Magistro darbe įvertinti Degsnės maumedyno kiekybiniai ir kokybiniai taksaciniai parametrai, maumedžių būklė ir jos priežastys. Darbo objektas - Prienų miškų urėdijos, Balbieriškio girininkijos 29 kv. 1 skl., 1,79 ha plote augantis Degsnės maumedynas, įeinantis į Nemuno kilpų regionino parko teritoriją. Tyrimo tikslas - Atlikti Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje augančio Degsnės maumedyno realių taksacinių parametrų (kiekybinių, kokybinių) įvertinimą ir sanitarinės būklės analizę. Darbo metodai – instrumentinis dendrometrinių rodiklių nustatymas, vizualinis maumedžių būklės įvertinimas. Darbo rezultatai – 2011 metais nustatyta, kad Degsnės maumedyno vid.aukštis yra 39,8 m, o vid. skersmuo – 64,6 cm. Maumedyne auga 2 aukštesni maumedžiai, už aukščiausiu Lietuvoje laikomą medį - jų aukštis siekia 46,5 m. 3 maumedžių skersmuo daugiau nei 1 m. Storiausio maumedžio skersmuo – 108 cm. Medyno pakraštyje augantys medžiai yra vid. 2 m žemesni už medyno viduje augančius medžius (atitinkamai 38,4 m ir 40,4 m ), tačiau 10 cm storesni (atitinkamai 73,3 cm ir 62,6 cm), turi vid. 5 m ilgesnes lajas (atitinkamai 23,9 m ir 18,9 m) ir storesnes šakas. Medyno tūris - 1198 m3/ha. Vid. vieno medžio tūris – 5,8 m3. Net 18 medžių tūris didesnis nei 10 m3. Po maumedžių danga susiformavo II ardas (7L3E+Ą), kurio tūris dar 93 m3/ha. I Krafto klasės medžiai medyne sudaro 91,1%. L.tiesūs ir tiesūs medžiai maumedyne sudaro 86,2%. Tyrimų metu nustatyta, jog maumedžiai buvo sodinti kas 2,6x2,6 m... [toliau žr. visą tekstą] / The Master work evaluated quantitative and qualitative taxonomy parameters of larch trees in Degsnė arboretum, condition of larch trees and the reasons for such condition. Object of work - Degsnė arboretum of larch trees growing in Prienai Forestry enterprise, Balbieriškis Forest Stewardship 29 sq. 1 land parcel, 1,79 ha area, included in Nemunas Loops regional park territory. Goal of research – To carry out the evaluation of taxonomy parameters (quantitative and qualitative) and analysis of sanitary condition of larch trees in Degsnė arboretum in Nemunas Loops regional park territory. Methods of work – instrumental determination of dendrometric indicators, visual immolation of larch tree condition. Work results – in 2011 it was found that the medium height of larch trees Degsnė arboretum 39,8 m, and the medium diameter is 64,6 cm. The larch trees arboretum has 2 high trees, higher than the tree which was considered to be the highest in Lithuania – their height is 46,5 m. Diameter of 3 exceeds 1 m. The diameter of the thickest larch tree is 108 cm. The trees growing at the edge of the arboretum in average 2 m lower than the tress in the middle of the arboretum (38,4 m and 40,4 m accordingly), however, they are thicker by 10 cm (73,3 cm and 62,6 cm accordingly), and have on average 5 m longer canopies (23,9 m and 18,9 m accordingly) and thicker branches. Volume of the trees is 1198 m3/ha. Average single tree volume is 5,8 m3. As many as 18 trees have the volume exceeding 10 m3... [to full text]

No description available.

Magistro darbe įvertinti Vidzgirio maumedyno kiekybiniai ir kokybiniai dendrometriniai parametrai, maumedžių būklė ir jos priežastys. Darbo objektas - Alytaus miškų urėdijos, Dzirmiškių girininkijos 33 kv. 48 skl., ir 44 skl., 3,1 ha plote augantis Vidzgirio maumedynas. Darbo metodai – instrumentinis dendrometrinių rodiklių nustatymas, vizualinis maumedžių būklės įvertinimas. Darbo rezultatai – 2012 metais nustatyta, kad Vidzgirio maumedyno vid. aukštis yra 34 m, o vid. skersmuo – 59 cm. Storiausio maumedžio skersmuo – 85 cm. Medyno pakraštyje 48 skl., augantys medžiai yra vid. 2 m žemesni už medyno viduje augančius medžius (atitinkamai 32,6 m ir 34,6 m ), o 44 skl., pakraštyje augantys medžiai mažesni 1,4 m už viduje augančius medžius (atitinkamai 31,1 m ir 32,5 m) , tačiau 48 skl 6,8 cm storesni medžiai (atitinkamai 60,2 cm ir 53,4 cm), o 44 skl., 5,7 cm didesnis. Medynų pakraščiuose augančių medžių lajos yra vidutiniškai 3 m ilgesnės už viduje augančių medžių lajas. Medyno tūris - 1073 m³/ha. Vid. vieno medžio tūris – 3,9 m. II Krafto klasės medžiai medyne sudaro 86,5%. L.tiesūs ir tiesūs medžiai maumedyne sudaro 64,8% ir medyne daugiausia medžių yta vidutiniškai storomis šakomis 40,1 %. Tyrimų metu nustatyta, jog maumedyne 1 ha auga 300 medžių. Medyne vyrauja geros sanitarinės būklės medžiai - jų čia yra 76,4% (324 vnt.). Blogos ir l.blogos medžiai maumedyne sudaro 5,3% (22 vnt.). Dažniausia medžių būklės blogėjimo priežastis – stelbimas (10 vnt), Medyno viduje augantys... [toliau žr. visą tekstą] / The Master work evaluated quantitative and qualitative taxonomy parameters of larch trees in Vidzgiris arboretum, condition of larch trees and the reasons for such condition. Object of the work - Vidzgiris arboretum of larch trees growing in Alytus Forestry enterprise, Dzirmiškių Forest Stewardship 33 sq. 48 and 44 land parcel, 3,1 ha area. Methods of the work – instrumental determination of dendrometric indicators, visual immolation of larch tree condition. The results - in 2012, showed that larch Vidzgiris average height of 34 m and a diameter of average - 59 cm. Larch thickest diameter - 85 cm. A stand on the outskirts of the plot 48 trees is 2 m below the stand inside the standing trees (respectively, 32.6 m and 34.6 m), with 44 plots on the outskirts of trees below 1.4 m for indoor growing trees (respectively, 31.1 m and 32.5 m), but the plot 48 6.8 cm thicker trees (respectively, 60.2 cm and 53.4 cm), and 44 plot 5.7 cm higher. Stands of tree crown edge is approximately 3 m longer than the inside of tree crowns. Growing stock volume - 1073 m³ / ha. Average single-tree volume - 3,9 m. Kraft Class II trees stand up 86.5%. Very straight and straight larch trees of 64.8% and a maximum stand of trees with thick branches of the impeding an average 40.1%. The studies showed that 1 ha of larch trees growing 300. The stand dominated by good sanitary condition of the trees - here are the 76.4% (324 pcs.). Poor and very poor larch trees of 5.3% (22 pcs.). The most common cause of... [to full text]

Magistro darbe tiriama in vitro sąlygų įtaka lenkinio maumedžio regeneracijai ir genetinė įvairovė. Darbo objektas – Lenkiniai maumedžiai (Larix polonica Racib.) iš Degsnės sėklinės maumedžių palantacijos ir europinis maumedis (Larix decidua Mill.) iš Girionių parko. Darbo tikslas – Nustatyti sąlygas maumedžio palikuonių regeneracijai gemalų kultūroje ir įvertinti genetinę įvairovę ankstyvose vystymosi stadijose. Darbo metodai – Regeneravusių mikroūglių įvertinimas, DNR nustatymas. Darbo rezultatai: Atlikus maumedžių regeneracijos tyrimus in vitro nustatyta: sterilinimo procedūrą papildžius aseptiku “ACE” pavyko ženkliai padidinti sterilių eksplantų skaičių. Po sterilinimo dauginamąją medžiagą savaitę palaikius tamsoje 3◦C temperatūroje ir tik po to pasodinus į sterilią terpę sulauktas didesnis sudygusių gemalų skaičius. Terpės pH limituojantis eksplantų vystymąsi veiksnys. Citokininas N–izopentenilaminopurinas (2–iP) WPM terpėje tinkamiausias lenkinio maumedžio kultivavimui audinių kultūroje. Oligonukleotidiniai pradmenys A 03, R370 03, R370 04, R370 10 informatyvūs maumedžių polimorfizmo tyrimams, o oligonukleotidinis pradmuo R170 01 neinformatyvus. / Master thesis in vitro conditions on polish larch regeneration and genetic diversity. Object of study – Polish larch (Larix polonica Racib) from Degsnės larch seed plantation and European larch (Larix decidua Mill.) from the park Girionys. Goal of study – Establish conditions for the regeneration of larch seed embryo culture and assessment of genetic diversity in the early stages of development. Methods of study – Regenerate shoot evaluation, DNA identification. Results of study: After larch regeneration studies in vitro set: steriling procedure for adding an antiseptic “Ace” was able to significantly increase the number of aseptic explants. After a week sterile propagating material in the dark brew 3◦C, and only then seated in a sterile environment attracted larger number of germ sprouted. PH factor limit explants development. Cytokinin 2-iP in WPM medium appropriate polish larch cultivation in tissue culture. Oligonucleotidic primers A 03, R370 03 R370 04 R370 10 informative for larch polymorphism analysis, and oligonucleotidic primer R170 01 noninterpretable.

Baigiamajame darbe tiriama grynų ir mišrių maumedynų našumas ir paplitimas Lietuvoje (pagal Lietuvos miškų kadastro elektroninę duomenų bazę, 2010). Darbo objektas – Lietuvos miškuose augantys maumedžiai bei gryni ir mišrūs maumedynai (pagal Lietuvos miškų kadastro elektroninę duomenų bazę, 2010). Darbo tikslas – ištirti svetimkraštės medžių rūšies maumedžio bendrijų našumą, paplitimą, taksacinius ypatumus ir juos palyginti su kitų Lietuvos spygliuočių medžių rūšių (paprastosios pušies ir paprastosios eglės) medynų parametrais. Darbo metodai – monografinis, dokumentų ir taksacinių normatyvų analizės bei taikomosios statistikos metodai. Darbo rezultatai. Atlikus maumedynų tyrimus nustatyta, kad gryni ir mišrūs maumedynai Lietuvoje užima 748,8 ha plotą. Turime 727 miško sklypų su grynais ir mišriais maumedynais. Bendras miškų, kuriuose auga maumedžiai, plotas lygus 2337,7 ha. Miškininkai neįvardina maumedynų rūšies tikslumu (kaip ir Lietuvos beržynų, kuriuos sudaryti gali karpotojo beržo arba plaukuotojo beržo medžiai). Lietuvoje dominuoja Europinio maumedžio medynai. Visi Lietuvos maumedynai kultūrinės kilmės. Jau 50 metų amžiuje (Ld augavietėje) maumedynai pasiekia 380 m3/ha, o brandžiuose ir perbrendusiuose maumedynuose tūris siekia net 800 – 1300 m3/ha. Maumedžiai Lietuvos miškuose pasiekia rekordinį 40 – 45 m aukštį, o savo gimtajame areale - net 55 m aukštį. Lietuvos teritorijoje dominuoja jauni maumedžio miškai (Lietuvos maumedynų vidutinis amžius 36 metai). Bendras... [toliau žr. visą tekstą] / In master's thesis were investigated Lithuanian Larch stands and their productivity. Object of the research work – Larch forests in Lithuania. The aim of the work – is to determine Larch prevalence in Lithuanian state and private forests. Analyze the estimation of forest parameters and compare with local coniferous tree species (Scots Pine and Norway Spruce) stands that grow in similar conditions. Methods of the research work - documents analysis, electronics database analysis The results of the work. Analysis showed that in Lithuania Larch stands occupies 748,8 ha. Best performance was in Ld forest site at age of 50 Larch stand reaches average 380 m3/ha stand volume. Old Larch Stands reach 1300 m3/ha.

No description available.

Climate warming is increasing fire severity in boreal forests and can alter forest structure and carbon (C) dynamics in Cajander larch (Larix cajanderi) forests of Siberia, which occur over C and ice-rich yedoma permafrost. Altered forest structure may impact understory vegetation through changing canopy cover, permafrost thaw depth, and soil temperatures. The primary objective of this study was to assess the long-term impacts of fire-driven changes in tree density on understory composition, diversity, and C pools and the underlying soil organic layer (SOL). Shrubs dominated low density stands, likely from reduced canopy cover and thaw depth, while mosses dominated high density stands. Consequently, understory C pools decreased from 415.46 to 158.87 g C m-2. Total SOL C pools remained unchanged as tree density increased. These findings suggest that fire-driven changes in tree density may alter understory composition and C pools, which could impact nutrient/water cycling and permafrost stability.

Syftet med denna studie var att studera hur hybridlärken växer och utvecklas på de lite svagare markerna. För att uppnå syftet har höjdtillväxten jämförts mellan hybridlärksbestånd och tall eller granbestånd som växt på likande marker. Studien indikerar att hybridlärk har en betydligt högre höjdtillväxt än gran (27 %) och tall (37 %) även på svagare marker än vad som tidigare visats. Hybridlärkens kvalitet i form av tunnare årsringar verkar öka med sjunkande bördighet. Däremot har inget samband mellan ståndortsindex för hybridlärk och variationen i årsringsbredd inom samma träd kunnat påvisas.

Dans cette thèse, je m'intéresse aux conséquences sur les populations de mélèze d'Europe (Larix decidua Mill) des changements climatiques passés et des changements d'exploitation par l'homme, en intégrant des données paléoécologiques et des données génétiques. Une telle étude rétrospective offre un exemple utile pour évaluer les conséquences possibles des changements actuels. Les études récentes disponibles sur les arbres forestiers sont généralement limitées à l'analyse des recolonisations postglaciaires. Les effets de changements plus rapides observés sur les forêts ont été largement négligés, par exemple les conséquences de plantations récentes ou d'événements climatiques brusques de la dernière période glaciaire. Dans cette étude, j'utilise des données génétiques discriminantes ainsi que des inventaires précis de végétation liés à des relevés climatiques de haute résolution du derniers cycle interglaciaire/glaciaire (130 000 ans), afin d'analyser de façon détaillée les événements récents et plus anciens qui ont affecté l'histoire du mélèze d'Europe. Pour l'analyse génétique, j'ai mis au point des microsatellites, marqueurs génétiques informatifs, avec lesquels j'ai analysé un échantillon de 45 populations provenant de l'ensemble de l'aire de répartition actuelle du mélèze. J'ai analysé ces données de polymorphisme génétique nucléaire en même temps que des données de la diversité mitochondriale afin d'établir des cartes de référence de la diversité génétique naturelle me permettant de détecter des translocations récentes. Les résultats montrent que le mélèze a été planté de façon importante, ce qui a créé des mélanges entre des populations locales et d’autres introduites à partir de sources variées de l'ensemble de l'aire de répartition. Les événements de translocation et les taux de mélange sont répartis de façon hétérogène dans l'aire de répartition, avec une fréquence particulièrement élevée en Pologne, en Slovaquie et au Tchéquie, où le mélèze possède une répartition plus dispersée que dans les Alpes. Quelques-unes des populations de mélèzes présentant un intérêt écologique et économique majeur apparaissent sérieusement menacées par les translocations. Les résultats paléontologiques montrent que le mélèze est resté à proximité de son aire de répartition actuelle pendant le dernier cycle interglaciaires/glaciaires, mais que sa répartition s’est maintenue dans un équilibre dynamique avec les événements climatiques anciens mais aussi avec ceux plus récents, ce qui s’explique par les caractéristiques pionnières de l'espèce. L'amplitude de répartition de l'espèce a été maximale pendant le premier interstade Weichsélien (87 000 – 109 000 ans) quand le mélèze a contribué à établir les forêts boréales des plaines européennes du nord et du centre. Les réponses aux événements climatiques brefs (événements Dansgaard-Oeschger et Heinrich) ont été extrêmement rapides. Sept refuges correspondant aux derniers maximums glaciaires ont été identifiés en utilisant les données fossiles et génétiques. Notre approche nous a permis d'identifier des chemins de recolonisation et les introgressions et homogénéisations concomitantes, illustrant la puissance de l’approche consistant à associer la génétique des populations et la paléoécologie. / This thesis focuses on the consequences of past climate and anthropogenic changes on populations of the European larch (Larix decidua Mill.) by integrating palaeoecological and genetic data. Such retrospective approaches provide a useful context for evaluating possible impacts of ongoing changes. A limitation of current studies dealing with forest trees is that they often deal exclusively with postglacial recolonization. Effects of more rapid changes on forests, including those caused by recent plantations or by abrupt climatic events of the last glacial, have been largely neglected. In this study high resolution genetic data and precise vegetation records correlated with high-resolution climate records of the last interglacial/glacial cycle (130,000 years) were used to precisely document long-term and short-term events that impacted the history of European larch. For the genetic analysis, highly informative nuclear markers (microsatellites) were designed and applied on a range-wide sample of 45 modern larch populations. These data were analysed together with mitochondrial data to establish a baseline for studies focussing on recent translocations. Results revealed that larch has been planted extensively, generating admixture between native and non-native populations from multiple sources across the range. Translocation events and admixture rates were distributed unevenly across the range, with a particularly high frequency in Poland, Slovakia and the Czech Republic where larch has a more scattered distribution compared to the Alps. Some of the most valuable populations appear to be seriously endangered by translocations. The palaeoecological results showed that larch persisted close to its modern distribution throughout the last interglacial/glacial cycle but that its range was highly dynamic and in equilibrium with both long-term and short-tem climate events, in line with the pioneer character of the species. The extent of species distribution was maximal during the first early Weichselian interstadial when larch built boreal forests in the north-central European lowlands (87,000 – 109,000 years ago). Responses to short-term climate events (Dansgaard-Oeschger cycles, Heinrich Events) were extremely rapid. Seven Last Glacial Maximum (LGM) refuges were detected using fossils and genetic data. This made it possible to identify recolonization pathways and concomitant introgression and homogenisation, highlighting the power of the joint population genetic and palaeoecological perspective. / Diese Dissertation fokussiert die Auswirkungen vergangener Klimaschwankungen und anthropogener Einflüsse auf Populationen der Europäischen Lärche (Larix decidua Mill.) mittels Integration paläoökologischer und genetischer Daten. Solche retrospektiven Ansätze liefern eine wertvolle Grundlage für die Vorhersage möglicher Konsequenzen rezenter Entwicklungen. Eine wesentliche Beschränkung existierender Studien an Waldbäumen besteht darin, dass sie häufig ausschließlich die postglaziale Ausbreitungsgeschichte behandeln. Konsequenzen schnellerer Umweltveränderung, einschließlich rezenter Anpflanzungen oder abrupter Klimaereignisse des letzten Glazials auf Wälder, sind weithin vernachlässigt worden. Die vorliegende Studie basiert auf hochauflösenden genetischen Daten und präzisen vegetationsgeschichtlichen Archiven, korreliert mit hochauflösenden Klimarekords des letzten Interglazial/Glazial Zyklus (130 000 Jahre), um kurzzeitige und langzeitige Ereignisse, die die Geschichte der Europäischen Lärche beeinflussten, präzise zu dokumentieren. Für die genetischen Analysen wurden hochinformative nukleare Marker (Mikrosatelliten) entwickelt, die auf ein arealweites Sampling, bestehend aus 45 Populationen, angewendet wurden. Diese nuklearen Daten wurden zusammen mit mitochondrialen Daten analysiert, um eine Grundlage für Studien, die auf die Erforschung rezenter Translokationen zielen, zu schaffen. Die Ergebnisse zeigen, dass Larix decidua in erheblichem Maße angepflanzt worden ist, was zur Durchmischung autochthoner und allochthoner Populationen aus multiplen Quellen des Areals führte. Translokationsereignisse und Durchmischungsraten waren ungleichmäßig über das Areal verteilt und besonders häufig in Polen, der Slowakei und Tschechien, wo die Lärche eine verstreutere Verbreitung als in den Alpen aufweist. Einige der wertvollsten Populationen scheinen ernsthaft durch Translokationen bedroht.Die vegetationsgeschichtlichen Befunde zeigen, dass die Lärche den gesamten Interglazial/Glazialzyklus nahe ihres aktuellen Areal überdauerte, jedoch waren die Grenzen der Verbreitung hoch dynamisch und veränderten sich synchron mit kurzzeitigen als auch langzeitigen Klimaschwankungen, was im Einklang mit dem Pioniercharakter der Art steht. Die Verbreitung erreichte ihr maximales Ausmaß zur Zeit des ersten Frühweichsel-Interstadials (87 000 – 109 000 Jahre), als Lärche boreale Wälder im nord-mitteleuropäischen Tiefland bildete. Reaktionen auf Kurzzeit-Klimaereignisse (Dansgaard-Oeschger-Zyklen, Heinrich-Events) waren extrem schnell. Für die Zeit der letzten maximalen Vereisung (LGM) wurden sieben Refugien, basierend auf Fossilien und genetischen Daten, identifiziert. Dies ermöglichte es, Rekolonisierungswege und begleitende Introgressions- und Homogenisierungprozesse zu ermitteln, was die Leistungsfähigkeit der gekoppelten populationsgenetischen und paläoökologischen Perspektive unterstreicht.

Le Queyras est un territoire situé à la confluence d'influences climatiques océaniques continentales et méditerranéennes. Cette spécificité a permis le développement d'une biodiversité exceptionnelle mais particulièrement vulnérable aux changements globaux. Pour mieux comprendre leur dynamique actuelle, et afin de contribuer à élaborer des scenarii prédictifs de leur évolution basés sur leur dynamique passée, une approche paléoécologique pluridisciplinaire, associant pédoanthracologie et dendrochronologie, a été menée dans des forêts matures de mélèze (Larix decidua), de pin cembro (Pinus cembra) et de sapin (Abies alba). L'analyse des charbons de bois recueillis dans les sols de ces peuplements révèlent que la composition passée a pu être bien différente de l'actuelle. Le mélèze et le pin cembro sont présents dès la recolonisation postglaciaire (respectivement 8873-9014 cal. BP et 8702 – 9024 cal. BP). Les relations cernes-climat révèlent la sensibilité du pin cembro et du sapin aux conditions hydrologiques, confirmant le caractère xérique de ce massif. D'autre part, l'étude de la dynamique holocène des forêts subalpines et des variations de leur limite supérieure révèlent que les changements globaux semblent favoriser le mélèze. Alors que les résultats pédoanthracologiques montrent que le pin cembro et le mélèze se sont succédé à l'étage subalpin tout au long de l'Holocène, la dendrochronologie met en évidence les conséquences des changements globaux : le pin cembro devient de plus en plus sensible au réchauffement climatique tandis que le mélèze semble profiter des changements d'occupation du sol associés à une augmentation des températures. / The Queyras is a region located at the limit of oceanic, continental and Mediterranean climatic influences. This specificity led to a level of biodiversity exceptional but particularly sensitive to global changes. We used a pluridisciplinary paleocological approach by means of pedoanthracology and dendrochronology applied in old growth forests of Larch (Larix decidua), Stone pine (Pinus cembra) and Fir (Abies alba) to assess the present forest dynamics and to contribute to forecast the probable future forest dynamics. Wood charcoal analyses issued from natural soils sampled in these forests reveal past periods with vegetation composition sometimes quite different from the present one . Larch and Stone pine installed in the early Holocene (respectively 8873-9014 cal. BP and 8702 – 9024 cal. BP). Climate-growth relationship evidence the high sensitivity of both stone pine and fir to hydrological conditions which attests the dry conditions of this massif. In addition to that, the study of the upper limit dynamics of subalpine forests during the Holocene reveals that global changes seem to favour Larch. Whereas pedoanthracology results show permanent succession of Larch and Stone pine at the subalpine vegetation stage over the Holocene period, dendrochronology emphasizes the consequences of global changes: Stone pine gets more and more sensitive to climate warming while Larch seems to benefit of land use changes associated with temperature increase.