Jaunimas, dažnai neturėdama ekonominės nepriklausomybės, yra ypatingoje įvairių problemų sankirtoje, todėl valstybė formuodama jaunimo politiką, siekia palengvinti jaunų žmonių socializaciją bei ugdyti aktyvius savo piliečius. Vienas instrumentų yra švietimo sistema. Sovietų Sąjunga turėjo aiškią jaunimo ugdymo kryptį – jie turėjo tapti ateities komunizmo statytojais. Tad Lietuva išgyveno sunkų permainų laikotarpį po Nepriklausomybės atkūrimo, nes buvęs formalus ir neformalus švietimas buvo persmelktas komunistinių idėjų, o dauguma mokinių priklausė spaliukų, pionierių ar komjaunuolių organizacijoms. Neformalus ugdymas buvo masinis ir priverstinis, tačiau demokratiškoje šalyje jis turėjo būti paremtas laisvu ir individualiu pasirinkimu tam, kad prisidėtų prie asmens kapitalų plėtojimo, remiantis P. Bourdieu teorija. Tyrimo tikslas – išanalizuoti, kokia yra jaunimo neformalaus ugdymo praktika ir modelis Lietuvoje – Sovietmečiu ir po Nepriklausomybės, bei ištirti kokie yra 13-15 m. amžiaus moksleivių patirtys, galimybės ir poreikiai dalyvaujant neformaliame ugdyme. Empiriniam tyrimui pasirinkta viena Kauno vidurinių mokyklų, kurioje žvalgomojo kiekybinio tyrimo metu apklausta 115 moksleivių iš 8-9 kl., iš kurių vėliau atrinkta 16 informantų. Dalyvavimas neformalaus ugdymo veikloje priklauso nuo pasiūlos, moksleivių informavimo bei motyvacijos dalyvauti. Iš visų apklaustųjų vaikų 33,9% niekur nedalyvavo, 21,7% lankė mokyklos būrelius, už mokyklos - 52,2%, jaunimo... [toliau žr. visą tekstą] / Youth, usually not having economical independency, is in a special crossing of various problems. Therefore government strives to facilitate their socialisation and develop active citizens when forming youth politics. Educational system is one of the means to achieve this. Soviet system had an obvious direction in youth education - they were seen as future communism builders. Lithuania has had a hard time since its independency due to the fact, that both, formal and non-formal education was soaked through with communistic ideology and most of the schoolchildren belonged to communist organizations. Non-formal education had been mass and comprehensive while in a democracy it should be based on a free and individual choice in order to contribute to personal forms of capital development, referring to P. Bourdieu theory. Research objective is to analyze youth non-formal education practice and model in Lithuania in Soviet times and since the independency and to investigate experiences, needs and possibilities of the first youth group in non-formal education. Empirical survey was chosen to perform in one of Kaunas secondary schools, where 115 schoolchildren were surveyed by means of exploratory quantitative survey method, resulting in 16 candidates selected for further research. Involvement in non-formal education activities depends on supply, conveyance and motivation to attend. Out of all the interviewed children 33,9% were not involved into any organization, 21,7% were involved in... [to full text]