Šiuolaikinės visuomenės raidos procese siekiant ugdyti demokratinę, dorovingą asmenybę ir garantuoti kartų tęstinumą, aktuali empatijos ugdymo patirtis, kaip šiuolaikinėje visuomenėje ji yra suprantama, kokia yra vaikų empatijos ugdymo praktika istorinėje ir šiuolaikinėje šeimoje, kaip šiuolaikinės visuomenės kontekste dabartiniai šeimos narių kartų tarpusavio santykiai ir sąveikavimo ypatumai įtakoja atjautos ugdymą. Tyrimu siekta atskleisti vaikų empatijos ugdymo tradicijų kaitą kintant visuomenės vertybinėms nuostatoms. Išsiaiškinti, kaip vaikai, tėvai, seneliai ir mokyklų ekspertai supranta empatiją, nustatyti empatijos ugdymo praktika istorinėje ir šiuolaikinėje šeimoje. Atskleisti įvairių kartų ir šeimos narių sąveikavimo ypatumus ir jų sąsajas su empatijos ugdymu. Išanalizuoti mokyklos ekspertų požiūrį į empatijos ugdymą šeimoje ir mokykloje. Atlikus tyrimo rezultatų analizę paaiškėjo, jog atjauta suvokiama ne teoriškai, o kaip būtina veikla, kurią reikia atlikti bendruomenės nariui tam tikroje gyvenimo situacijoje, iškilus būtinybei: suteikiama savanoriška pagalba, jautrus reagavimas į kitų išgyvenimus – šeimų nariai ir ekspertai empatiją sieja su altruizmu ir pagalba. Empatiškas požiūris į įvairius aplinkos objektus ir tinkamus atjautos ugdymo būdus siejasi su žmogaus amžiaus tarpsniais, kartų ir šeimų narių tarpusavio bendravimo ypatumais. Pastebėta tendencija, jog istorinėse šeimose ir bendruomenėse puoselėtos tradicijos populiarinamos visuomenės informavimo... [toliau žr. visą tekstą] / This paper aimed to disclose traditions’ change of children's empathy-raising, while public values and attitudes are changing. Investigated representatives of three generations of 60 families living in Vilnius city and district and 10 experts working in city and district schools interviewed. There are analyzed understanding of empathy in our days society, practice of empathy rising in the historical and modern families, influence empathy rising of relationship and interaction features of different generations’ families members. The analysis results revealed that empathy approach to a variety of environment objects and ways and good teaching techniques of empathy-raising associated with human age groups, generations and interaction features of family members. Children and both groups of adults’ empathy commonly associate with condolence. Different age groups express empathy to different objects and prefer different empathy rising teaching techniques. Generally analogous empathy rising teaching techniques used in historical and modern families, but the context is adapted to modern society. Relationship and interaction of three generations family members are not discontinuous and allow transferring of existing traditions.

This dissertation focuses on the status of women in Central Asian society, particularly in Kyrgyzstan, and the phenomena of the Kyrgyz family that is the central part of daily living of Kyrgyz people. We provide an introduction to the region, followed by an analysis of a social stratification of Kyrgyz society and a various types of families. The next chapter describes the three major historical periods and changes in women's position in the society. The first period spans up to 1917, its end marked by the Bolshevik coup. Until that time, The Kyrgyz society was nomadic, organized into tribes, clans, and large patriarchal families. The 1920's were tumultuous times for the Central Asian region, at that time newly dominated by the Soviet rule, undergoing industrialization, public education, experiencing improvements in health care, but on the other hand also confiscation, forced resettlement, and russification. New rights have been granted to women, however local patriarchal and feudal traditions persisted and continued in the local societies. After the Soviet Union collapsed in 1991, Kyrgyz people started returning to their national traditions and discrimination against women started to be openly discussed in the society. Our historical retrospective analysis explores the major types of Kyrgyz...