Analizuodami įvairių Lietuvos bei užsienio mokslininkų darbus nusikalstamos veikos kvalifikuotos sudėties tema pastebėtina, kad išsamesnių tyrimų nėra atlikta. Taigi, darbas, pasitelkus baudžiamojoje teisėje įprastus tyrimo metodus (lyginamąjį, analitinį, istorinį, lingvistinį bei kritikos) skirtas išnagrinėti kvalifikuotų sudėčių teorinius pagrindus bei jų probleminius aspektus, atskleisti kvalifikuojančių požymių ypatumus, jų išsidėstymą baudžiamojo kodekso tekste, atsižvelgiant į baudžiamajame įstatyme pateiktas formuluotes, nustatyti ribas tarp paprastų, kvalifikuotų ir privilegijuotų sudėčių, numatyti kvalifikuotų sudėčių tobulinimo tendencijas. Taip pat buvo siekiama apžvelgti istoriškai kitusį požiūrį į kvalifikuotas sudėtis. Daugiausia dėmesio šiame darbe yra skiriama kvalifikuotoms nusikaltimų sudėtims, atkreipiamas dėmesys į kvalifikuotos sudėties konstrukcijų ypatumus. Taip pat šiame darbe yra atkreiptinas dėmesys, kad kvalifikuotas sudėtis turi ne tik nusikaltimai, bet ir daroma prielaida, kad kvalifikuotas sudėtis turi ir baudžiamieji nusižengimai, pateikiamos šių sudėčių diferencijavimo galimybės. Darbe pateikiamas ne tik teorinis probleminių klausimų aspektas, bet ir atkreiptinas dėmesys į teismų praktikoje iškylančius sunkumus aiškinant kvalifikuojančių požymių turinį bei veikų kvalifikavimo ypatumus. / The title of the master‘s thesis – qualified corpus delicti of criminal offences. While analyzing various research projects of Lithuanian and foreign scientists on the subject- matter of qualified corpus delicti of criminal offences, it was observed that more comprehensive research was not performed. Thereby, this paper, invoking common research methods usable in criminal law (such as comparative, analytical (and/or periphrastic), historical, linguistic and the method of critique), is designed to consider theoretical fundamentals of qualified corpus delicti of criminal offences as well as their problematic aspects; to educe the peculiarities of qualifying features as well as their arrangement in the text scrip of the Criminal Code, considering to the statements, introduced in the legislation of the criminal law; to determine boundaries between simple, qualified and/or privileged corpus delicti of criminal offences; to improve qualified corpus delicti of criminal offences. Equally, it was pursued to review historically changeable approach to qualified corpus delicti of criminal offences. The maximum attention in this paper is granted to qualified corpus delicti of criminal offences as well as to the peculiarities of the structure of qualified corpus delicti. It should be noted that not only criminal offences have qualified corpus delicti, but also it is presumed that misdemeanors might have qualified corpus delicti as well. There are also introduced the possibilities of... [to full text]

Disertacijoje analizuojamas baudžiamosios atsakomybės už kvalifikuotą vagystę reglamentavimas Lietuvos BK 178 straipsnio 2 ir 3 dalyse, atskleidžiami šio reglamentavimo trūkumai, pateikiama pasiūlymų šiems trūkumams pašalinti. Kadangi vagystės kvalifikuotos sudėtys apima ir pagrindinės vagystės sudėties požymius, disertacijoje nagrinėjama vagystės samprata, atskleidžiami rūšiniai vagystės požymiai, aptariami kai kurie diskutuotini šių požymių aspektai, skiriamos vagystės rūšys ir sudėtys. Pagrindinis dėmesys disertacijoje skirtas vagystės kvalifikuotoms sudėtims, jų konstravimo ypatumams atskleisti: analizuojama vagystės kvalifikuotų sudėčių reglamentavimo Lietuvoje galiojusiuose įstatymuose istorinė raida, aptariami vagystės kvalifikuotų sudėčių ypatumai kitų šalių baudžiamuosiuose įstatymuose, pabrėžiami šių sudėčių konstravimo privalumai ir trūkumai galiojančiame Lietuvos BK, siūloma jų konstravimo tobulinimo variantų. Šiame moksliniame darbe nagrinėjami visi BK 178 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai, atskleidžiamas jų turinys, iškeliamos šių požymių inkriminavimo problemos teisės taikymo praktikoje, siūlomi šių problemų sprendimo variantai. Nagrinėjant kiekvieną vagystę kvalifikuojantį požymį, lyginamuoju aspektu apžvelgiami analogiški ar panašūs kitų šalių baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtinti vagystę kvalifikuojantys požymiai, baudžiamosios teisės moksle egzistuojanti jų samprata, teoriniai teiginiai grindžiami teismų praktikos... [toliau žr. visą tekstą] / The thesis provides the analysis of regulation of criminal liability for aggravated theft in paragraphs 2 and 3 of Article 178 of the Lithuanian Criminal Code, reveals and makes proposals for eliminating the shortcomings in the regulation. Whereas corpus delicti of the aggravated theft also comprise elements constituting corpus delicti of principle theft, the thesis examines the concept of theft, reveals general elements of theft, covers certain debatable aspects of such elements and points out the types and corpus delictis of theft. The thesis focuses on revealing the corpus delictis of aggravated theft and the peculiarities of their construction: it provides the analysis of the historical development of norms regulating criminal liability for the aggravated theft during different periods of time in Lithuania, covers the peculiarities of corpus delictis of aggravated theft under the foreign criminal laws, emphasizes the advantages and disadvantages of constructions of corpus delictis of the aggravated theft in the valid Lithuanian Criminal Code and proposes options for improving such constructions. This scientific study explores all the elements aggravating theft provided for in paragraphs 2 and 3 of Article 178 of the Criminal Code, reveals the content of each aggravating element, highlights the problems relating to enforcement of the elements in judicial practice and proposes options for addressing the problems. Each element aggravating theft is examined by drawing a... [to full text]

Baudžiamoji atsakomybė už vagystę yra pati griežčiausia teisinės atsakomybės rūšis, reglamentuojama Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse. Vagystė nors ir nėra pati pavojingiausia, tačiau yra dažniausiai padaroma turtinio pobūdžio nusikalstama veika, tad šiame darbe siekiama išnagrinėti įstatyminį baudžiamosios atsakomybės už vagystę reglamentavimą ir atskleisti bei aptarti aktualius probleminius aspektus, kylančius ir galinčius kilti aiškinant ir taikant baudžiamojo įstatymo nuostatas teismų praktikoje bei nagrinėjamus baudžiamosios teisės teorijoje. Siekiant nurodyto tikslo šiame darbe išskiriamos penkios struktūrinės dalys: pirmojoje nagrinėjama vagystės sąvokos istorinė raida ir jos samprata pagal šiuo metu galiojantį baudžiamąjį įstatymą bei baudžiamosios teisės teoriją, antrojoje ir trečiojoje dalyse analizuojami pagrindinės vagystės sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, ketvirtojoje – vagystę kvalifikuojantys požymiai, o penktojoje dalyje trumpai apžvelgiamos baudžiamosios teisinės pasekmės už vagystę. Šiame darbe taip pat lyginamas baudžiamosios atsakomybės už vagystę reglamentavimas Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Rusijos nacionaliniuose baudžiamuosiuose įstatymuose ir apžvelgiama ne tik Lietuvos, bet ir Rusijos baudžiamosios teisės teorija. Galiausiai išvadose pateikiami darbo eigoje atsiskleidę aktualūs probleminiai aspektai ir galimi jų sprendimo būdai. / Criminal liability for theft is the strictest type of legal liability regulated in the criminal code of the Republic of Lithuania. Although theft is not the most dangerous, but it is the generally committed criminal offence against property, therefore the author of this master thesis seeks to analyze the statutory regulation of the criminal liability for theft in order to reveal and discuss its relevant aspects of the problems, which emerge or likely to emerge in the interpretation and application of the provisions of the criminal code (in legal practice as well as in criminal law theory). In order to achieve this aim the master thesis consists of five structural parts: in the first part the author examines the historical development of the concept of theft and its definition under the present criminal code and criminal law theory, the second and third parts contains the analysis of the objective and subjective elements of the main composition of theft, the forth – analysis of the aggravating features of theft, whereas in the fifth the legal consequences of committing theft are briefly discussed. In this master thesis the national criminal codes of the Lithuania, Latvia, Estonia and Russia are compared as well as Lithuanian and Russian criminal law theory is reviewed. Finally the author of this master thesis lists the conclusions by discussing the problems and providing their possible solutions.