Šiame magistro darbe yra plėtojama tai, kad Europos Bendrijų Teisingumo Teismas (ETT) kaip institucija, veikianti Europos Sąjungos viešojo administravimo sistemoje, atlieka Bendrijų konstitucinio teismo funkcijas kaip aukščiausiasis konstitucijos aiškintojas ir turi pareigą, esant normų kolizijai, apibrėžti konstitucinio pagrindo, reikalingo dalyvaujant Europos integracijos procese, turinį, apimtį ir ribas. Darbe yra siekiama parodyti, kad ETT, vykdydamas viešojo administravimo reguliavimo funkciją, savo praktikoje priimamais sprendimais neleidžia valstybių narių, kaip ES administracinių vienetų, nacionaliniams teismams jų nagrinėjamose bylose priimti sprendimus, išeinančius už ES teisės ribų, tai yra priimtus, vadovaujantis netinkamai išaiškinta teisės norma arba nuostata, prieštaraujančia Europos Bendrijos teisei. Darbe taip pat yra siekiama parodyti, kad ETT kaip EB institucija, įkurta Europos Bendrijos teisės vienodinimui ir darniam taikymui užtikrinti, negalėjo sėkmingai funkcionuoti, neatsižvelgiant į istorinės EB raidos metu atsiradusius naujus poreikius. ETT sėkmingai vykdydamas savo funkcijas įtakojo tokios Bendrijos teisinės sistemos, kokią mes turime dabar – vieningos, harmoningos, nepriklausomos -, suformavimą, įgyvendindamas EB sutarties 220 straipsnyje nustatytą Bendrijos teisės sergėtojo vaidmenį, jis ir toliau aktyviai dalyvauja šios teisės tobulinimo procese. ETT jam suteiktos apibrėžtos jurisdikcijos ribose vykdydamas jam priskirtas funkcijas prašymų priimti... [to full text] / The present Master degree thesis develops the concept that the Court of Justice of the European Communities (ECJ), as an institution functioning within the system of the European public administration, performs the functions of a Community Constitutional Court acting as the supreme constitutional interpreter and, in the event of a collision of norms, is vested with the responsibility to determine the content, scope and limits of the constitutional basis that is necessary for the participation in the process of European integration. The work aims to show that in the performance of the function of regulating public administration, the ECJ by means of its judgements prevents the national courts of Member States – as administrative entities of the EU – to take such decisions in the cases before them that could exceed the boundaries of the EU law, i.e. would be taken on the basis of a wrongly interpreted legal norm or a provision that contradicts the Community law. It is also attempted to demonstrate in the work that the ECJ, as an institution of the European Communities founded with the aim to unify the Community law and ensure consistency in its application, could not function effectively without taking regard of the new demands that emerged in the course of the historical development of the European Communities. By successfully performing its functions and implementing the role of the ‘supervisor’ of Community law attributed to him by Article 220 of the Treaty of the European... [to full text]

Europos Bendrija buvo įsteigta grynai ekonominiais tikslais, siekiant sukurti bendrą rinką. Tad Europos Bendrijos įsteigimo metu bet kokios socialinės garantijos buvo teikiamos vien tik konkurencijos išsaugojimo tikslais, bet ne kaip socialinės Bendrijos politikos pasekmė. Todėl nenuostabu, kad net ir dabartiniu metu pačioje Europos Bendrijos steigimo sutartyje mes galime rasti nedaug nuostatų, įtvirtinančių darbo teises, kurias privalo gerbti Bendrijos institucijos ir valstybės narės, vykdydamos savo funkcijas. Būtent Europos Bendrijų teisingumo teismo aktyvios veiklos dėka Bendrija pamažu tapo organizacija, garantuojančia ir gerbiančia darbo teises. Jau 1969 m. Teismas savo jurisprudencijoje pareiškė, kad pagrindinės žmogaus teisės sudaro bendrąjį Bendrijos teisės principą, kurio apsaugą užtikrina Teismas. Ilgainiui Teismas pripažino ir kai kurias darbo teises pagrindinėmis žmogaus teisėmis. Tačiau Europos Bendrijų teisingumo teismas neapsiribojo vien atskirų darbo teisių pripažinimu. Teismas pradėjo aiškinti ir detalizuoti atskiras darbo teises. Tai ypač pasakytina apie vienodo darbo užmokesčio už vienodą darbą arba vienodos vertės darbą principą, migruojančių darbuotojų socialines ir darbo garantijas, asociacijų laisvę bei įsidarbinimo ir darbo vietos pasirinkimo laisvę. Tokiu būdu šio darbo tikslas yra pateikti gausią ir labai reikšmingą Europos Bendrijų teisingumo teismo praktiką atskirų darbo teisių pripažinimo ir įtvirtinimo Bendrijos mastu srityje. Teismas ne tik... [toliau žr. visą tekstą] / The European Communiy was, and still is, to a large extent, concerned with the economic aim of creating a common market. At the time of the establishment of the Community, any social benefit was merely an advantageous consequence of the desire to avoid distortions of competition. Therefore it is not surprising that the Treaty of the European Community itself hardly contains any genuine fundamental labour right which the Community institutions and Mamber States should respect when exercising their powers. The fact that the Community has gradually transformed itself into an organization that has labour rights high on its agenda is for a major part due to the proactive stance of the Court of Justice. Ever since 1969 it has been clear from the Courts’ case-law that fundamental human rights in general are part of the general principles of Community law and protected by the Court. The Court has also recognized certain labour rights as fundamental human rights. In certain cases the Court of Justice went further than merely recognizing fundmental labour rights as a “touchstone”. Sometimes the Court engages in the creation of detailed actively enforceable labour rights. The Court has often provided detailed guidelines for a genuine enforcement of certain labour rights. I recall, for instance, the principle of equal pay for equal work and work of equal value, the rights to a wide range of social benefits for migrant workers, the freedom of associations and the freedom to choose an... [to full text]