Pastaraisiais dešimtmečiais išryškėjo iškastinio kuro vartojimo trūkumai. Pirminei trūkumų aspektai pasireiškia įvertinant ribotus naftos, gamtinių dujų, anglies bei urano išteklius, antra tradicinė energetika į atmosferą išmeta didelį kiekį teršalų. Šio kuro išteklius gamta kūrė keletą šimtų milijonų metų, o per ne visą pastarąjį šimtmetį žmonija sunaudojo jau daugiau kaip pusę. Šiandieniniame pasaulyje nėra svarbesnio klausimo kaip klimato kaitos švelninimas ir apsirūpinimas energija. Alternatyvų ieškojimas iškastiniam kurui pakeisti suteikia galimybę daugiau pažvelgti į atsinaujinančius išteklius. Lietuvos ir Latvijos atveju, šalys privalo ieškoti ir plačiau naudoti alternatyvas; pirma dėl patiriamos priklausomybės nuo importuojamo kuro, antra dėl darnios energetinės plėtros subalansavimo. Lietuva ir Latvija siekia turėti galimybę individualiai rinktis energijos šaltinius, ypač darančius mažesnį poveikį klimatui bei nepriklausomybei nuo išorinių tiekėjų. Todėl didžiausia perspektyva šiose šalyse plėtoti biomasės, hidroenergetikos ir vėjo jėgainių elektrines. Šių išteklių naudojimas turi didžiausią potencialą energetikos srityje, kad būtų pasiektos Lietuvos ir Latvijos nacionalinės energetikos strategijos tikslai ir gairės. Tam, kad būtų įgyvendinti alternatyvūs projektai reikia tvirtos vyriausybių paramos ir ganėtinai vieningos politinės iniciatyvos. Lietuvos ir Latvijos politiniai vidaus ir išorės veiksniais nesuteikia pilnai vystyti energetinę politiką, kadangi... [toliau žr. visą tekstą] / In recent decades the shortcomings of consumption of fossil fuel has been clarified. The primary aspects of the shortcomings are asserted when evaluating the limited resources of oil, natural gasses, coal and uranium, secondly, the traditional energy eliminates a huge amount of pollution to the atmosphere. The resources of this fuel were created by nature in hundreds millions years, and during not full latter century the humankind has used more than a half of it. In modern-days world the most important question is the buffering of climate change and provision of energy. The finding of alternative ways for the fossil fuel provides a possibility to look wider to the renewable energy resources. In cases of Lithuania and Latvia, the states must find and use wider alternatives; firstly, due to the dependence on the imported fuel, secondly, due to the balancing of the sustainable development of energy. Lithuania and Latvia seek to get possibility choosing energy resources individually, especially those making less impact on the climate and assuring independence from the external providers. Therefore, the biggest perspective in these states is to develop biomass, hydro-energy and wind plants. The usage of the aforementioned resources has the biggest potential in the field of energy, in order to implement the goals and guidelines of the national energy of Lithuania and Latvia. In order to implement the alternative projects, there is a need of strong governmental support and... [to full text]

Darbe analizuojami atsinaujinančios elektros energijos ištekliai, pasirinkti remiantis atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme plačiausiai analizuojamais ir didžiausias perspektyvas turinčiais energijos ištekliais Lietuvoje. Išskirti trys pagrindiniai atsinaujinančios energetikos šaltiniai: vėjo energetika, biomasės deginimo metu gaunama elektros energija, bei hidroenergetika, pastarąją skirstome į didžiąsias hidroelektrines ir mažąsias hidroelektrines. Naujuoju atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymu tikimasi elektros energijos dalį bendrajame šalies elektros energijos sunaudojime (pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių), padidinti iki 20 procentų, kas reikštų sparčias AEI elektrinių statybas. Investicijų į atsinaujinančią energiją, taupų jos naudojimą ir naujas technologijas stiprinimas prisideda prie darnaus vystymosi ir padeda kurti naujas darbo vietas, skatinti ekonomikos augimą, stiprinti konkurencingumą ir plėtrą, kad Lietuva galėtų žengti į saugesnę, švaresnę ir konkurencingesnę ateitį. Todėl aplinkosauginiu požiūriu svarbu palyginti AEI elektrinių efektyvumo rodiklius bei atlikti poveikio aplinkai vertinimą, palyginant jų poveikį aplinkos komponentams. / This work analyzes the use of renewable energy resources (wind, hydro and biomass burning) and the effectiveness of their environmental impact. From the pending renewable energy sources in Lithuania we have the highest prospects for wind energy, especially offshore, and biomass burning. Hydropower development opportunities in Lithuania, the typical plains region, where the energy potential of rivers is small and flooding areas causes’ significant ecological damage, prospects are limited. Renewable energy resources impact to the environment is very different. The biggest environmental impacts of hydropower, the smallest - biomass burning derived electricity.

Tyrimo objektas – bioekonomikos teorinis turinys ir taikomosios sritys. Darbo tikslas – atskleisti bioekonomikos teorinį turinį ir nustatyti jos apimamas ekonominės veiklos sritis, išryškinant jos sąsajas su darniu vystymusi. Uždaviniai: 1) atskleisti bioekonomikos koncepcijas ir traktuotes; 2) išanalizuoti bioekonomikos vaidmenį ekonomikoje, teikiamą naudą ir keliamą riziką; 3) atskleisti bioekonomikos indėlį į darnų vystymąsi; 4) nustatyti bioekonomikos vystymosi prielaidas. Tyrimo metodai - analizuojant bioekonomikos teorinius aspektus - jos traktuotę bei sankirtą su kitais mokslais - naudoti apibendrinimo ir apibendrinamosios abstrakcijos metodai; analizuojant bioekonomikos vaidmenį pasaulio ekonomikoje, jos teikiamą naudą ir iššaukiamą riziką taikytas loginės analizės metodas; bioekonomikos indėlis į darnų vystymąsi nagrinėtas izoliuojančiosios abstrakcijos metodu; analizuojant tarptautinių institucijų ir Lietuvos požiūrį į bioekonomiką naudoti akademinės, teisinės ir mokslo populiarinimo literatūros bendramoksliniai tyrimo metodai – loginė analizė ir sintezė bei dokumentų analizės metodai. Literatūros ir informacijos šaltinai – Lietuvos ir užsienio mokslininkų darbai, konferencijų medžiaga, tarptautinių institucijų dokumentai, teisės aktai. / Research object – theoretical content and applied fields in bioeconomy. Research aim – to reveal content of bioeconomics, to identify range of economic activities involved in bioeconomy and highlight its connections with sustainable development. Objectives: 1) to reveal approaches and conceptions of bioeconomy; 2) to analyse the role of bioeconomy in the world economy including its advantage and disadvantage; 3) to define contribution of bioeconomy to sustainable development; 4) to define premises of bioeconomy development. Research methods: in the analysis of theoretical aspects of bioeconomy and its interaction with related sciences was applied generalization method; in the analysis of the role of bioeconomy in the world economy including its advantage and disadvantage was applied logical analysis method; in the analysis of contribution of bioeconomy to sustainable development was applied abstraction method; in analysis of attitudes towards bioeconomy were applied analysis and synthesis of scientific literature and international organization documents. References and information: publications of foreign scientists, conference materials, documents of international institutions and legal acts.