Bakalauro baigiamajame darbe tiriamos ir vertinamos kremavimo paslaugų sukūrimo prielaidos Šiaurės Lietuvoje, naudojantis PEST analize ir M. Porter penkių jėgų modeliu. Darbe nagrinėjami teoriniai paslaugų kūrimo ir įvedimo į rinką ypatumai, laidojimo ir kremavimo paslaugų istorija bei ypatumai Lietuvoje ir pasaulyje. Teisinė - politinė aplinka sudaro sąlygas kremavimo paslaugų sukūrimui, nes yra priimti teisės aktai, reglamentuojantys kremavimo paslaugomis užsiimančių įmoniu veiklą. Šiuolaikinė kremavimo techninė įranga nekenksminga aplinkai. Jos pasiūla didelė, įrangą galima importuoti iš Europos Sąjungos šalių. Dėl ekonominių veiksnių kremavimo paslaugos kaina turi būti nustatyta atsižvelgiant į vartotojų perkamąją galią. Socialinė – kultūrinė aplinka religiniu aspektu kremavimo veiklai vykdyti yra palanki, nes Lietuvoje vyraujančios religijos – katalikybės – bažnytiniai kanonai neprieštarauja palaikų kremavimui. Vertinant sociokultūrinę aplinką ekologiniu aspektu, kremuotų palaikų laidojimas yra ekologiškesnis ir mažiau kenksmingas aplinkai nei tradicinis laidojimas. Šiuo metu Lietuvoje yra du krematoriumų projektų rengėjai, kurių iniciatyva krematoriumai gali būti pastatyti Šiaulių rajone ir Kėdainiuose. Atlikus Šiaurės Lietuvos gyventojų apklausą, paaiškėjo, jog didžioji dalis gyventojų kremavimui ir krematoriumo statyboms pritaria; beveik pusė visų respondentų po mirties norėtų būti kremuoti. Apibendrinant galima teigti, jog krematoriumui statyti Šiaurės... [toliau žr. visą tekstą] / In the bachelor‘s undergraduate thesis are investigated and evaluated the presumptions of cremation services development in the Northern Lithuania using PEST analysis and M.Porter‘s five forces model. Theoretical work deals with service development and features of market introduction, burial and cremation services, history and peculiarities of the world and Lithuania. The political - legal environment enables the development of cremation services, as there is a law governing the cremation business. Modern hardware is not harmful to the environment. Also there is a high supply of the cremation equipment. It can be imported from the countries of European Union. Due to the economic environment, the cost of cremation services must be settled according to the consumers‘ purchasing power. Sociocultural environment, in religion aspect, is favorable for cremation activities, because cremation is not prohibited by the Catholic Church canons. Assessing the sociocultural environment in ecological aspect, burial of cremated remains is environmentally friendly and less harmful to the environment than traditional burial. Lithuania currently has two potential promoters of the crematorium, who are planning to establish crematoriums in Šiauliai region and Kėdainiai town. Survey in North Lithunia (regions of Šiauliai, Telšiai and Panevėžys) showed that the majority of the respondents agree with a cremation service development and building crematorium. Almost half of all respondents after death... [to full text]

The dissertation discusses, in conformity with burial data, the social organisation of the East Lithuanian barrow culture (3/4th–11/12th c.). The research method is the correlation of archaeological record (construction of barrows and graves, grave good assemblages) with the results of osteological analysis (age and sex of the buried individuals). The survey uses the data from 425 burials found at 67 burial sites. Main theoretical premises of the study are the reflection of social status in burial and the connection between mortury variability and complexity of social organisation. Various elements of funerary ritual were defined as indicators of status. A review of the graves of infants, children, adolescents, adult males and females reveals several interrelated dimensions of social status. Status was associated with individual age. Societal position of subadults was lower, while young adults had the highest status. The main category determining status was sex and individual qualities related to it. The principal quality for males was military activity and for females fertility. Inheritance of the position also played a certain role in social organisation. Significance of all the mentioned factors was of different degree in different periods. The discussed society was divided into small communities based on nuclear and extended families. It probably consisted of social elite, freemen, and unfree (and half-free?) classes. The social organisation of East Lithuania is rated as... [to full text] / Disertacijoje, remiantis laidojimo paminklų duomenimis, aptariama Rytų Lietuvos pilkapių kultūros (III/IV–XI/XII a.) socialinė organizacija. Tyrimo metodas yra archeologinių duomenų (pilkapio ir kapo konstrukcijos, įkapių kompleksų) koreliacija su osteologinės analizės rezultatais (palaidotų asmenų amžiumi ir lytimi). Tyrime naudojami 425-ių kapų iš 67-ių laidojimo paminklų duomenys. Pagrindinės darbo teorinės prielaidos yra socialinio statuso atspindys laidojimo paminkle ir laidosenos įvairovės ryšys su socialinės organizacijos kompleksiškumu. Įvairūs laidosenos elementai įvertinti statuso išraiškos požiūriu. Apžvelgus kūdikių, vaikų, paauglių, suaugusių vyrų ir moterų kapus, išryškėja kelios tarpusavyje susijusios socialinio statuso dimensijos. Statusas buvo susijęs su individualiu amžiumi. Nesuaugusiųjų padėtis visuomenėje buvo žemesnė, o aukščiausią statusą turėjo jauni suaugusieji. Pagrindinė statusą lemianti kategorija buvo lytis ir su ja susijusios individualios savybės. Svarbiausia vyro savybė buvo karinis aktyvumas, moters – vaisingumas. Tam tikrą reikšmę socialinėje organizacijoje turėjo padėties paveldimumas. Visų šių veiksnių svarba buvo nevienoda atskirais laikotarpiais. Aptariamoji visuomenė buvo susiskaidžiusi į nedideles bendruomenes, kurių pagrindas buvo porinės ir išplėstinės šeimos. Ją greičiausiai sudarė socialinio elito, eilinių laisvųjų ir nelaisvųjų (bei pusiau laisvųjų?) klasės. Rytų Lietuvos socialinė organizacija laikytina vadyste. Jos evoliucijai... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacijoje, remiantis laidojimo paminklų duomenimis, aptariama Rytų Lietuvos pilkapių kultūros (III/IV–XI/XII a.) socialinė organizacija. Tyrimo metodas yra archeologinių duomenų (pilkapio ir kapo konstrukcijos, įkapių kompleksų) koreliacija su osteologinės analizės rezultatais (palaidotų asmenų amžiumi ir lytimi). Tyrime naudojami 425-ių kapų iš 67-ių laidojimo paminklų duomenys. Pagrindinės darbo teorinės prielaidos yra socialinio statuso atspindys laidojimo paminkle ir laidosenos įvairovės ryšys su socialinės organizacijos kompleksiškumu. Įvairūs laidosenos elementai įvertinti statuso išraiškos požiūriu. Apžvelgus kūdikių, vaikų, paauglių, suaugusių vyrų ir moterų kapus, išryškėja kelios tarpusavyje susijusios socialinio statuso dimensijos. Statusas buvo susijęs su individualiu amžiumi. Nesuaugusiųjų padėtis visuomenėje buvo žemesnė, o aukščiausią statusą turėjo jauni suaugusieji. Pagrindinė statusą lemianti kategorija buvo lytis ir su ja susijusios individualios savybės. Svarbiausia vyro savybė buvo karinis aktyvumas, moters – vaisingumas. Tam tikrą reikšmę socialinėje organizacijoje turėjo padėties paveldimumas. Visų šių veiksnių svarba buvo nevienoda atskirais laikotarpiais. Aptariamoji visuomenė buvo susiskaidžiusi į nedideles bendruomenes, kurių pagrindas buvo porinės ir išplėstinės šeimos. Ją greičiausiai sudarė socialinio elito, eilinių laisvųjų ir nelaisvųjų (bei pusiau laisvųjų?) klasės. Rytų Lietuvos socialinė organizacija laikytina vadyste. Jos evoliucijai... [toliau žr. visą tekstą] / The dissertation discusses, in conformity with burial data, the social organisation of the East Lithuanian barrow culture (3/4th–11/12th c.). The research method is the correlation of archaeological record (construction of barrows and graves, grave good assemblages) with the results of osteological analysis (age and sex of the buried individuals). The survey uses the data from 425 burials found at 67 burial sites. Main theoretical premises of the study are the reflection of social status in burial and the connection between mortury variability and complexity of social organisation. Various elements of funerary ritual were defined as indicators of status. A review of the graves of infants, children, adolescents, adult males and females reveals several interrelated dimensions of social status. Status was associated with individual age. Societal position of subadults was lower, while young adults had the highest status. The main category determining status was sex and individual qualities related to it. The principal quality for males was military activity and for females fertility. Inheritance of the position also played a certain role in social organisation. Significance of all the mentioned factors was of different degree in different periods. The discussed society was divided into small communities based on nuclear and extended families. It probably consisted of social elite, freemen, and unfree (and half-free?) classes. The social organisation of East Lithuania is rated as... [to full text]