• Refine Query
  • Source
  • Publication year
  • to
  • Language
  • 2
  • 1
  • Tagged with
  • 3
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • About
  • The Global ETD Search service is a free service for researchers to find electronic theses and dissertations. This service is provided by the Networked Digital Library of Theses and Dissertations.
    Our metadata is collected from universities around the world. If you manage a university/consortium/country archive and want to be added, details can be found on the NDLTD website.
1

Gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksniai ir jų profilaktika / Cervical cancer risk factors and prevention

Česnavičiūtė, Lina 08 June 2009 (has links)
Darbo tikslas. Išsiaiškinti gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnių paplitimą tarp 30 - 60 m. amžiaus moterų ir nustatyti jų sąsajas su gimdos kaklelio vėžiu, bei pateikti rekomendacijas gimdos kaklelio vėžio profilaktikai. Metodika. Gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksniams išaiškinti atliktas atvejo – kontrolės anketinis tyrimas. Tyrime dalyvavo 317 moterų: 105 sergančios gimdos kaklelio vėžiu, gydytos KMUK ginekologijos skyriuje ir 212 nesergančių gimdos kaklelio vėžiu moterų KMUK akių skyriuje (santykis 1:2). Duomenys apie rizikos veiksnius (hormoninių kontraceptinių priemonių vartojimas, rūkymas, lytinio elgesio ypatybės ir kt.) buvo renkami panaudojus klausimyną. Rezultatai. Moterims nuo 40 iki 50 metų nustatyta 3,83 karto didesnė gimdos kaklelio vėžio rizika palyginti su moterimis, kurių amžius iki 40 metų (ŠS = 3,83; PI 95% [0,122-0,558]; p = 0,002). Moterys nuo 51 iki 60 metų turi 2,43 karto didesnę gimdos kaklelio vėžio riziką palyginti su moterimis, kurių amžius iki 40 metų (ŠS = 2,43; PI 95% [1,26-4,67]; p = 0,007). Moterys, kurios gimdė 3 ir daugiau kartų pasižymi 1,84 karto didesne rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu palyginti su 1 kartą gimdžiusiomis moterimis (ŠS = 1,84; PI 95% [0,82-4,10]; p = 0,135). Moterims su spec. viduriniu, nebaigtu viduriniu bei pradiniu išsilavinimu 2 kartus padidėjusi gimdos kaklelio vėžio rizika palyginti su moterimis turinčiomis aukštąjį išsilavinimą (ŠS = 2,00; PI 95% [0,91-4,40]; p = 0,083). Gimdos... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this work. To investigate the cervical cancer risk factor prevalence between 30 and 60 years women and to determine their correlation with cervical cancer, and to recommend measures for cervical cancer prevention. Methodology. A case - control study was conducted in order to investigate risk factors for cervical cancer. Study included 317 women: 105 in case of cervical cancer from Kaunas Medical University Clinics - Gynecology section and control group of 212 patients of Kaunas Medical University Clinics - Ophthalmology section (ratio 1:2). Data on risk factors (hormonal contraceptive use, smoking, sexual behavior and other characteristics) were collected using a questionnaire. Results. Women from 40 to 50 years had 3,83 times greater risk for cervical cancer when compared to women aged up to 40 years, (OR = 3,83; CI 95% [0,122-0,558]; p = 0,002). Women from 51 to 60 years have 2,43 times greater risk for cervical cancer compared to women aged under 40 years (OR = 2,43; CI 95% [1,26-4,67]; p = 0,007). Multiparous women who had 3 or more deliveries have 1,84 times greater risk for cervical cancer compared with uniparous women (OR = 1,84; CI 95% [0,82-4,10]; p = 0,135). Women with the higher, incomplete secondary and primary education have 2 times increase in the risk of cervical cancer compared with women with higher education (OR = 2,00; CI 95% [0,91-4,40]; p = 0,083). Cervical cancer risk for women with disabilities is increased 3 times... [to full text]
2

Farmakoepidemiologinė/farmakoekonominė vaistų suvartojimo analizė KMUK 2001-2005 metais / Pharmacoeconomical/Pharmacoepidemiological Evaluation of Medicines Utilization in HKUM from 2001 to 2005

Kildonavičiūtė, Gabrielė 04 July 2006 (has links)
Background and Objectives: To perform the analysis of medicines consumption in HKUM from 2001 to 2005; to analyze more comprehensively the usage of Heparins and Antibiotics. Design and Setting: The data about medicines consumption was taken from the hospital pharmacy database in Hospital of Kaunas University of Medicine. Main Outcome Measures: The consumption of medicines was evaluated from the financial stand-point and by the mean of DDD methodology. Also the Meta-analysis of Heparins was performed. In the end, the usage of Antibiotics was evaluated from the financial and DDD stand-points. Results: The total drug expenses in HKUM increased dramatically during the five year period i.e. more than 46%, from 5.261 thousand Lt in 2001 to 9.804 thousand Lt in 2005. The mostly consumed medicines by the means of the number of DDDs per 1000 hospitalization days managed to remain almost the same during the mentioned period. After the performed Meta-analysis of heparins, the price of Dalteparinum natricum was set as the reference one. It was done, because UFH showed significantly lower efficacy in comparison with different LMWHs. The further calculations demonstrated that it could be possible to rationalize the usage of 93-144 thousand Lt yearly, if the reference pricing methodology for heparins were adopted. Besides, total expenses of Antibiotics increased more than 70% during the five-year period, from 1.229 thousand Lt in 2001 to 2.112 thousand Lt in 2005. This is extremely... [to full text]
3

Unifikuotos KMUK klinikinių duomenų informacinės sistemos sukūrimo analizė bei tyrimas / Unified information system of clinical data in Kaunas university of medicine

Žuklys, Tomas 16 August 2007 (has links)
Pagrindinis šio darbo tikslas yra išstudijuoti procesus, procedūras, priemonės ir problemas susijusias su klinikinių duomenų rinkimu, kaupimu, panaudojimu, informacijos judėjimu Kauno medicinos universiteto klinikose bei pasiūlyti idėjas, kaip patobulinti jau veikiančius duomenų rinkimo bei kaupimo metodus, pagerinti sukauptų duomenų analizavimą, statistikos rinkimą, apžvelgti integravimosi su kitomis egzistuojančiomis informacinėmis sistemomis, ir apibendrinant – pagerinti bei pagreitinti informacijos judėjimą gydymo įstaigoje sukuriant naują unifikuotą KMUK klinikinių duomenų informacinę sistemą. Šis tyrimas yra sutelktas ties informacijos rinkimu, apdorojimu bei apsikeitimu ne tik vietiniu mastu, t.y. tarp atskirų klinikų, bet ir visos Lietuvos mastu, t.y. su kitomis Lietuvos gydymo įstaigomis, bei kuriamu nacionalinės e. sveikatos sistemos projektu. Tyrimas parodė, jog duomenų rinkimas yra pakankamai sudėtingas. Yra naudojamos skirtingos priemonės, tokios kaip: pacientų kortelės, registrai, įvairios formos. Visos šios skirtingos duomenų rinkimo bei kaupimo priemonės rodo, jog yra didelis poreikis vieningos sistemos, kuri apimtų visus klinikose vykstančius procesus, realizuotų skirtingų profilinių klinikų darbo savitumus. Viso tyrimo metu diskutuojant tiek su gydymo įstaigų darbuotojais, tiek nagrinėjant jau esamas sistemas aš supratau, jog yra nemažai problemų susijusių su informacijos valdymu bei apdorojimu. Vienos iš jų – nepakankamas suvokimas poreikio kaupti... [toliau žr. visą tekstą] / The main aims and objectives of this study are, to explore the procedures, tools and problems related to primary health care data collection, storage, use and information flows in Kaunas university of medicine and to offer ideas and suggestions on how to improve the systems of routine data collection, storage, analysis and use of information and more generally to improve the flows of information and also to explore challenges related to realizing the potential for cooperative, integrated information systems in healthcare and more generally – to improve the flows of information by creating a new unified information system of clinical data. This study is based on data collection, processing and exchanging not only in the area of Kaunas university of medicine, but also, with the other institutions of health care and the „NESS“ project which is now being developed. The study showed that the process of data collection is rather complex. A number of data collection tools are used: patient cards, registers, various forms. All of this shows that a unified information system of clinical data is needed. It will involve all the processes inside clinics, deal with the individuality of every single clinic. Through a cross – case analysis and discussions with people who work in health care I found that there are several problems related to the use and management of information like lack of clear understanding of the purpose of data collection, poor knowledge of working with computer... [to full text]

Page generated in 0.0257 seconds