Although trafficking in human beings is not a new issue of our society as its history reach ancient times, it becomes especially important because of increasing scope of migration influenced by economic crisis in Europe and worldwide. Thus it is essential to promote awareness raising campaigns in order to decrease the scope, however not less important is assistance for victims of this crime. Assistance and integration for victims of human trafficking are one of the main principles of the EU policy in the counter-trafficking field. One of the most important steps of successful victims integration into society is entering into employment, thus victims of human trafficking (re-)integration into the labour market was chosen as an object of the research. The aim of the research is to study the phenomenon of human trafficking focusing on the social policy measures in victims of human trafficking (re-)integration into the labour market process in Austria, Finland and Lithuania. During the study a scientific literature review of the research object and analysis of secondary data and statistics are done. In order to reveal experts’ and victims of human trafficking personal experience in (re-)integration into the labour market process, a qualitative research method was chosen. 11 specialists and 2 victims were questioned by semi-structured interviews in Austria, Finland and Lithuania. The data of the research is analysed by a phenomenology approach. A research reveals that issue of... [to full text] / Nors prekybos žmonėmis reiškinys nėra nauja visuomenės problema, kurios istorija siekia senovės laikus, ji šiuo metu tampa ypatingai svarbi dėl blogėjančios ekonominės situacijos Europoje ir pasaulyje bei dėl šios priežasties augančio migracijos masto. Svarbu įgyvendinti ne tik prevencines kampanijas, keliant visuomenės sąmoningumą ir tokiomis priemonėmis mažinti didėjančius prekybos žmonėmis aukų skaičius. Taip pat yra svarbu suteikti pagalbą šio reiškinio aukoms. Pagalba aukoms ir jų integracija yra vienas svarbiausių ES įgyvendinamos kovos su prekyba žmonėmis politikos principų. Sėkmingos aukų integracijos į visuomenę vienas iš žingsnių yra jų įsitvirtinimas darbo rinkoje, tad prekybos žmonėmis aukų (re-)integracija yra pasirinkta šio darbo tyrimo objektu. Tyrimo tikslas – ištirti prekybos žmonėmis reiškinį sutelkiant dėmesį į politines priemones įgyvendinamas prekybos žmonėmis aukų (re-)integracijos į darbo rinką procese Austrijoje, Suomijoje ir Lietuvoje. Tyrimo metu atlikta mokslinės literatūros apžvalga, antrinių šaltinių ir statistinių duomenų analizė apie tyrimo objektą. Siekiant atskleisti ekspertų, dirbančių prekybos žmonėmis aukų pagalbos srityje, bei prekybos žmonėmis aukų asmeninę patirtį (re-)integracijos į darbo rinką procese buvo pasirinktas kokybinio tyrimo metodas. 11 specialistų ir 2 prekybos moterimis aukos buvo apklaustos interviu pagalba Austrijoje, Suomijoje ir Lietuvoje. Tyrimo duomenys analizuojami fenomenologinio požiūrio pagalba. Tyrimas... [toliau žr. visą tekstą]

Magistriniame darbe pristatomas Švedijos socialinės politikos modelis, apžvelgiama raida, nustatoma kokiam gerovės valstybės tipui jis priskiriamas. Nagrinėjamos gerovės valstybės formavimosi sąlygos, socialdemokratų politikos ideologijos įtaka socialiniam modeliui ir bedarbių integracijai. Darbe analizuojamas nedarbo paplitimas Švedijoje, rodikliai lyginami su ES. Tiriamos bedarbystės priežastys, nagrinėjamos nedarbo mažinimo priemonės. Prieita išvados, jog Švedijos socialiniam modeliui ir gerovės valstybei pamatus padėjo socialdemokratų politika ir ideologija, kurios vertybės išlaikytos iki šių dienų. Efektyvi socialdemokratų socialinė politika ir aktyvios darbo rinkos priemonės daro didelę įtaką bedarbių integracijos rezultatyvumui ir lemia žemą nedarbo lygį. Magistrinis darbas aktualus visos ES lygiu, nes socialinė politika Švedijoje plačiai išvystyta, o ES dar tik formuojama. Šalis jau pasiekė ES Lisabonos strategijos 2010 m. numatytus užimtumo tikslus. Čia daugelį metų nedarbo lygis mažesnis nei kitose ES šalyse. Švedija – universali valstybė, kurioje derinamas ekonomikos augimas, visiško užimtumo siekimas, nedarbo mažinimas kartu atidžiai rūpinantis gyventojų socialine apsauga. O Lietuvoje, kaip ir kai kuriose ES šalyse, trūksta gerovės valstybės elementų. / The model of social policy in Sweden is introduced in this Master‘s research work. Its evolution, the type of welfare state, conditions of formation are defined. The influence is established for social democratic ideology on the social model and for the integration process of unemployed persons. The prevalence of unemployment in Sweden is analysed, the rates are compared with EU. Unemployment reasons and means of unemployment reduction are considered. It was concluded, that the corner stone of Swedish social model and welfare state is social democratic politics and its values that are still significant and popular nowadays. Its operative social policy and active labour market actions influence the efficiency of unemployed persons’ integration process and determines the low rate of unemployment. This Master’s research work is significant in all EU, as the research field is relevant. Social policy is wide developed in Sweden, whereas it is in the initial stage period in EU. The country already succeeded in EU Lisbon Social Policy Agenda employment goals for 2010. A great while the unemployment rate was less than in other EU member countries. Sweden is the all-purpose state, where the economic growth, the pursuit of complete employment, the reduction of unemployed persons’ number are combined together with thorough citizens’ social security. And there is a lack of elements of welfare state in Lithuania and other EU countries.

Tyrime nagrinėjamas postkomunistinis palikimas šalyje ir jo įtaka Skandinaviško socialdemokratinio modelio gerovės valstybės kūrimo politikai. Prieš du dešimtmečius iš Sovietų Sąjungos išsivadavusios valstybės, taip pat ir Lietuva, dabar susiduria su naujais iššūkiais - gebėjimu kurti gerovę savo valstybės piliečiams. Taigi, pagrindinė šiame tyrime iškelta problema - postkomunistinėse valstybėse atsisakius sovietinio socialinio politikos modelio iki šiol nebuvo sukurta ir įdiegta optimali socialinės apsaugos alternatyva, kuri pilnai atitiktų transformacijos metų realijas. Kadangi komunistinės sistemos prisiminimai įtakoja visuomenės tolesnius lūkesčius, tyrimo objektas darbe išskirtas kaip Lietuvos gerovės valstybės politika. Šio magistro darbo tyrimo tikslas – ištirti, kaip postkomunistinės transformacijos ir likęs sovietinis palikimas įtakojo Lietuvos politiką kuriant socialinės gerovės valstybę pateikiant Skandinavijos šalių pavyzdį. Šiam tikslui įgyvendinti buvo iškelti tokie uždaviniai: Aptarti postkomunistinės erdvės bruožus ir transformacijų pradžią valstybės valdžioje; Aprašyti svarbiausius postkomunistinių transformacijų visuomenėje procesus; Pateikti socialinės gerovės valstybės Skandinavijos modelio pagrindinius ypatumus; Ištirti, kaip Lietuvoje po Nepriklausomybės atgavimo buvo kuriama socialinės gerovės sistema; Išanalizuoti, kaip sovietinis palikimas Lietuvoje trukdo kurti socialinės gerovės valstybę taikant Skandinavijos socialdemokratinį modelį. Siekiant... [toliau žr. visą tekstą] / This search contains post-communism countries transitions to democracy and heritage that was left after that in society. Now in Lithuania some problems are seen that makes influence to Scandinavian model welfare state building processes. First of all, the main aim of this paper: post-communist countries didn’t found till now the most optimal and advantageous welfare state model. The main reason is that communism system recollection has influence on society expectations in Lithuania welfare state policy. So, the key object of this paper is Lithuania welfare state policy after rapid reforms. Secondly, the main problems are: to reveal post-communism transformations heritage; to give Scandinavia welfare state model as an example; to discuss Lithuania legitimate basis on welfare state policy; to analyze if this model could be applied in post-communist Lithuania. Welfare state model in Scandinavia contains strong labor market, solid economy and generous welfare spending. The results of analyze shows, that welfare state won’t be built in Lithuania unless people will start to care about all society well-being, not only individual and most of the time – material. Statistic data of searches or interviews how people grades well-being shows, that Lithuania is far more lagging behind Scandinavia and Europe average level. So, in order to make welfare state policy successful society needs to get more solidarity, which was impossible in communism. Moreover, Lithuania economy needs to get... [to full text]