Saugomų teritorijų ūkis, rekreacinis ir kultūrinis panaudojimas priklauso nuo teritorijų tvarkymo planų. Rusnės sala išsiskiria iš aplinkinių teritorijų pagal registruotų paukščių gausą ir įvairovę. Nors tai didžiausia sala Lietuvos teritorijoje, ji sudaro tik 2.3 % visos Nemuno deltos. Sala, kaip labai dinamiška ir aplinkos pokyčiams jautri ekosistema, pasižymi išskirtine reikšme gamtos apsaugai ir nacionaliniame, ir taptautiniame lygmenyje. Ši teritorija patenka į tarptautinį ekologinį „Natura 2000“ tinklą. 29 paukščių rūšys sutinkamos saloje yra įtrauktos į Paukščių dyrektyvos I priedo sąrašą. 37 paukščių rūšys įrašytos į Lietuvos Raudonąją knygą. Norint išlaikyti arba pagerinti esamą ekologinę padėtį, būtina parengti Rusnės salos gamtotvarkos planą. Siekiant nustatyti teritorijos vertę, reikalingas ekologinis vertinimas. Pagal nustatytus kokybinius ir kiekybinius kriterijus ornitologiniu požiūriu vertingiausios teritorijos Rusnės saloje yra: Žuvininkystės tvenkiniai, Vorusnės ir Uostadvario polderiai, jų apsaugai turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Šiose teritorijose aplinką veikia skirtingi gamtiniai ir antropogeniniai veiksniai, kurie neigiamai įtakoja saugomų paukščių populiacijas bei jų buveines. Pagrindinis dėmesys ruošiant bendras Rusnės salos tvarkymo rekomendacijas turėtų būti nukreiptas į ekstensyvią ūkinę veiklą, palaikant ir išsaugant esančias biologinės įvairovės vertybes. / The farm of protected areas, recreation and cultural use depends on planning the regulative plans. The isle of Rusne differ in variety and in abundance of registrated birds in surrounding areas. Though it is the biggest island in Lithuania, the isle of Rusne forms just 2.3 % part of The Nemunas delta. This island as the very dinamic and sensitive ecosystem is very meaningful to the ecology nationally and internationally. This area gets in to the international ecological net Natura 2000. 29 species of birds are written in the list of the Birds direktive‘s I suplement. 37 species of birds are written in the list of the Lithuanian Red Book. In oder to keep or make a better ecological situation in the isle of Rusne, it is necessarily to prepare an environmental management plan. Ecological evaluatio is required for setting the value of the protected area. By stated quantitative and qualitative criterias and by ornithological point the most valuable areas in the isle of Rusne are: the pond of pisciculture, polders of Vorusne and Uostadvaris. The most important attention must be paid for their protection. Different native and antropogenic forces, which negatively influence protected birds populations and lodgment, operate in these areas. The most imoprtant attention preparing common regulative recommendations in the isle of Rusne must be pointed toextensive economic activities: keeping and preserving existing worth of the biological variety.

Darbo tikslas yra perengti Ginučių ąžuolyno gamtotvarkos planą, jame esančios biologinės įvairovės išsaugojimui. Saugomos teritorijos dažnai atsiduria keleto socialinių ir ekonominių interesų sandūroje, todėl strateginio planavimo dokumentai yra būtini tinkamui teritorijos tvarkymui. Ginučių ąžuolynui reikia parengti gamtotvarkos planą, nes šioje teritorijoje sutinkamos Europinės svarbos buveine (9080*), Europinės svarbos Orchis mascula* rūšies populiacija, bei keletas Lietuvos mastų retųjų augalų ir grybų rūšių populiacijos. Be tinkamo teritorijos tvarkymo, šios biologinės vertybės gali išnykti! Ruošiant šį darbą, autorė vadovavosi aplinkos ministro patvirtintais reikalavimais gamtotvarkos planų rengimui. Naudojant literatūros šaltinius ir specialistų konsultacijas – buvo paruošta Ginučių ąžuolyno teritorijos gamtotvarkos plano aprašomoji dalis, įvertinti socialiniai ir ekonominiai teritorijos tvarkymo aspektai. Išanalizavus turimus duomenys, buvo iškeltas gamtotvarkos plano tikslas, nustatyti efektyvūs būdai šiam tikslui pasiekti. Įskaitant Valstybę, Ginučių ąžuolynas priklauso 26 fiziniams ir juridiniam asmenims, todėl už gamtotvarkos priemonių įgyvendinimui numatyta daug vykdytojų. Lėšų poreikis parinktų priemonių gerai buveinių būklei palaikyti – yra minimalus. Gyvajai aplinkai būdinga nuolatinė kaita, todėl šiame darbe yra numatyti reguliarūs teritorijos pokyčių stebėjimas ir jų vertinimas. / The aim of this thesis is to formulate an environmental action plan for the preservation of biological diversity of the Ginučiai oak-wood. Protected areas often end up in a contraposition between several conflicting social end economical issues, thus strategic planning is essential for a proper management of the protected area. A plan of environmental action must be prepared for the Ginučiai oak-wood because it contains Natural Habitats of European Importance (9080*) and also is a habitat of a Population of European importance – a population of a species Orchis mascula*. It is also a habitat of several rare plant and fungi species of a national importance and without proper management these valuable species might face extinction. While preparing this thesis, the author followed requirements for environmental action plans approved by the minister of environment. Social and economical aspects of the management of the area were estimated and a descriptive part of the environmental action plan for the Ginučiai oak-wood was prepared with the help of literary sources and expert recommendations. Effective means for achieving this plan were determined after an evaluation of available information. The Ginučiai oak-wood is the property of 26 natural persons and bodies, including the State, thus there are many executive who shall be responsible for the implementation of the management. The funds necessary for the maintenance of habitats are minimal. A constant fluctuation is inherent in... [to full text]

Šio darbo objektas – Juodupės pelkė, esanti Aukštaitijos nacionaliniame parke. Teritorijos, kuriai rengiamas gamtotvarkos planas, bendras plotas yra 225 ha. Didžioji dalis Juodupės pelkes BAST, patenka į ANP priklausančio Juodupės hidrografinio draustinio teritoriją. Teritorijoje aptiktos šios ES Buveinių direktyvos I priede įrašytos buveinės - 6450 Aliuvinės pievos, 7140 *Tarpinės pelkės ir liūnai, 7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės, 7230 Šarmingos žemapelkės, 9010 *Vakarų taiga, 9080 Pelkėti lapuočių miškai ir 91D0 *Pelkiniai miškai. Juodupės pelkėje rasta viena į Lietuvos raudonąją knygą įrašyta augalų bendrija – liūninis viksvynas. Taip pat randamos į Buveinių direktyvos II priedą įrašytos dvi rūšys: žvilgančioji riestūnė (Hamatocaulis vernicosus) bei pelkinė uolaskėlė (Saxifraga hirculus). Randama keliolika į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų rūšių. Pagrindinės gamtotvarkos priemonės pelkinės uolaskėlės (Saxifraga hirculus) augavietėse ir europinės svarbos pelkių bei pievų buveines yra medžių, krūmų, jų atžalų šalinimas ir periodiškas šienavimas. Pagrindinės palankios teritorijos europinės svarbos miško buveinių apsaugos būklės palaikymo priemonės – miško kirtimų nevykdymas ir negyvos medienos gausinimas. / The object of this work – Juodupė bog which is in national park of Aukštaitija. Area of territory to which the management plan was prepared is 225 ha. Biggest part of Juodupė important for habitats conservation territories gets in to the area of Juodupė hydrographical reserve belonging to national park of Aukštaitija. There were found these habitats entered in to the First annex of EU Habitat directive – 6450 Northern boreal alluvial meadows, 7140 *Transition mires and quaking bogs, 7160 Fennoscandian mineral-rich springs and springfens, 7230 Alkaline fens, 9010 *Western taiga, 9080 Fennoscandian deciduous swamp woods and 91D0 *Bog woodlands. There was found one in to Lithuanian red book entered plant community. Also there were found two species entered in to Second annex of EU Habitat directive - Hamatocaulis vernicosus and Saxifraga hirculus. In this territory grows several other plant species entered in to Lithuanian red book. Main management instruments in S. hirculus growing places and other habitats are elimination of trees, bushes and their offsets and periodical haymaking. Main instruments for keeping good state of important territories for wood habitats conservation are non-compliance of tree cutting and increasing amount of dead wood.