Tyrimo tikslas - Išanalizuoti pacientų, po kepenų persodinimo operacijos, gyvenimo kokybės pokyčius. Tyrimo uždaviniai: Ištirti, kaip pacientai, po kepenų persodinimo operacijos, vertina savo fizinę sveikatą. Ištirti pacientų, po kepenų persodinimo operacijos, psichinę ir socialinę sveikatą. Išanalizuoti pacientų, po kepenų persodinimo operacijos, problemas. Aprašyti pacientų patirtį po kepenų persodinimo operacijos. Tyrimo populiacija: VUL Santariškių klinikų 8 pacientai po kepenų persodinimo operacijos. Tyrimo metodai: Tyrimui buvo pasirinktas kokybinis tyrimo metodas. Tyrimo tikslui ir uždaviniams įgyvendinti, buvo pasirinktas tyrimo instrumentas – pusiau struktūrizuotas giluminis interviu. Duomenys analizuoti taikant kokybinę turinio (interviu atsakymų) (ang. content) analizę. Darbo rezultatai ir išvados: Šis tyrimas parodė, kad pacientai prieš kepenų persodinimo operaciją gyvenimo kokybę vertino blogiau beveik visose (išskyrus tarpusavio santykius šeimoje) srityse. Gyvenimo kokybė žymiai pagerėja, ir pokyčiai stebimi jau per pirmus tris mėnesius po operacijos. Pagerėjimas daugiausiai stebimas fizinės sveikatos srityje. Nustatyta, kad prieš operaciją blogėjo gyvenimo kokybės vertinimas, ypatingai fizinės sveikatos srityje: pacientus vargino įvairūs klinikiniai ligos simptomai, sumažėjęs fizinis aktyvumas, blogiau vertinama bendra sveikata. Galima teigti, kad ilgėjant ligos trukmei blogėjo sergančiųjų fizinė sveikata, ir gyvenimo kokybė. Vertinant pokytį po operacijos –... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the research work was to investigate the life quality changes in patients after liver transplantation. Research goals: To examine how patients evaluate their own physical state. To study the patients’ mental and social health after liver transplantation. To describe the patients’ experience after liver transplantation. Patients and methods: The study was a review of 8 patients after liver transplantation (Vilnius University Hospital, Santariskiu Clinics). A quantitative research method has been used for this study. To achieve the objectives and goals of this study, in-depth follow-up interviews have been used. Content analysis has been used for data processing. Results: The study has shown that the patients before liver transplantation evaluated their quality of life as negative in all areas except for interpersonal family relations. The life quality rises dramatically, with observable changes already during a three month period after surgery. It is especially noticeable in physical state. A fall in life quality evaluation is shown before surgery, particularly the physical state: the patients experienced different clinical symptoms, decrease in physical activity, worse assessment of a general state. It is possible to claim, that the longer the illness was, the worse the patients‘quality of life and the physical states were. There were no signs of symptoms after surgery. Although, patients have to keep certain restrictions in their everyday life in order to keep... [to full text]

Lietuvoje vis daugiau atliekama kepenų transplantacijų. Šiuo metu pacientų išgyvenimas didėja, todėl atsiranda problema, kad slaugytojams, trūksta žinių ir informacijos apie fizinės ir emocinės sveikatos problemas kylančias pacientams, kuriems yra atlikta kepenų transplantacija. Gastroenterologijos skyriaus slaugytojų, kurios slaugo pacientus po atliktos kepenų transplantacijos, vienas iš slaugos tikslų yra skatinti pacientus dalyvauti slaugoje bei siekti sveikatą skatinančio elgesio. Atlikus tyrimą bus išsiaiškinta, kokios fizinės ir emocinės sveikatos problemos kyla pacientams, kuriems atlikta kepenų transplantacija. Suprasdami ir žinodami šiems pacientams kylančias problemas, slaugytojai galės geriau planuoti slaugą, pasitelkti į pagalbą kitus specialistus. Darbo tikslas – atskleisti, kokia yra pacientų, kuriems atlikta kepenų transplantacija, fizinė ir emocinė sveikata. Šiam tikslui pasiekti buvo pasirinktas atlikti kokybinis tyrimas. Kokybinio tyrimo klausimas: Kokia yra pacientų, kuriems atlikta kepenų transplantacija, fizinė ir emocinė sveikata? Tyrimo objektas – pacientų, kuriems atlikta kepenų transplantacija, fizinė ir emocinė sveikata. Tyrimo priemonė – pusiau struktūruotas interviu. Tyrimo dalyviai – pacientai, kuriems atlikta kepenų transplantacija ne mažiau kaip prieš du mėnesius. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad: 1. Pacientams po atliktos kepenų transplantacijos iškilo naujų fizinės sveikatos problemų susijusių su atsiradusiu cukriniu diabetu, padidėjusiu... [toliau žr. visą tekstą] / Every year more and more liver transplantations are performed in Lithuania.these days more Patients trial these operations and this creates a problem that nursing staff lacks informatikon about physical and emotional healtcare problems that these Patients face. One of the tasks for nursing staff of Gastroenterology divisions is to encourage Patients to participate in the nursing process and to promote Health-improving behavior. The research aims to help explaining what physical and emotional healthcare problems Patients face after liver transplantation. By knowing and understanding these problems nursing staff will have more tools in nursing planning and also will be able to ask for a timely help by other specialists. Goal of this thesis is to examine physical and emotional Health of Patients after liver transplantation. Qualitative method was chosed to implement this research. Key question of the research is: what is the physical and emotional Health of Patients after liver transplantation? Object of the research is physical and emotional Health of Patients after liver transplantation. Tool of the research is semi-structured interview. Respondents of the research are Patients who experienced liver transplantation not more than two month ago. Results of the research are the following: 1. Patients after liver transplantation face new physical healthcare problems related to diabetes, increased arterial blood presure, special diet, physical activity, smoking and consunning... [to full text]

Acute liver failure (ALF) is a rather rare clinical syndrome developing due to an acute massive dysfunction of the liver cells in previously healthy persons (at least 8 weeks there was no diagnosis of any liver disease) resulting in rapidly progressing multiple organ dysfunction syndrome. Without liver transplantation 80-95 % of the patients die. Factors, influencing the outcome are etiology, the patient's age and the course of the disease. Spontaneous recovery, however, is possible in 5-60 % of ALF cases when regeneration of the liver starts, therefore the main goal of the treatment is to create the most favorable conditions for regeneration. Causes of ALF may be different. The most common cause of ALF is viral hepatitis, but the prevailing causative agent of hepatitis is different in different countries. Drug-induced (acetaminophen, halotane) liver dysfunction ranks second. The order of other etiological factors according to their frequency is: mushroom (Amanita) poisoning, carbon tetrachloride toxicity, heat stroke, synthetic amphetamine ("Ecstasy") and disorders of liver blood vessels. In cases of unfavorable prognosis for patients with ALF the only method of treatment with good prognosis is liver transplantation (LT). From 50 to 70 % of patients with lethal ALF prognosis survive after emergency LT. There is no unified ALF prognostic system or indications for LT in the world, therefore a precise individual prognosis for every patient and well-timed decision about LT are... [to full text]