Miestuose kuriama vientisa želdynų sistema. Naudojami esami gamtiniai ištekliai – želdiniai, miškai, upės ir upelių slėniai, šlaitai, pakrantės bei kitos vertingos gamtos teritorijos. Išlaikomi užstatytųjų ir atvirųjų, skirtų gyventojų poilsiui ir sveikatai, optimalūs ploto santykiai taip pat ekologiniai, funkciniai ir estetiniai ryšiai. Išsaugomi esami vertingi želdiniai, prielaidos plėsti želdinius, tinkamai panaudoti jų rūšinę sudėtį, tinkamai eksploatuoti, saugoti nuo sunykimo. Želdynų sistemos formavimas yra sudėtingas daug laiko reikalaujantis procesas. Norint sistemingai formuoti želdinius turime gerai ištirti projektuojamų želdynų paskirtį, jų funkcijas, nustatyti kokį vaidmenį želdiniai turės atlikti ne tik bendroje želdynų kūrimo sistemoje, bet ir atskirose jų dalyse. Taip pat įvertinti ekologines sąlygas: vietovės klimatą, dirvožemius, aplinkos užterštumą ir gyventojų poilsį. Vilniaus istorinis centras, Senamiestis, yra vienas didžiausių Rytų Europoje (360 ha). Dėl savo unikalumo 1994 m. jis buvo įtrauktas į UNESCO svarbiausių pasaulio saugotinų objektų sąrašą. Vilniaus mieste želdynai užima 2865,7 ha bendro miesto ploto. Želdinių reikšmė miesto žmonėms yra didžiulė ir įvairiapusiška. Želdiniai gerina mikroklimatą, apsaugo nuo įvairių neigiamų faktorių, psichologiškai teigiamai veikia žmones. Želdiniai sukuria estetišką miesto aplinką, jungia pastatus ir įrenginius su urbanizuotu arba gamtiniu kraštovaizdžiu. / The purpose of the research – to analyze the green terraces of Vilnius basing on the general plan of Vilnius city municipality. The local government council of Vilnius confirmed the general plan of the territory of Vilnius municipality by the decision No. T – 242, 29 th may, 2003. Territory planning is one of the best integrated measures, the realization of the results of which is balanced city expansion. In the cities integral system of green terraces is under development. For this purpose current natural resources are being used – green terraces, forests, rivers and streams’ valleys, sides of hills, strands and other valuable territories of the nature; optimal ratios are maintained among built-up and open (green) areas that are meant for recreational and health purposes of the city’s system of green terraces. There must be preconditions created in the system for expansion of green terraces, for proper use of their trivial composition, proper exploitation and protection from extinction and etc. Development of green terraces’ system improves quality of the living environment, expands recreational areas in nature, increases city’s capacity to be more attractive for living, and ensures conditions for maintenance of ecosystems’ balance ant biological variety in the territory of the whole city. It is planned to invest larger amounts of money that are necessary for development of green terraces’ system.

The City of McFarland, CA is in the process of updating its General Plan and identified updating the land use element as the first step in this process. This land use element consists of a land use diagram, land use standards, and goals, policies, and programs. These components of the document are based upon community feedback as well as upon analysis of case studies and state and regional guidelines. The final plan accommodates for increased residential densities, a mixture of adjacent land uses, a greenbelt, and large areas of land adjacent to Highway 99 for commercial and industrial use.

Lietuvoje žemės ūkis užima ganėtinai didelę rinkos dalį ir tikėtina, kad ateityje jo reikšmė nemažės. Dėl daugiafunkcinio pobūdžio žemės ūkis laikomas viena iš svarbiausių ūkio šakų Lietuvos ekonomikoje. Ši ūkio šaka yra glaudžiai susijusi su kitais ekonomikos sektoriais: vidaus ir užsienio prekyba, perdirbimo ir materialinių techninių išteklių gamybos pramone, transportu, energetikos ir kitais sektoriais. Žemės ūkio ir su juo susijusių sektorių plėtra skatina šalies BVP augimą, gyventojų užimtumą ir jų socialinės būklės gerėjimą. Palanki žemės ūkio plėtrai vykdoma Lietuvos Respublikos (LR) valstybės Bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) bei Europos Sąjungos (ES) skiriama struktūrinių fondų parama padeda šiam ūkio sektoriui išlikti gyvybingam ir konkurencingam. Lietuvos Respublikos Seimas 2000 m. patvirtino Žemės ūkio ir kaimo plėtotės iki 2006 m. strategiją, kurios tikslas – sukurti palankią aplinką įvairiapusei ekonominei ir socialinei kaimo plėtotei, gerinti kaimo žmonių gyvenimo kokybę ir sėkmingai integruotis į Europos Sąjungą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Žemės ūkio ir kaimo plėtotės strategijos įgyvendinimo kryptis. Naujoji strategija – tai anksčiau minėtos strategijos tęsinys, apimantis ilgesnį laikotarpį – iki 2015 m. Neatsiejama strategijos sudedamoji dalis yra valstybės agrarinė politika, žemės tvarkymas, svarbiausi veiksmai ir priemonės strateginiams tikslams įgyvendinti. Kaimo plėtros planavimas Vilkaviškio rajone apima savivaldybės teritorijos... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuanian Agriculture makes a relatively large share of GDP and it is likely that it is not going to decrease in future. Due to its multifunctional nature agriculture is considered one of the most important industries in Lithuanian economy. This industry is closely linked to other sectors of the economy such as: domestic and foreign trade, processing and material resources to the manufacture industry, transportation, energy, and other sectors. Agriculture and related sectors add to the country's GDP growth, employment, and social improvement. The Common Agricultural Policy of the Republic of Lithuania and the Structural Funds of European Union benefit to agricultural development and support the agricultural sector development to keep it viable and competitive. In year 2000 Lithuanian Parliament approved the Agriculture and Rural Development Strategy up to year 2006, which aimed to create a favorable environment for the broad-based rural economic and social development, to improve the quality of life to rural people, and successfully integrate the agriculture into the European Union. The Government of the Republic of Lithuania approved the agricultural and rural development strategy for the implementation of policies. The new strategy is the continuation of the strategy above, covering a longer period - up to year 2015. The strategy consists of the agricultural policy, land management, the key actions and measures for strategic objectives. The planning of rural development... [to full text]

Didėjant urbanizacijos mastams, būtina akcentuoti darnų miestų vystymąsi. Dažniausiai literatūroje nagrinėjami ekologiško ir kompaktiško miestų modeliai. Analizė atskleidžia, jog pagrindiniai jų principai yra mišrios paskirties žemės naudojimas, išvystytas visuomeninis transportas bei dviračių takai, didelis tankumas, viešųjų erdvių prieinamumas, gamtos resursų išsaugojimas, ekonominis, socialinis ir ekologinis stabilumas. Baigiamajame darbe nagrinėjami šie du miestų modeliai, socialiniai veiksniai bei nurodoma monitoringo svarba planuojant miesto plėtros tendencijas. Elektrėnų savivaldybės pavyzdžiu išskiriami situacijos vertinimo indikatoriai, naudojami bendrajame savivaldybės plane. Baigiamajame darbe išanalizuoti pagrindiniai principai ir išskirti pagrindiniai subalansuotos plėtros įvertinimo kriterijai, bei nustatyta, kad galima išsami miesto subalansuotumo analizė kombinuojant išskirtus kriterijus. / With increasing the scale of urbanization, it is necessary to focus on sustainable development of the city. The ecological and compact models of the city are common issue in the literature. Main principles of these models are mixed land use, good quality of public transport and opportunity for bicycling, high density, access of public spaces, and conservation of natural resources, economical, ecological and social stability. There are distinguished indicators of state evaluation of Elektrenai municipality as an example. The article examines two urban models, social factors and the importance of monitoring in the urban planning process. In the article, basic principles are analyzed and main sustainable development evaluation criteria are emphasized.

Submitted by Marianna Sampaio (mariannasampaio@gmail.com) on 2017-03-19T17:22:31Z No. of bitstreams: 1 170312 plano geral de atuação vdepósito.pdf: 1542625 bytes, checksum: 50bc0664453e840327476faf065a20d0 (MD5) / Approved for entry into archive by Pamela Beltran Tonsa (pamela.tonsa@fgv.br) on 2017-03-20T11:22:23Z (GMT) No. of bitstreams: 1 170312 plano geral de atuação vdepósito.pdf: 1542625 bytes, checksum: 50bc0664453e840327476faf065a20d0 (MD5) / Made available in DSpace on 2017-03-20T11:25:47Z (GMT). No. of bitstreams: 1 170312 plano geral de atuação vdepósito.pdf: 1542625 bytes, checksum: 50bc0664453e840327476faf065a20d0 (MD5) Previous issue date: 2017-02-21 / This thesis has as empirical object the General Plan of Action of the Public Prosecutor's Office of the State of São Paulo, instrument through which the annual priority goals are set and which prosecutors are required to take into account in the performance of their duties. The background and track record of the General Plan, as well as the classification of the type of goal that it is comprised of, are examined in order to carry out an analysis on the internal organization of the Public Prosecutor's Office and the possible contribution of prosecutors to the phenomenon of judicialization of politics. It also seeks to understand how the relationship is set between the formalization of an institutional policy such as the General Plan of Action and the constitutional principle of the functional independence of the Public Prosecutor's Office. / Esta dissertação tem como objeto empírico o Plano Geral de Atuação do Ministério Público do Estado de São Paulo, instrumento por meio do qual são fixadas as metas prioritárias anuais que promotores e procuradores devem levar em conta no desempenho de suas funções. Os antecedentes e o histórico do Plano Geral, assim como a classificação do tipo de meta que o integra, são examinados com o intuito de realizar uma análise acerca da organização interna do Ministério Público e da eventual contribuição de promotores e procuradores para o fenômeno da judicialização da política. Também se busca compreender como se dá a relação entre o estabelecimento de uma política institucional como o Plano Geral de Atuação e o princípio constitucional da independência funcional do Ministério Público.