Šiame darbe nagrinėjamas lyginamosios reklamos reglamentavimas Lietuvoje ir Europos Sąjungoje, tiriamos istorinės lyginamosios reklamos formavimosi prielaidos pasirinktose valstybėse, analizuojama, ar lyginamosios reklamos reglamentavimas Lietuvoje atitinka Europos Sąjungos teisėje įtvirtintas nuostatas bei identifikuojamos su tuo susijusios praktinės problemos ir pateikiamas galimas jų sprendimas. Taip pat darbe pateikiami bendrieji reklamos principai, kurie taikomi visų rūšių reklamai, bei atskleidžiami pagrindiniai lyginamosios reklamos privalumai ir trūkumai. Kadangi lyginamoji reklama yra leidžiama, jei ji atitinka teisės aktuose nustatytas sąlygas, didelis dėmesys darbe skiriamas būtent lyginamosios reklamos leistinumo sąlygų analizei bei su jų taikymu praktikoje susijusioms problemoms atskleisti. Tiek, kiek tai susiję su lyginamąja reklama, darbe įvertinamas lyginamosios reklamos poveikis vartotojų ir kitų ūkio subjektų atžvilgiu, aptariami kontrolės būdai, atsakomybė už lyginamosios reklamos pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, kad tiek Europos Sąjungos lygmeniu, tiek nacionaliniu lygmeniu vis didesnis dėmesys yra skiriamas savireguliacijai, analizuojamas savireguliacijos institucijų vaidmuo bei atskleidžiamos su tuo susijusios problemos. / This article analyses regulation of comparative advertising in Lithuania and European Union. It also examines historical assumptions of comparative advertising in selected states and common commercial principles, applicable in all arts of comparative advertising. In addition, this article seeks to ascertain, whether the legal basis in Lithuanian and European Union is unanimous in this field. Furthermore, the appropriate problems were identified and possible solutions of recent regulation were offered. Comparative advertising is allowable only if it corresponds the conditions, noted in legal regulations. Therefore, attention was paid for analysis of these conditions and investigation of appropriate problems, which occur while their application. Insofar it is related with comparative commercial, there were also measured the impact for consumers and other economy subjects, discussed different ways of control and responsibility for violation of comparative advertising regulations. According to the increasing role of self -regulation in national and European Union field, there were also analysed institutions of self-regulation and some related problems.

Terminas junginė veikla tarptautinėje praktikoje neturi konkretaus teisinio apibrėžimo. Jungtinė veikla gali būti apibrėžta kaip susitarimas tarp dviejų ar daugiau šalių sujungti savo išteklius ar bendradarbiauti siekiant bendrų tikslų bei abipusio pelno. Pagrindinis jungtinės veiklos bruožas konkurencijos teisėje yra bendra motininių šalių kontrolė jungtinės veiklos vieneto atžvilgiu. Poreikis apibrėžti terminą jungtinė veikla konkurencijos teisėje pirmą kartą atsirado 1989 m. priėmus Susijungimų reglamentą. Nuo Susijungimų reglamento įsigaliojimo dalis jungtinės veiklos sutarčių, jeigu jos tenkina tam tikrus kriterijus, yra reguliuojamos koncentracijų kontrolės taisyklių. Tie kriterijai yra koncentracijoje dalyvaujančių šalių metinė apyvarta, bendra kontrolė ir visavertiškas funkcionavimas. Lietuvoje, tuo tarpu, ir visavertiškai, ir nevisavertiškai funkcionauojantys jungtinės veiklos atvejai patenka į koncentracijų kontrolės sritį. Europos teisėje jungtinės veiklos skirstymas į visavertiškai ir nevisavertiškai funcionuojančias turi esminę reikšmę, kadangi tik visavertiškai funkcionuojančios jungtinės veiklos naudojasi koncentracijų privilegija, t.y. palankesniu vertinimo testu ir palankesnėmis procedūrinėmis taisyklėmis. Tiesa 2004 m. vertinimo testas koncentracijoms buvo pakeistas, tačiau pagal esamą Europos Komisijos praktiką koncentracijų vertinimo srityje, matyti, jog ir toliau Komisija yra linkusi jungtinėms veikloms, kurios gali būti apibrėžtos kaip koncentracijos... [toliau žr. visą tekstą] / Term joint ventures, as used in international practice, is a term without precise legal definition. It may be described as an arrangement between two or more parties who pool their resources or collaborate in business to achieve common goals and reap mutual profits. The main feature of term joint venture in competition law is a joint control, i.e. joint venture must be jointly controlled by all its parents. For the first time the competition law found it necessary to describe term of joint ventures for the purposes of Merger Regulation adopted in 1989. Since then some joint venture agreements, if they satisfy some criteria are caught by merger control rules. These criteria are annual turnovers of concentration subjects, joint control and full-function. Lithuania law, however, does not make difference between full-function and non full-function (or partly function) joint ventures to catch agreements under merger control rules. The distinction is only important for calculation of turnovers. The difference between two kinds of joint venture was of crucial importance, since only full-function joint ventures were subjects to concentration privilege, i.e. subjects of more favourable substantive test and procedural rules. The situation significantly changed in year 2004 them concentration privilege was abolished for procedural rules. In respect of concentration privilege for applying of substantive test there is no concrete answer. On the one hand competition authorities tend to... [to full text]

Šis magistrinis darbas yra skirtas itin aktualiai EB konkurencijos teisės sričiai: piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi būdų pagal EB Sutarties 82 straipsnį naujųjų aspektų analizei. Pagrindinis dėmesys skiriamas „išstūmimo iš rinkos“ piktnaudžiavimams, kurie yra patys sudėtingiausi ir dažniausiai pasitaikantys. Darbe taip pat apžvelgiami reikšmingiausi Lietuvos konkurencijos tarybos ir teismų sprendimai taikant piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi. Trumpai apžvelgus priežastis, lėmusias temos pasirinkimą, temos aktualumą bei originalumą, pagrindinėje darbo dalyje yra analizuojama „išstūmimo iš rinkos“ piktnaudžiavimas bei pagrindiniai piknaudžiavimo dominuojančia padėtimi būdai. Pirmojoje darbo dalyje yra analizuojamas „išstūmimo iš rinkos“ piktnaudžiavimas pagal EB Sutarties 82 straipsnį. Komisija ir Europos Teisingumo Teismas yra pateikę ne vieną „išstūmimo iš rinkos“ piktnaudžiavimo sampratą, tačiau jos yra pakankamai neapibrėžtos ir stokoja teisinio tikrumo. Tiksliausia „išstūmimo iš rinkos“ piktnaudžiavimo samprata yra nurodyta EB Sutarties 82 straipsnio b punkte: „gamybos ribojimas pažeidžiant vartotojų interesus“. Ši samprata padeda atskirti teisėtą konkurenciją nuo konkurencijai prieštaraujančių veiksmų. Antroje dalyje yra nagrinėjami piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi būdai: grobuoniškos kainos, diskriminacija kainomis, atsisakymas prekiauti, susaistymas sąlygomis, nuolaidos ir kiti. Pirmiausiai yra apžvelgiama kaip kiekvienas piktnaudžiavimo dominuojančia... [toliau žr. visą tekstą] / The thesis is devoted to the challenging object of discussions under EC Competition Law- the methods of abuse of dominant position under EC competition law: new challenges. The thesis concentrates mainly on exclusionary abuses which is the most frequent and important category of abuses. Parallel to the EC law both – the case-law of the Lithuanian Competition Council and relevant national regulation – are considered throughout the paper. After a brief statement of grounds of choosing this topic, its actuality and novelty in EC and Lithuanian competition law in the introduction, the main part of the paper gives analysis of the concept of an exclusionary abuse under Article 82 EC, also certain metods of abuse and there development is analised. The first chapter deals with the exclusionary abuse under Article 82 EC. The Commission and European Court of Justice has provided some examples of the concept of an exclusionary abuse, however these concepts are vague and lacks legal certainty. The most precise concept of an exclusionary abuse is stipulated in the Article 82 (b) EC Treaty: limiting production to the prejudice of consumers. It offers a comprehensive test of all exclusionary abuses, distinguishing between legitimate competition and unlawful conduct. The second chapter concentrates on certain methods of abuse: predatory pricing, price discrimination, refusal to supply, rebates and tying. First, the general practice of Commission and the Court applying each method of abuse is... [to full text]