Magistro baigiamajame darbe nagrinėjama Miulerio-Lajerio geometrinės iliuzijos įtaka sakadiniams bei sekamiesiems akių judesiams. Siekta nustatyti žmogaus akių judesių vaidmenį regos sistemai. Akių judesiai priklauso nuo iliuzijos nuo 0,1 % iki 10 %. Rezultatai rodo, kad sąmoningai atliktos sakados yra 40 % - 50 % labiau įtakojamos iliuzijos, lyginant su refleksinėmis sakadomis. Akies sekamieji judesiai, sekant taikinį, turintį iliuzijos efektą, gali būti naudojami objektyviam dinaminės (judančios ir dėl to stebimos trumpą laiko tarpą) iliuzijos, poveikio ir laipsnio nustatymui. Darbą sudaro įvadas, trys skyriai, išvados ir literatūros sąrašas. Išnagrinėti 45 literatūros šaltiniai. Darbo apimtis 52 puslapiai, įskaitant 3 lenteles ir 29 paveikslus. / There is dealing influence of Muller – Layer geometrical illusion to saccadic and followed eyes movements in final Master’s work. It is sought to set the role of human eyes’ movements to visual system. Movements of eyes depend on illusion from 0,1 % to 10 %. Results show consciously made saccades are 40 % - 50 % more influenced illusions compared with reflexives saccades. Followed eyes movements when they follow the target which has effect of illusion might be using to set objective dynamic (moving and therefore observed short time) illusion, influence and degree. The final work contains introduction, three chapters, conclusions and literature‘s list. There are explored 45 sources of literature. Workload is 52 pages including 3 tables and 29 pictures.

Egzistencinius klausimus galime sutikti gyvenime ir iliuziniame susikurtame pasaulyje. Vaidyboje kaip ir gyvenime egzistuoja socialiniai vaidmenys, turtuoliai, vargšai, kvailiai, juokdariai ir valdantieji, gražuoliai ir atstumtieji. Darbe nagrinėju žmonių tarpusavio santykius. Kūrybiniai herojai fiksuoja kasdienius savo atradimus ir emocijų nepastovumą grafikos darbuose tarsi dienoraštyje. Žmonės nešiojančius keletą kaukių vienu metu ir atliekančius keletą vaidmenų, menką išprusimą, nesavarankiškumą, įvairias psichologines ydas, tai iš aplinkos patirtų vaizdinių, emocijų, situacijų rezultatas. / Spectacle is a life, aim, expression and creative process that is observed by the audience. I am trying to reveal and indicate this process, spectacle and actors’ magic in a paper sheet. “Actors’ Wondering” is not only the movement but the new creative, personal process that is not always revealed for the audience. In the cycle of my works I discover the certain attitude towards confused and disappointed routine that is accompanied by the feeling of nonsense and emptiness.The personal relations are analyzed in my work. Creative heroes capture their discoveries and emotional instability in the graphic works as in their diaries. People wearing different masks and performing different roles, demonstrating low literacy skills, dependency, various psychological problems are the result of images, emotions and situation experienced from the surrounding.

Šiame darbe pristatoma viena aktualiausių šių dienų filosofijos temų – tikrovės ir simuliakrų santykis postmodernioje kultūroje, remiantis Jeano Baudrillard‘o filosofija. Šiandieninėje kultūroje tikrovės ir iliuzijos perskyra praranda savo reikšmę, nes dėl simuliakrų įsigalėjimo nebelieka tikrovės objektyvumo kriterijų. Dėl to Baudrillard‘as pasiūlo „hipertikrovės“ terminą, kurio pagalba yra konstruojamas naujas tikrovės modelis, nereikalaujantis objektyvaus realumo pagrindimo. Pirmojoje darbo dalyje yra apžvelgiamos Platono ir Friedricho Nietzsches tikrovės sampratos. Platono tikrovė tai – nekintamas idėjų pasaulis, tikrojo pažinimo objektas, nieko bendra neturintis su empirine tikrove ir jos suvokimu. Platonizmui priešinga pozicija būtų Nietzsches pozicija, kuomet tikrovė aiškiausiai iškyla meno kūrinyje, ir pasaulis suvokiamas per estetinį reiškinį. Pereinant prie Baudrillard‘o „simuliakro“ teorijos nagrinėjimo trumpai pristatoma Gilles‘o Deleuze‘o filosofijoje pasirodanti „simuliakro“ sąvoka, apjungianti Platono ir Nietzsches pozicijas. Antrojoje darbo dalyje analizuojama Baudrillard‘o „simuliakro“ samprata. Baudrillard‘ui simuliacija ir simuliakras nėra nei kopija, nei modelis, nei reprodukcija. Šiame darbe per simuliakro sampratą nusakomas kultūros ir visuomenės santykis su jos objektais, panaikinus prasmingo ženklo kaip originalo galimybę. Trečiojoje darbo dalyje atkreipiamas dėmesys į šiuolaikinį istorijos supratimą ir individo situaciją simuliacijų valdomojoje... [toliau žr. visą tekstą] / This study deals with one of the topical problem of contemporary philosophy - the problem of reality in post-modern culture, as it is represented in terms of „simulacrum“, and „hiperreality“, in philosophy of Jean Baudrillard. In contemporary culture, the opposition between reality and illusion has lost its significance, since because of the dominance of simulacra, there are no criteria left of objective reality. This is why the term „hiperreality“, proposed by Baudrillard, becomes important as used for construction of the new model of reality, which does not need objective justification. In the first part of the thesis, Plato and Friedrich Nietzsche‘s conceptions of reality are surveyed. These two philosophers are chosen as representing different ontological conceptions, both relevant to contemporary consideration of reality. While Plato’s reality is the ideal non-empirical word, the object of true knowledge, for Nietzsche reality is truly conceived in the work of art. Also the term „simulacrum“, introduced into post-modern philosophy by Gilles Deleuze, makes its appearance. The second part of the thesis analyses the main notion of „simulacrum“ in philosophy of Jean Baudrillard. In the third part, the status of history and person in the non-referential reality is analysed. History has been always considered an objective science. Today history needs objective justification once again. Finally, in the fourth part of the thesis, an attempt is made to explain the terms of... [to full text]

Šiame darbe analizuojamos optinės judesio iliuzijos galimybės ir formos, vykstant dinamiškai žiūrovo ir kūrinio sąveikai. Vienas iš būdų judesio iliuzijai suformuoti – optinės iliuzijos kuriamas realiai neegzistuojantis vaizdas, atsirandantis dėl mūsų regos ir suvokimo specifikos. Judesio iliuzija naudojam optiniame bei kinetiniame mene, animacijoje. Analizuojamas Muaro efektas, tarnaujantis priemone žiūrovo ir meno kūrinio sąveikai skatinti. Aptariami kūriniai, kurių meninei idėjai atskleisti kūrinio ir žiūrovo kontakto metu vienas iš jų turi būti judėjimo būsenoje. Gvildenamas ekonomiškumo animacijoje klausimas: analizuojami pavyzdžiai kuomet judesio iliuzija kuriama minimaliomis priemonėmis, išnaudojant žmogaus aplinkos suvokimo galimybes. Analizuojant Analizuojant optinę iliuziją naudojusių kūrėjų darbus darytina išvada, kad ji, dinamiškoje sąveikoje veikdama pojūčius ir sąmonę, kūriniui suteikia įtaigumo o kūrėjui papildomų galimybių manipuliuoti žiūrovu. Kūrybinė dalis - muaro animacijos principu sukurta instaliacija „Motus Animus“. Jos idėjinis-meninis pagrindas – minčių, idėjų, stereotipų kopijavimas, dalijimasis bei plagijavimas vartotojiškoje industrinėje visuomenėje. / This paper concentrates on analyzing the potential and forms of optical illusion in relation to dynamic interaction between the art work and the viewer. Illusion of motion is an image that is created by optical illusion that does not exist in reality, but is registered in the mind because of our visual and cognitive specifications. Optical illusion of motion is used in optical and kinetic art and animation. This paper analyzes Moire effect that is a measure to encourage interaction between a creation and a viewer. This paper discusses art works that in order to reveal their artistic idea, the art work or viewer must move. Also this paper disputes the economy in animation: the cases are analyzed, when optical illusion of motion is achieved by using minimal means and exhausting the possibilities of man’s cognition. The analysis of the works of arts’ of artists that used optical illusion, the conclusion is made that optical illusion in dynamic interaction affects senses and consciousness and therefore delivers suggestibility to the work of art and more possibilities to manipulate the viewer to the artist. The creative project of thesis is an installation “Motus Animus” created by using Moire animation. The ideological and artistic background constitutes of copying, sharing and plagiarizing thoughts, ideas and stereotypes in consumption industrial society.

Poggendorfo iliuzijos stiprumas didėja mažinant kampą tarp pasvirųjų ir vertikalių tiesių ir didinant atstumą tarp vertikalių tiesių. Poggendorfo iliuzijos stiprumas mažinant kampą tarp pasvirųjų ir vertikalių tiesių (išskyrus 5°) ir atstumą tarp vertikalių statistiškai reikšmingai (p-reikšmė 0,000-0,006) susijęs. Remiantis visais Poggendorfo iliuzijos stiprumo rezultatais tiriamuosius pagal akies dominavimą galima suskirstyti 61,7% tikslumu. Tiriamųjų akies dominavimo klasifikavimas pagal Poggendorfo iliuzijos stiprumą keičiant kampą tarp pasvirųjų ir vertikalių tiesių galimas 48,0% tikslumu. Tiriamųjų akies dominavimo klasifikavimas pagal Poggendorfo iliuzijos stiprumą keičiant atstumą tarp vertikalių tiesių galimas 49,0% tikslumu. Pagal visus Poggendorfo iliuzijos matavimus kairės ir dešinės akies dominavimą (neįtraukiant tiriamųjų, kurių abi akys dominuojančios) galima numatyti 88,9% (kairės akies dominavimą galima numatyti 87,5%, dešinės – 89,7%) tikslumu. / There are many research on visual perception illusions but still there are many questions how visual system create illusory perception. There is no only theory and only mechanism which could explain the basic depth illusions. There is presumption that different illusions determine by different factors, which ones could be related with the structure of the eye and the neural interactions in retina, other ones – with superior level – the processing of cognitive information. The Poggendorff illusion is not the exception. The goal of this work is to explore the strenth of Poggendorff illusion while changing the angle between sloping and vertical lines and the distance between vertical lines, and its relation with the dominance of the eye. The tasks: 1. To measure the strength of Poggendorff illusion while changing the angle between sloping and vertical lines. 2. To measure the strength of Poggendorff illusion while changing the distance between vertical lines. 3. To explore the relation between the strength of Poggendorff illusion while changing the angle between sloping and vertical lines and the distance between vertical lines. 4. To compare the strength of Poggendorff illusion between left and right dominant eye having subjects. The Poggendorff illusion was given by the computer-based program. The subjects have to find the continuation of the sloping line while changing the angle between sloping and vertical lines and the distance between vertical lines. 135 subjets (17 men... [to full text]