzes the work of Mažeikiai town heat supply system, having combined heat and power plants with heat accumulation tanks. Possible working regimes of devices in two priorities have been modelled: fixed power and maximum peak electric power production. It has been received that the efficient quantity of heat accumulation should be 200 MWh; this would conform to 4 thousand m3 tank under Mažeikiai HS working parameters. It has been determined that the hourly capacity of pipeline of HAT system connection must be 17 MW. Economical part evaluates profitability of HAT system. HAT system’s profitability, using the fixed power for maintenance is negative; the project would be economically unprofitable; however using HAT system for production of peak electric power, profitability would fluctuate from -0.5 million LTL to 0.9 million LTL, depending on formation of peak... [to full text]