PRIVAČIOS NUOSAVYBĖS IR VIEŠOJO INTERESO SANTYKIO PROBLEMATIKA Šiuo magistro darbu siekiama atskleisti privačios nuosavybės ir viešojo intereso santykio problematiką, daugiausiai pasireiškiančia privačios nuosavybės teisių apribojimu dėl viešojo intereso. Darbe nagrinėjama privačios nuosavybės samprata ir reikšmė, viešojo intereso samprata ir pasireiškimo būdai bei remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais ir Konstitucinio Teismo jurisprudencija sistemiškai analizuojamas privačios nuosavybės ir viešojo intereso santykis ir įvertinamas privačios nuosavybės apribojimų dėl viešojo intereso pagrįstumas. Galima išskirti tris nuosavybės rūšis: privačiąją, viešąją ir bendrąją. Visos šios rūšys visuomenėje egzistuoja kartu, nors ir yra pastebimos tam tikros privačios nuosavybės didėjimo tendencijos. Teisė į nuosavybę yra prigimtinė žmogaus teisė, būtina jo egzistencijai. Privačios nuosavybės teisės turi būti saugomos ir ginamos, kadangi jos yra visuomenės gerovės pagrindas. Viešojo intereso sąvoka yra pakankamai neapibrėžta, todėl turėtų būti paliekama atskleisti teismų praktikai. Laikoma, kad viešasis interesas – tai visuomenės socialinis poreikis siekti bendrosios gerovės. Bendroji gerovė turėtų būti suprantama ne kaip tikslas, o kaip priemonė individamas siekti savo tikslų. Netinkamai interpretuojant viešojo intereso sampratą gali būti nepagrįstai apribojami privatūs interesai ir žmogaus teisės. Žmogaus teisės į nuosavybę užtikrinimas – taip pat visuomenės interesas. Dėl to ši... [toliau žr. visą tekstą] / ISSUES CONCERNING THE RELATIONSHIP BETWEEN PRIVATE PROPERTY AND PUBLIC INTEREST This master thesis aims to reveal the relationship between private property and public interest, which mostly appears with various restrictions upon private property rights because of the public interest. Concepts of private property and public interest are analysed together with the importance of private property and exertion of public interest. Also the relationship between private property and public interest is systematically analysed according to Lithuanian legislation and jurisprudence of the Constitutional Court and evaluations on the justification of private property restrictions are presented. Three kinds of property may be distinguished: private, collective and common. All these kinds co-exists in any society, although trends of private property increase may be noticed. A right to private property is a natural human right, which is essential to his existence. Private property rights must be safeguarded and protected as private property is the foundation of the welfare of the society. The concept of public interest is rather vague, thus it should be clarified in case law. It is assumed that public interest is a social need of the society to reach for the general welfare. General welfare should be understood not as a goal, but as means providing the individuals better possibilities to reach for their own goals. An inappropriate interpretation of public interest concept may lead to unjust... [to full text]

Sprendžiant klausimą dėl viešojo intereso gynimo, praktikoje kyla dvi problemos: viešojo intereso sampratos neapibrėžtumas ir subjektų, galinčių kreiptis į teismą, kad būtų apgintas minėtas interesas, grupė. Viešojo intereso sąvoka teisės aktuose nėra apibrėžta. Dėl šios priežasties įstatymą taikantiems vykdomosios ir teisminės valdžios subjektams yra suteikiama diskrecija nuspręsti, kas yra viešasis interesas. Pripažįstama, kad viešuoju interesu yra laikoma tai, kas yra svarbu, reikalinga bei naudinga visai visuomenei, jos daliai ar reikšmingai asmenų grupei. Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, teisę ginti viešąjį interesą administraciniame procese įstatymo leidėjas suteikia tam tikrai subjektų grupei, kurie turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apgintas viešasis interesas esant dviems sąlygoms: tokia teisė yra numatyta specialiuose įstatymuose bei į teismą turi būti kreipiamasi dėl minėto interese, o ne subjektinės teisės gynimo. Tokiais atvejais viešojo intereso atstovams yra suteikiamos visos šalies procesinės teisės ir pareigos. Sparti visuomenės raida, socialiniai reiškiniai, įtakoja ne vieno asmens, o daugelio žmonių, grupės, visuomenės interesus. Esant tokiai situacijai, diskutuotina apie grupės reikalavimo instituto galimybę Lietuvos administraciniame procese. / Dealing with the problem of protection of a public interest is associated with two problems: indetermination of the conception of a public interest and group of entities able to address a court in order to protect the aforesaid interest. The term of a public interest has not been defined in the legal acts. Due to this reason, the entities of executive power and judicial power that apply the law are granted the discretion to decide what a public interest is. It is acknowledged that a public interest is something that is important, necessary and useful for the entire society, its part or significant interests. Pursuant to the Law on Administrative Proceedings, the right to protect a public interest in the administrative procedure is granted by a legislator to a certain group of entities entitled to address a court in order to protect a public interest under two following conditions: such right is provided for in the special laws and a court must be addressed due to the aforesaid interest rather than protection of a subjective right. In such cases, representatives of a public interest are granted all national procedural rights and duties. Rapid development of the society, social phenomena have influence on the interests of many people, group, society rather that one person. In case of such situation, the possibility of institution for group claim in Lithuanian administrative procedure should be discussed.

Šiame darbe nagrinėjamas grupės ieškinio teisinis institutas kaip priemonė ginti viešuosius ir privačius interesus. Pirmoje dalyje siekiama atskleisti teisinio intereso sąvoką, viešojo ir privataus interesų sampratas, bei analizuojame galimybes šiuos interesus apginti pasitelkus grupės ieškinio institutą. Antrojoje dalyje nagrinėjame klasikinio ir kontinentinio grupės ieškinio instituto pagrindinius požymius bei apžvelgiame grupės ieškinio instituto ypatumus Lietuvos Respublikos civiliniame procese. Trečiojoje dalyje apžvelgiami pagrindiniai grupės ieškinio turinio reikalavimai, jo priėmimo sąlygos bei priimamo teismo sprendimo ypatumai. Magistro darbo tikslas pateikti mokslinį grupės ieškinio instituto vertinimą ginant pažeistus viešuosius ir privačius interesus. Daugelis užsienio šalių, savo įstatymuose įtvirtindamos grupės ieškinio institutą, visada jį lygina su Jungtinėse Amerikos Valstijose egzistuojančiu modeliu, todėl darbe daugiausia remsimės šios šalies civilinio proceso įstatymais. Nagrinėdami teisės literatūrą sutiksime teisės mokslininkų poziciją, kad grupės ieškiniai Europoje neegzistuoja, nes, anot jų, grupės ieškiniais vadintini tik tokie ieškiniai, kuriuose reikalavimus reiškia grupės nariai. Magistro darbe analizuosime šią nuomonę. Grupės ieškinio paplitimui Europos šalyse didžiausią įtaką padarė viešojo intereso bei kolektyvinių vartotojų interesų gynimo paieška. Todėl išsamiau panagrinėsime pačią teisinio intereso sąvoką, viešojo ir... [toliau žr. visą tekstą] / Legal institute of group action, as a measure of protecting public and private interests, is tackled in this work. The first part includes the explanation of legal interest, the concepts of public and private interests, as well as the analysis of possibilities of protection of these interests, using the institute of group action. The second part explains the main features of classic and continental institute of group action, as well as the peculiarities of the institute of group action in the Lawsuit of the Republic of Lithuania. The third part comprises of the main content requirements to the group action, the conditions of its acceptation and the peculiarities of awarded judgment. The goal of this Master’s Thesis – to present scientific evaluation of the institute of group action, while protecting violated public and private interests. Various foreign countries consolidating the institute of group action in their Law, compare it to the model existing in the United States of America, therefore our thesis will mainly be based on the Lawsuit of the United States of America. While tackling the legal literature, we will meet the position of legal scientists, claiming the group action do not exist in Europe, as group actions may only be called the claims when the claims are represented by the group members. We will analyze this opinion in our Master’s Thesis. The search for protection of public interest and collective interests of the users had a major... [to full text]

Šio tyrmimo metu, analizuojant EŽTT bylas, LR KT jurisprudenciją, Lietuvos teismų civilines, baudžiamasias ir administracines bylas, nustatyta, kad žodžio laisvė demokratinėje visuomenėje yra vertinama kaip viena iš svarbiausių žmogaus teisių. Nuo šios teisės tinkamo realizavimo priklauso demokratijos kokybė, jos teikiamų privalumų pasireiškimo galimybė, visuomenės progresas per atskirų individų saviraiškos mechanizmus. EŽTT bylose ir LR KT nutarimuose plačiai naudojama skirtingų LR Konstitucijoje ir Konvencijoje įtvirtintų žmogaus teisių balansavimo ir svėrimo metodika. Ad hoc kolizijose susiduriančios saviraiškos laisvė , visuomenės teisė žinoti, teisė į privatų gyvenimą, asmens garbės ir orumo pažeidimai bei kiti viešieji interesai išplaukiantys iš Konstitucinės valstybės santvarkos. Tačiau ši balansavimo ir svėrimo metodika, proporcingumo principo taikymas sutinkami ne visuose Lietuvos teismų sprendimuose. Lietuvos teimsmai šiuos tarpatutinių teisminių institucijų pripžintus mechanizmus nevisada naudoja pateikdami savo sprendimų motyvus tiek aprašomosiose, tiek rezoliucinėse teismų sprendimų dalyse. Naujausių LAT, kitų instancijų Lietuvos bendrųjų teismų, Administracinių teismų sprendimų bei nutarčių analizę apsunkina, o neretais atvejais ir daro apskritai neįmanoma, byloje dalyvaujančių asmenų duomenų įslaptinimas. Tokia praktika gal ir galėtų būti pateisinama privačių asmenų atžvilgiu, bet teisine prasme yra sunkiai suvokiama viešųjų asmenų atžvilgiu. Viešųjų asmenų... [toliau žr. visą tekstą] / EŽTT cases, LR KT jurisprudence and civil, criminal and administrative cases from the courts of Lithuania were analyzed for this study. This analysis determined that freedom of speech is considered one of the most important human rights in a democratic society. The quality of the democracy, the opportunity for expressing the virtues it provides and the progress of society via mechanisms of individual self-expression depend on the adequate actualization of this right. The methodology for balancing and weighing the different human rights established by the Constitution and Convention of the Republic of Lithuania are broadly applied in EŽTT cases and LR KT decisions. The freedom of self-expression, public right to know, right to privacy, derogations of personal honor and dignity and other public interests involved in ad hoc clashes flow from the constitutional state system. However, such a method for balancing and weighing and the application of the principle of proportion are not found in all of Lithuania’s court decisions. Lithuania’s courts do not always use these mechanisms, which are internationally recognized by institutions of jurisprudence when submitting the motives for their decisions, neither in written reports nor in the of court decision resolutions. The analysis of decisions and resolutions by the latest LAT, general courts of Lithuania in other instances and Administrative Courts are made difficult, and often entirely impossible, by the restrictions on disclosure... [to full text]

Anot Konstitucinio Teismo teisė į teisminę gynybą yra fundamentali, absoliuti, universali. Tačiau egzistuojant skirtingoms institucinėms teismų sistemoms (bendrajai, konstitucinei ir administracinei) bei skiriantis jų funkcijoms, skiriasi ir teisės kreiptis teisminės gynybos instituto samprata kiekvienoje justicijoje. Veiksmingos teisminės gynybos administraciniuose teismuose modelis užtikrina darnią žmogaus ir valstybės interesų pusiausvyrą, o jos siekiama kiekvienoje teisinėje demokratinėje pilietinėje visuomenėje. Šiame magistro darbe analizuojama žmogaus teisių ir laisvių teisminės gynybos Lietuvos administraciniuose teismuose procedūros, kurių metu sprendžiami tiek privačių asmenų ir viešųjų valstybės interesų konfliktai, tiek atskirų viešosios administracijos subjektų ginčai. Pateikiama savarankiškų administracinių teismų, kaip vieno iš pagrindinių administracinės justicijos komponentų, kūrimosi eiga ir šių specializuotų teismų sistemos reformos etapai. Pagrindinė darbo ašis yra subjektų teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo problemos administraciniuose teismuose. Magistro darbo tikslas – kompleksiškai teoriniu ir praktiniu aspektais nustatyti administracinių teismų būtinybės tendencijas ir išanalizuoti subjektų, turinčių teisę kreiptis į administracinį teismą, įvairovę bei pasiūlyti galimą aiškesnį reglamentavimą asmens suinteresuotumo reikalavimui, kaip vienai iš specialių prielaidų kreipiantis teisminės gynybos į administracinį teismą. Įstatymų leidėjas yra atribojęs... [toliau žr. visą tekstą] / The Constitutional Court of the Republic of Lithuania is said that the right to apply is fundamental, absolute and universal. But there are different systems of institution courts (general, constitutional and administrative) and their different functions. So there are different institution conception of the right to apply in each justice, too. The model of the right to apply in the administrative courts safeguards regular balance between person and polity interests. This balance is important in every law democracy civil society. In this doing postgraduate there is analysed the procedurals of the person‘s liberties and rights into the right to apply in the administrative court of the Respublic of Lithuania. In these procedurals there is tackled the conflicts between private people and public state interests and several public administrative subject litigations, too. There is subjected a course for creation of the independent administrative court and their stages of specialize court systems reform. The main idea of this doing is to implement the problems of subjects’ right to the rights to apply in the administrative courts. The main point of this doing postgraduate is to measure the tendencies of necessity administrative court and to analyze the subjects which have the right to appeal to administrative court and to propose clearer regulation of the person interest for the requisition which is one of the special presumption for the right to apply to administrative court... [to full text]

This work analyzes the impact of cognizance of the evolution of dramatis personae of Commedia dell’arte in XVII – XX c Western European fine arts upon the sphere of interests of future theatre art specialists. The impact of such cognizance upon professional competence of would-be actors and theatre, cinema and music managers is being discussed as well. The first part deals with the importance of universal artistic training in order to broaden interest of artistic cognizance of would-be art specialists on the background of analysis of literature. The preconditions of formation of interest to acquire artistic cognizance are discussed in the first part. It is noted that positive esthetical attitude of mind would inspire the interest to cognize the depths of an art object which is essential to education of would-be art specialists. The second part analyzes educative and professional opportunities of artistic integration. The third part deals with particularities of education of would-be art specialists at a higher school. It is stressed that the academy must prepare not only specialists of narrow specialization but also of broad humanitarian background, who is able to orient in himself/herself diverse modern cultural life and who is distinguished for erudition supporting vivid imagination of an artist. The second part is based upon the assumption that the cognizance of fine arts as a sister branch of art is one of the conditions of professional perfection. Analysis of the... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe analizuojamas viešojo intereso gynimas valstybiniame valdyme, sistema, būklė ir problematika Lietuvoje, aptariamos konkrečios problemos, kylančios iš tokių santykių, teisinės ir praktinės aktualijos. Darbo pradžioje analizuojama viešojo intereso sąvoka ir samprata, trumpai aptariama pati socialinių mokslų kategorija „interesas“ ir kaip ji suprantama teisės doktrinoje, interesų klasifikacija ir jos reikšmė. Toliau kalbama apie pačią viešojo intereso sąvoką, sąvokos interpretacijas ir projekcijas atskirose visuomeninių santykių srityse, teismų praktikoje bei teisės moksle. Analizuojama viešojo ir privataus intereso atskirtis ir šių interesų atribojimo kriterijai. Kitoje darbo dalyje analizuojama viešojo intereso gynimo sistema, t. y., subjektai, turintys įgalinimus ginti viešąjį interesą, jų kompetencija, teisės ir pareigos. Darbe aptariamas prokuratūros – kaip pagrindinės institucijos, atsakingos už viešojo intereso gynimą – dalyvavimas ginant viešąjį interesą valstybiniame valdyme tiek Lietuvoje, tiek ir lyginamuoju aspektu (pvz. Italijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Belgijoje, Latvijoje ir kt. šalyse). Toliau darbe analizuojama valstybės ir savivaldybės institucijų bei kitų asmenų veikla ginant viešąjį interesą valstybiniame valdyme. Apžvelgiama mūsų darbui svarbi užsienio institucijų praktika šioje srityje, tokių kaip Skandinavijos šalyse veikiančios ombudsmenų ar kitų valstybinių institucijų veikla. Lietuvos mastu aptariama... [toliau žr. visą tekstą] / The Public interest is one of the most important things in democracy. In master thesis the situation of the defendant of Public interest in national ruling in Lithuania is analyzed, also about its system, about its conditions and problems in Lithuania. In the beginning of research, the system of the defendant of Public interest is analyzed. There is some dispute about the category of social science – “interest” – and how it understanding in doctrine of law, also the classification of interests. Further, we are taking about conceptions of Public interest, interpretations of notion in social relations and in judicial practice. Also, we are taking about the separations of those two interests: Private interest and Public interest. In the next part of master thesis, the system of defendant of Public interest is analyzed: subjects, its remit, its rights and duties. In the research are discussed about participation of public procurators in Lithuania and in others countries (like France, Spain, Italy, Latvia, Belgium etc.). Further, we are analyzing the remit of organs and institutions of government and municipalities in Lithuania and also in others countries, for examples, the functions of Ombudsmen in Sweden and in others countries. In the research we are taking about the basics problems in practice and in doctrine, also about legal norms. Comparative analysis of the Public interest in foreign states was submitted. In the next part of research the Public... [to full text]

Nors lobizmas Lietuvoje buvo įtvirtintas 2001 metais, priėmus Lietuvos Respublikos Lobistinės veiklos įstatymą, iki šiol lietuvių teisinėje literatūroje nebuvo skiriama daug dėmesio lobizmo kaip instituto suderinamumui su Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu principu, jog Seimo nariai savo darbe turi vadovautis valstybės interesu. Lobizmas dažniausiai yra nagrinėjamas politikos mokslų kontekste kaip grupių interesų perdavimo priemonė. Teisinėje literatūroje yra straipsnių analizuojančių Lobistinės veiklos įstatymą, jo veikimą ar neveikimą bei kitus lobizmo įtvirtinimo aspektus. Visgi lobizmo ir konstitucinio principo, jog Seimo nariai savo darbe turi vadovautis valstybės interesu suderinamumo problema kyla tada, kai interesų grupės, pasitelkdamos lobistus, siekia savo siaurų interesų, kurie prieštarauja valstybės interesui, patenkinimo. Taigi priėmus lobizmą įteisinančius įstatymus (leidus privačioms interesų grupėms tiesiogiai daryti įtaką leidžiamajai valdžiai) kyla reali grėsmė, kad bus pažeistas Konstitucijoje įtvirtintas principas, jog įstatymų leidėjai turi vadovautis valstybės, o ne privačiais interesais. Šis baigiamasis darbas ir yra skiriamas ištirti šių dviejų institutų suderinamumą, jų reglamentavimą ir interpretavimą, nurodyti ryškiausius probleminius aspektus ir pateikti samprotavimus, kurie galėtų būti pagalbine medžiaga kitiems, susidomėjusiems šios problemos sprendimu. Tyrimo objektas – Lobistinė veikla, kuria pagal galiojančius teisės aktus... [toliau žr. visą tekstą] / While lobbying in Lithuania was legitimised in 2001, after passing the Law on Lobbying Activities, up until this day legal scholars in Lithuania have not made any researches about compatibility of lobbying with the constitutional principle that legislators must act according to the state interests. Lobbying is usually examined in the context of political science as a vehicle for transmission of group interests. In legal literature some scholars analyse functionality of the Law on Lobbying Activities, but other problems of lobbying are not being analysed. This problem of compatibility lobbying and constitutional principle that legislators must act according to the state interests arise when interest groups, through lobbyists, try to satisfy their own selfish needs which are against state interests. So because the Law on Lobbying Activities was passed (private groups were allowed to influence government representatives) there is a real danger that constitutional principle which obliges legislators to act according to the state interests, not according to the private interest will be breached. This thesis is intended to investigate the compatibility of these two institutes, their regulation and to show some of the most problematic aspects which arises while trying to compare these two institutes. The object of this thesis is lobbying activities, which are in accordance with existing legislation and intended to affect the legislative decisions, and its compatibility with the... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe siekiama atskleisti viešojo intereso sampratą Lietuvos teisinėje sistemoje. Taip pat įvardijami esminiai probleminiai aspektai, susiję su viešojo intereso sąvokos apibrėžimu. Darbo pradžioje nustatomas viešojo intereso gynimo pagrįstumas civiliniame procese. Kitoje darbo dalyje pateikiama intereso prigimties mokslinių teorijų apžvalga, interesų klasifikacija ir interesų rūšys. Skirstant interesus pagal subjektus išskiriami viešieji interesai. Trečioje magistro baigiamojo darbo dalyje atskleidžiama viešojo intereso samprata užsienio ir Lietuvos teisės doktrinoje, išskiriami du pagrindinai viešojo intereso elementai, t. y. viešojo intereso subjektai ir objektas. Siekiant atskleisti viešojo intereso prasmę, atskiriamas viešasis interesas nuo privataus intereso, taip pat remiantis užsienio bei Lietuvos mokslininkų darbais pateikiamos skirtingos viešojo intereso koncepcijos, atliekama jų analizė bei teisinis vertinimas. Paskutinėje magistro baigiamojo darbo dalyje analizuojami teisės aktai, reglamentuojantys viešojo intereso apsaugą, nustatoma, kad nei viename teisės akte nėra apibrėžta viešojo intereso samprata. Analizuojami Lietuvos Respublikos viešojo intereso gynimo civiliniame ir administraciniame procese įstatymo ir Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektai, aptariami jų trūkumai. Nustatoma, kad Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projekte iš dalies yra apibrėžtas viešasis interesas bei nustatyti tam... [toliau žr. visą tekstą] / -. / In der Magisterarbeit ist man danach bestrebt, die Auffassung des öffentlichen Interesses im Rechtssystem Litauens zu erschließen. Außerdem werden die wichtigsten problematischen Aspekte angeführt, die mit der Definition des Begriffs des öffentlichen Interesses verbunden sind. Am Anfang der Arbeit wird die Begründetheit der Verteidigung des öffentlichen Interesses im Zivilprozess festgestellt. Im nächsten Teil der Arbeit wird eine Übersicht der wissenschaftlichen Theorien über das Wesen des Interesses, Klassifizierung und Arten der Interessen vorgelegt. Bei der Verteilung der Interessen nach Subjekten werden die öffentlichen Interessen hervorgehoben. Im dritten Teil der Magisterarbeit wird die Auffassung des öffentlichen Interesses in der ausländischen und litauischen Rechtslehre dargelegt und zwei Hauptelemente des öffentlichen Interesses, und zwar, Subjekte und Gegenstand des öffentlichen Interesses, werden hervorgehoben. Um die Bedeutung des öffentlichen Interesses zu erschließen, wird das öffentliche Interesse vom privaten Interesse getrennt, außerdem werden anhand von ausländischen und litauischen wissenschaftlichen Arbeiten unterschiedliche Konzeptionen des öffentlichen Interesses angeführt, ihre Analyse und juristische Bewertung durchgeführt. Im letzten Teil der Magisterarbeit werden die Rechtsakte analysiert, die den Schutz des öffentlichen Interesses regeln, sowie festgestellt, dass die Auffassung des öffentlichen Interesses in keinem Rechtsakt definiert ist... [der volle Text, siehe weiter]

Lietuvos Respublikos teisėje viešojo intereso sąvoka nėra atskleista. Teisės aktuose vartojamos skirtingos sąvokos. Kas yra viešasis interesas konkrečiuose santykiuose ir kaip apibrėžti jo gynimo ribas yra gana sudėtinga. Tokiu atveju reikia vertinti ne tik konkrečias aplinkybes, bet ir viešojo intereso sampratą visuomenėje, teisės moksle, teismų praktikoje. Magistro darbe yra nagrinėjama kokios yra viešojo intereso gynimo civiliniame procese problemos. Bandoma surasti teisinio reglamentavimo trūkumus ir ieškoma būdų šiam reglamentavimui tobulinti. Pirmoje šio darbo dalyje yra analizuojama, kaip yra suprantama viešojo intereso kategorija įvairiose kontekstuose. Yra nagrinėjamas šios sampratos formavimasis. Šiuo atveju yra nagrinėjamos įvairios politinės teorijos. Yra pateikiami skirtingi filosofijos požiūriai į individualaus ir visuomenės interesų sąveiką. Darbe taip pat pateikiamos įvairios mokslinės koncepcijos ir jų analizė. Be to darbe yra analizuojama, koks yra viešojo ir privataus intereso santykis. Remiamasi yra tiek nacionaline, tiek Europos Sąjungos teismų praktika. Antrojoje šio darbo dalyje yra pateikiama viešojo intereso gynimo civiliniame procese analizė. Aptariamos teisės normos, reglamentuojančios subjektų, dalyvaujančių viešojo intereso gynimo civiliniame procese vaidmenį. Yra lyginamas prokuratūros vaidmuo įvairiose valstybėse. Nagrinėjami viešojo intereso gynimo ypatumai. Analizuojami teisės aktai, reglamentuojantys tam tikrų institucijų, dalyvaujančių... [toliau žr. visą tekstą] / The concept of public interest has not been revealed in Lithuania yet. Different concepts are used in law acts. It is quite difficult to describe what public interest in definite relations is and how to define its protection limits. In such case, it is necessary to evaluate definite circumstances as well as the conception of public interest in the society, law science, and practice of courts. The master work presents the analysis of the problems of public interest defense in a civil process. Legal regulation drawbacks are found and the ways to improve this regulation are sought. The first part of this work gives the analysis of how public interest category is perceived in various contexts. The formation of this conception is analyzed. Various political theories are analyzed in this case. Different philosophical approaches to the interaction of individual and public interests are presented. What is more, the relation between public and private interest is also analyzed. The work was based upon national as well as European Union law practice. The second part of this work presents the analysis of public interest defense in a civil process. Legal norms, regulating the role of subjects, which participate in the civil process of public interest defense, are discussed. The role of prosecution service in various countries is compared. Public interest defense peculiarities are analyzed. Law acts, regulating the competence and authority of certain institutions, which participate in the... [to full text]