In der vorliegenden Dissertation werden die deutschen zusammengesetzten Substantive analysiert. Das Forschungsmaterial stammt aus den handschriftlichen zweisprachigen baltischen Wörterbüchern, die in das 15. bis in das 18. Jahrhundert hineinreichen. Zur Gliederung der deutschen Substantivkomposita wurden zwei Klassifizierungen unternommen. Der ersten Gruppe werden Komposita nach den morphologischen Eigenschaften ihrer Erstglieder zugeordnet, wobei man die Art und Weise sowie Häufigkeit der Fugenelemente feststellt. Die zweite Gruppe bilden Zusammensetzungen nach der semantisch–syntaktischen Charakteristik ihrer Konstituenten. Bei der letzteren stützt man sich insbesondere auf die von J. H. Larsson (2002; 2010) unternommene Klassifizierung von Komposita. Nach dieser Einordnung unterscheidet man zwischen Determinativ-, Possessiv-, Kopulativ- und Rektionskomposita. / Šios disertacijos tyrimo objektas yra baltų kalbų rankraštinių dvikalbių žodynų vokiškosios dalies sudurtinių daiktavardžių daryba. Medžiaga rinkta iš įvairių amžių šaltinių: paties pirmojo vokiečių-prūsų kalbų Elbingo žodynėlio XV a. nuorašo, J. Langijaus XVII a. latvių-vokiečių kalbų ir XVIII a. J. Brodovskio vokiečių-lietuvių kalbų žodynų. Dūriniai pirmiausiai grupuojami pagal jų pirmojo dėmens morfologines savybes,nustatomi sudurtinių daikatavardžių modeliai ir jų dėmenų jungimo pobūdis. Grupuojant žodynų dūrinius pagal jų dėmenų semantinį-sintaksinį ryšį, pasiremta J. H. Larsson sudurtinių žodžių klasifikacija, kurioje skiriami determinatyviniai, posesyviniai, kopuliatyviniai ir valdomieji dūriniai. / This dissertation analyzes the compounding of German nouns in the hand-written bilingual Baltic dictionaries. The research begins with the oldest manuscript of the German–Prussian Vocabulary of Elbing, dated with the 15th Century. The second research source is the Latvian–German Dictionary by J. Langius from the 17th Century. The third manuscript is the German–Lithuanian dictionary by J. Brodowski from the 18th Century. The research material comes from the above-mentioned Baltic dictionaries. The results are presented as follows: first the orthography of nominal compounds is discussed, after that the types of German nouns based on their left-hand members containing a linking element are described in detail. Finally, the paper analyses classification (group) of compounds according to the semantic and syntactic interpretation of their constituents: determinative, possessive, copulative and deverbal. Further, an internal structure of nouns is described. At the end of each research chapter there is an overview of the words with unique morphemes, konfixes and affixoids.