Recently foreign and Lithuanian scientists have increased consideration on issues of religion and religiosity. It is admitted the importance to take care of the fact that society under influence of globalization would not lose elements of national and traditional culture and religion would remain significant in public life, especially of young people, and would be influent in social, political and cultural spheres of both traditional and modern society (Ratzinger, Balthasar, Rahner, 2008; Libiszowska-Žoltkowska, 2007; Kreeft, 2011; Ricouer, 2001; Girnius, 2011; Kuzmickas, 2003; Jovaiša, 2009; Aramavičiūtė, 1998; Tijūnėlienė, 2000; etc.). / Žmonijos kultūros istorija yra sukaupusi gana daug empirinių ir teorinių šaltinių, liudijančių, kad religija yra reiškinys, neatskiriamas nuo žmogaus egzistencijos prasmės, jo gyvenimo perspektyvos. Tą patvirtina Šventasis Raštas, iškilūs religijos atstovai, daugelis žymių visų epochų įvairių sričių pasaulio mokslininkų (Tomas Akvinietis, Jonas Paulius II, S. Kierkegaardas, 2011; Frommas, 1992; Jungas, 1998; Franklis, 2007; Maceina, 1990; Šalkauskis, 1990; Kuzmickas, 2003; Jovaiša, 2002; Aramavičiūtė, 1998; Tijūnėlienė, 2009; ir kt.). Tačiau šiandienos pasaulyje sparčiai vykstantys globalizacijos procesai devalvuoja religijos vaidmenį asmens, visuomenės gyvenime. Globaliosios kultūros atsiradimas ir jos plėtra susipriešina ir su tautos tradiciniu tikėjimu, gyvenimo būdu bei tradicinėmis vertybėmis. Tai ypač ryšku šiandieninėje Lietuvoje, kuri, tapusi Europos Sąjungos nare (2004), sparčiai įsitvirtindama Vakarų Europoje ir pasaulyje, tampa atvira ne tik savo politiniais, ekonominiais, sociokultūriniais ir kt. laimėjimais, bet darosi atvira ir globalizacijos lemiamoms sparčiai plintančioms problemoms, kurios susietos su religinėmis, dvasinėmis-moralinėmis vertybėmis.

Žmonijos kultūros istorija yra sukaupusi gana daug empirinių ir teorinių šaltinių, liudijančių, kad religija yra reiškinys, neatskiriamas nuo žmogaus egzistencijos prasmės, jo gyvenimo perspektyvos. Tą patvirtina Šventasis Raštas, iškilūs religijos atstovai, daugelis žymių visų epochų įvairių sričių pasaulio mokslininkų (Tomas Akvinietis, Jonas Paulius II, S. Kierkegaardas, 2011; Frommas, 1992; Jungas, 1998; Franklis, 2007; Maceina, 1990; Šalkauskis, 1990; Kuzmickas, 2003; Jovaiša, 2002; Aramavičiūtė, 1998; Tijūnėlienė, 2009; ir kt.). Tačiau šiandienos pasaulyje sparčiai vykstantys globalizacijos procesai devalvuoja religijos vaidmenį asmens, visuomenės gyvenime. Globaliosios kultūros atsiradimas ir jos plėtra susipriešina ir su tautos tradiciniu tikėjimu, gyvenimo būdu bei tradicinėmis vertybėmis. Tai ypač ryšku šiandieninėje Lietuvoje, kuri, tapusi Europos Sąjungos nare (2004), sparčiai įsitvirtindama Vakarų Europoje ir pasaulyje, tampa atvira ne tik savo politiniais, ekonominiais, sociokultūriniais ir kt. laimėjimais, bet darosi atvira ir globalizacijos lemiamoms sparčiai plintančioms problemoms, kurios susietos su religinėmis, dvasinėmis-moralinėmis vertybėmis. / Recently foreign and Lithuanian scientists have increased consideration on issues of religion and religiosity. It is admitted the importance to take care of the fact that society under influence of globalization would not lose elements of national and traditional culture and religion would remain significant in public life, especially of young people, and would be influent in social, political and cultural spheres of both traditional and modern society (Ratzinger, Balthasar, Rahner, 2008; Libiszowska-Žoltkowska, 2007; Kreeft, 2011; Ricouer, 2001; Girnius, 2011; Kuzmickas, 2003; Jovaiša, 2009; Aramavičiūtė, 1998; Tijūnėlienė, 2000; etc.).