Šiame magistro darbe yra plėtojama tai, kad Europos Bendrijų Teisingumo Teismas (ETT) kaip institucija, veikianti Europos Sąjungos viešojo administravimo sistemoje, atlieka Bendrijų konstitucinio teismo funkcijas kaip aukščiausiasis konstitucijos aiškintojas ir turi pareigą, esant normų kolizijai, apibrėžti konstitucinio pagrindo, reikalingo dalyvaujant Europos integracijos procese, turinį, apimtį ir ribas. Darbe yra siekiama parodyti, kad ETT, vykdydamas viešojo administravimo reguliavimo funkciją, savo praktikoje priimamais sprendimais neleidžia valstybių narių, kaip ES administracinių vienetų, nacionaliniams teismams jų nagrinėjamose bylose priimti sprendimus, išeinančius už ES teisės ribų, tai yra priimtus, vadovaujantis netinkamai išaiškinta teisės norma arba nuostata, prieštaraujančia Europos Bendrijos teisei. Darbe taip pat yra siekiama parodyti, kad ETT kaip EB institucija, įkurta Europos Bendrijos teisės vienodinimui ir darniam taikymui užtikrinti, negalėjo sėkmingai funkcionuoti, neatsižvelgiant į istorinės EB raidos metu atsiradusius naujus poreikius. ETT sėkmingai vykdydamas savo funkcijas įtakojo tokios Bendrijos teisinės sistemos, kokią mes turime dabar – vieningos, harmoningos, nepriklausomos -, suformavimą, įgyvendindamas EB sutarties 220 straipsnyje nustatytą Bendrijos teisės sergėtojo vaidmenį, jis ir toliau aktyviai dalyvauja šios teisės tobulinimo procese. ETT jam suteiktos apibrėžtos jurisdikcijos ribose vykdydamas jam priskirtas funkcijas prašymų priimti... [to full text] / The present Master degree thesis develops the concept that the Court of Justice of the European Communities (ECJ), as an institution functioning within the system of the European public administration, performs the functions of a Community Constitutional Court acting as the supreme constitutional interpreter and, in the event of a collision of norms, is vested with the responsibility to determine the content, scope and limits of the constitutional basis that is necessary for the participation in the process of European integration. The work aims to show that in the performance of the function of regulating public administration, the ECJ by means of its judgements prevents the national courts of Member States – as administrative entities of the EU – to take such decisions in the cases before them that could exceed the boundaries of the EU law, i.e. would be taken on the basis of a wrongly interpreted legal norm or a provision that contradicts the Community law. It is also attempted to demonstrate in the work that the ECJ, as an institution of the European Communities founded with the aim to unify the Community law and ensure consistency in its application, could not function effectively without taking regard of the new demands that emerged in the course of the historical development of the European Communities. By successfully performing its functions and implementing the role of the ‘supervisor’ of Community law attributed to him by Article 220 of the Treaty of the European... [to full text]