This thesis deals with the welfare state and the realization of this idea in the EU. The EU enlargement to the Central and Eastern Europe has impact on the concept of welfare state. However, the EU support for the new member states will help them to achieve the average of the EU countries living standards in a shorter time and it will contribute to the general welfare of the EU countries.

Magistriniame darbe pristatomas Švedijos socialinės politikos modelis, apžvelgiama raida, nustatoma kokiam gerovės valstybės tipui jis priskiriamas. Nagrinėjamos gerovės valstybės formavimosi sąlygos, socialdemokratų politikos ideologijos įtaka socialiniam modeliui ir bedarbių integracijai. Darbe analizuojamas nedarbo paplitimas Švedijoje, rodikliai lyginami su ES. Tiriamos bedarbystės priežastys, nagrinėjamos nedarbo mažinimo priemonės. Prieita išvados, jog Švedijos socialiniam modeliui ir gerovės valstybei pamatus padėjo socialdemokratų politika ir ideologija, kurios vertybės išlaikytos iki šių dienų. Efektyvi socialdemokratų socialinė politika ir aktyvios darbo rinkos priemonės daro didelę įtaką bedarbių integracijos rezultatyvumui ir lemia žemą nedarbo lygį. Magistrinis darbas aktualus visos ES lygiu, nes socialinė politika Švedijoje plačiai išvystyta, o ES dar tik formuojama. Šalis jau pasiekė ES Lisabonos strategijos 2010 m. numatytus užimtumo tikslus. Čia daugelį metų nedarbo lygis mažesnis nei kitose ES šalyse. Švedija – universali valstybė, kurioje derinamas ekonomikos augimas, visiško užimtumo siekimas, nedarbo mažinimas kartu atidžiai rūpinantis gyventojų socialine apsauga. O Lietuvoje, kaip ir kai kuriose ES šalyse, trūksta gerovės valstybės elementų. / The model of social policy in Sweden is introduced in this Master‘s research work. Its evolution, the type of welfare state, conditions of formation are defined. The influence is established for social democratic ideology on the social model and for the integration process of unemployed persons. The prevalence of unemployment in Sweden is analysed, the rates are compared with EU. Unemployment reasons and means of unemployment reduction are considered. It was concluded, that the corner stone of Swedish social model and welfare state is social democratic politics and its values that are still significant and popular nowadays. Its operative social policy and active labour market actions influence the efficiency of unemployed persons’ integration process and determines the low rate of unemployment. This Master’s research work is significant in all EU, as the research field is relevant. Social policy is wide developed in Sweden, whereas it is in the initial stage period in EU. The country already succeeded in EU Lisbon Social Policy Agenda employment goals for 2010. A great while the unemployment rate was less than in other EU member countries. Sweden is the all-purpose state, where the economic growth, the pursuit of complete employment, the reduction of unemployed persons’ number are combined together with thorough citizens’ social security. And there is a lack of elements of welfare state in Lithuania and other EU countries.

SANTRAUKA Nijolė BALČIENĖ Lietuvos privačių pensijų fondų vaidmuo kuriant gerovės valstybę Magistrantūros studijų baigiamasis darbas, 68 puslapiai, 26 paveikslai, 31 lentelė, 71 literatūros šaltiniai, 5 priedai, lietuvių kalba. RAKTINIAI ŽODŽIAI: Gerovės Valstybė, senatvės pensijos, socialinė apsauga, privatūs pensijų fondai, anuitetas, investicijų pelningumas. Tyrimo objektas - Lietuvos pensijų fondai. Tyrimo dalykas – PF veiklos efektyvumas ir reikšmė kuriant gerovės valstybę priklauso nuo fondų veiklos ypatumų valstybėje, nuo dalyvių supratimo dėl savo pasirinkimo galimų pasekmių ateityje. Tyrimo tikslas – įvertinti Lietuvos pensijų fondų įtaką kuriant Gerovės Valstybę. Tyrimo tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai : • Patikslinti pensijų fondų sąvoką ir apibūdinimą; • Nustatyti socialinės apsaugos uždavinius, kuriuos padeda spręsti privatūs pensijų fondai kuriant šalyje gerovės valstybę; • Atskleisti fondų veiklos rezultatų vertinimo rodiklių panaudojimo problemas; • Parengti privačių pensijų fondų vertinimo metodiką ir įvertinti Lietuvos pensijų fondų įtaką Gerovės valstybės kūrime per socialinės apsaugos uždavinių įgyvendinimo rezultatus; • Pateikti Lietuvos privačių pensijų fondų veiklos vertinimą. Tyrimo metodai – loginė analizė ir sintezė, literatūros analizė ir sintezė, statistinių duomenų struktūrinė ir palyginamoji analizė ir sintezė, grafinio vaizdavimo metodas, modeliavimas. / SUMMARY Nijolė BALČIENĖ Role of Lithuanian Private pension funds in Creating Welfare State Final work of University Postgraduate Studies, includes 68 pages, 26 pictures, 31 tables, 5 appendix, 71 references, Lithuanian language. KEY WORDS: Welfare State, pensions, social security, private pension funds, annuity, profitability of investments. Research object - Private pension funds in Lithuania. Research aim is to evaluate influence of private pension funds to creating Welfare State in Lithuania. Research subject – efficiency of the pension funds activity and its significance of creating Welfare State depend on the peculiarity of the funds activity in the state some as on the participants understanding of the probable consequences of their choice in the future. Objectives: 1) To specify the concept of private pension funds. 2) To perform the theoretic analysis of the social insurance models and their potential use in the practice of private pension funds. 3) To estimate potential ways of sponsorship and administration of the pension funds. 4) To frame the methodology of evaluation of private pension funds. 5) To evaluate private pension funds in Lithuania according to the prepared methodology. Research methods: the analysis and synthesis of scientific literature, logical analysis and synthesis, comparable analysis, structural comparative analysis, the analysis and synthesis of statistical information, graphic methods of modeling, method of rating.

Atkūrus valstybingumą Lietuvai buvo pakankamai lengva nuosekliai pereiti prie kokio nors Europinio ar jam artimo gerovės modelio, tačiau šalis kūrė laisvosios rinkos ekonomiką. Gerovės valstybės kūrimas buvo atidedamas „geresniems laikams“ motyvuojant tuo, kad būtina mažinti vyriausybės išlaidas socialinėms reikmėms siekiant sukurti ekonominės erdvės atvirumą verslui. Dabar, nepaisant daugelio teigiamų pasiekimų, Lietuvoje vis dar nei ryškių gerovės valstybės formavimosi požymių, nei pastangų racionaliau rinktis tam tikrą socialinės politikos modelį beveik nėra, tuo tarpu socialinės problemos Lietuvoje vis aštrėja, valstybės išlaidų dalis yra viena mažiausių visoje Europoje. Tad ar egzistuoja tarp ekonomikos laisvės ir santykinių valstybės išlaidų tiesioginė tarpusavio priklausomybė? Darbo eigoje buvo paržiūrėtos laisvesnių šalių valstybės išlaidos, lyginamos visų Europos ir pasaulio šalių valstybių išlaidos su tų šalių ekonomine laisve, patikrinta tiesioginė priklausomybė tarp valstybės ekonominės laisvės indekso ir santykinio valstybės išlaidų dydžio. Darbe buvo aptariama Lietuvos ekonominė-socialinė politika, valstybės strateginių dokumentų prioritetai bei dabartinis Lietuvos makroekonomikos rodiklių prioritetas. Taip pat buvo atskleidžiamas valstybės vaidmuo bei funkcijos, nagrinėjamos prielaidos, kurios lemia valstybės dalyvavimą ekonomikoje, gilintasi į socialiai orientuotos rinkos esmę, apžvelgti įvairūs veikiantys valstybių modeliai: monetarinis liberalusis ir... [toliau žr. visą tekstą] / In study “Conception of the welfare state and implementation of conception in Lithuania” was analysed conception of the welfare state and explored the possibility to implement whole or essential parts of welfare state model in Lithuania. Herein was used linear model of regression analysis to describe the relationship between size of government spending and index of economic freedom – the correlation coefficient indicated relatively weak relationship between the variables. In this study discussed a question of further state economy development and problem of the welfare state model choice in Lithuania.

Tyrime nagrinėjamas postkomunistinis palikimas šalyje ir jo įtaka Skandinaviško socialdemokratinio modelio gerovės valstybės kūrimo politikai. Prieš du dešimtmečius iš Sovietų Sąjungos išsivadavusios valstybės, taip pat ir Lietuva, dabar susiduria su naujais iššūkiais - gebėjimu kurti gerovę savo valstybės piliečiams. Taigi, pagrindinė šiame tyrime iškelta problema - postkomunistinėse valstybėse atsisakius sovietinio socialinio politikos modelio iki šiol nebuvo sukurta ir įdiegta optimali socialinės apsaugos alternatyva, kuri pilnai atitiktų transformacijos metų realijas. Kadangi komunistinės sistemos prisiminimai įtakoja visuomenės tolesnius lūkesčius, tyrimo objektas darbe išskirtas kaip Lietuvos gerovės valstybės politika. Šio magistro darbo tyrimo tikslas – ištirti, kaip postkomunistinės transformacijos ir likęs sovietinis palikimas įtakojo Lietuvos politiką kuriant socialinės gerovės valstybę pateikiant Skandinavijos šalių pavyzdį. Šiam tikslui įgyvendinti buvo iškelti tokie uždaviniai: Aptarti postkomunistinės erdvės bruožus ir transformacijų pradžią valstybės valdžioje; Aprašyti svarbiausius postkomunistinių transformacijų visuomenėje procesus; Pateikti socialinės gerovės valstybės Skandinavijos modelio pagrindinius ypatumus; Ištirti, kaip Lietuvoje po Nepriklausomybės atgavimo buvo kuriama socialinės gerovės sistema; Išanalizuoti, kaip sovietinis palikimas Lietuvoje trukdo kurti socialinės gerovės valstybę taikant Skandinavijos socialdemokratinį modelį. Siekiant... [toliau žr. visą tekstą] / This search contains post-communism countries transitions to democracy and heritage that was left after that in society. Now in Lithuania some problems are seen that makes influence to Scandinavian model welfare state building processes. First of all, the main aim of this paper: post-communist countries didn’t found till now the most optimal and advantageous welfare state model. The main reason is that communism system recollection has influence on society expectations in Lithuania welfare state policy. So, the key object of this paper is Lithuania welfare state policy after rapid reforms. Secondly, the main problems are: to reveal post-communism transformations heritage; to give Scandinavia welfare state model as an example; to discuss Lithuania legitimate basis on welfare state policy; to analyze if this model could be applied in post-communist Lithuania. Welfare state model in Scandinavia contains strong labor market, solid economy and generous welfare spending. The results of analyze shows, that welfare state won’t be built in Lithuania unless people will start to care about all society well-being, not only individual and most of the time – material. Statistic data of searches or interviews how people grades well-being shows, that Lithuania is far more lagging behind Scandinavia and Europe average level. So, in order to make welfare state policy successful society needs to get more solidarity, which was impossible in communism. Moreover, Lithuania economy needs to get... [to full text]

The activity of Vilnius non-governmental organisations (NGO’s) working with children at risk while strengthening social cohesion is analysed in the research work. The problems of children at risk are multiplying and public institutions need help of NGO’s. General characteristics of NGO’s are reviewed and systematised in the theoretical part of the work. The legal regulation and topics of activity in strengthening social cohesion are presented in this part as well. Besides the analysis of social exclusion and its factors, the situation of children at risk in Lithuania is described and the politics of Lithuanian government in regard to children at risk is discussed.