Magistro darbo objektas – prekės ženklas kaip vienas iš tapatumo ir vertės identifikatorių knygų leidyboje. Darbo tikslas – apibendrinti prekės ženklo ir jo įvaizdžio formavimo teorinius aspektus, siekiant pritaikyti praktiniams prekės ženklo vertinimams pasaulio ir Lietuvos knygų leidyboje. Pagrindiniai darbo uždaviniai: išsiaiškinti skirtingų autorių prekės ženklo definicijas, atskleisti jo įtaką vartotojams, pavaizduoti prekės ženklo formavimo ypatumus; išanalizuoti prekės ženklo vietą knygų leidyboje; pateikti sėkmingus prekės ženklo atvejus užsienio knygų leidyboje; didžiųjų Lietuvos leidyklų: „Šviesa“ – „Alma littera“, „Vaga“, „Tyto alba“, „Baltos lankos“, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla analizė pagal J. N. Kapfererio ir L. de Chernatonio išskirtais pagrindiniais prekės ženklo identifikavimo elementais: vizija, produkto pozicionavimas, prekės ženklo asmenybė, prekės ženklo kultūra, bendravimas, įvaizdis. / In book publishing the brand could be from the publishing company name to the authors, series, titles, book design, certain style of book. Mostly the author is a brand. Loyalty to writers runs deep. In the foreign publishing houses usually work brand specialists, who forming and firming image of the brand. There are no such specialists in Lithuanian publishing houses, the brand formation process is natural. Brand identity is the collection of unique attributes. According to J. N. Kapferer and L. de Chernatony the main identity elements of the brand are: vision, positioning of the product, personality, culture, communication, image. These elements helped to analyze publishing plans, aims, concept, particularity, values of the main universal publishing houses of Lithuania: “Šviesa“ – “Alma littera“, “Vaga“, “Tyto alba“, “Baltos lankos“, “Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla“.

Magistro darbo objektas – vaikų knygos, išleistos Lietuvoje per 2006-2007 metus. Darbo tikslas – ištirti Lietuvos leidyklų vaikų knygas per šiuos dvejus metus bei įvertinti šalies leidybinę situaciją, atsižvelgiant į vaikams išleistų knygų kiekybinę ir kokybinę būkles. Darbo uždaviniai: išskirti ir įvertinti Lietuvos leidyklas, kurios susijusios su vaikų knygų leidyba; atlikti vaikų knygų statistinę analizę, atsižvelgiant į išleistų knygų kiekį; nustatyti ir palyginti verstinės ir originaliosios literatūros santykį, serijinių knygų kiekį ir įvairovę bei įvertinti vaikų knygas tipologiniu aspektu; ištirti, kokiais kriterijais vadovaujasi ikimokyklinio bei pradinio amžiaus vaikų tėvai, pirkdami jiems knygas. Naudojantis apibendrinimo, bibliografiniu, statistiniu, palyginimo, kiekybinės bei kokybinės duomenų analizės, anketiniu tyrimo metodais prieita prie išvados, kad nors knygas vaikams leidžia kelios dešimtys Lietuvos leidėjų, tačiau pagrindinį vaikų literatūros fondą formuoja tik apie 10-15 leidyklų, iš kurių gausiausią vaikų knygų kiekį per tiriamus metus išleido Alma littera, Mūsų knyga, Gimtasis žodis, Šviesa, Egmont Lietuva, Trys nykštukai, Presvika, Rosma bei Vaga). Dabartinė vaikų knygos leidybos situacija pasižymi asortimento gausumu, dideliu pasirinkimu bei turinio, meninio apipavidalinimo įvairove, tačiau išsamiau atlikus vaikų knygų kokybinę analizę galima daryti išvadą, kad ne tik vaikams, bet ir jų tėvams, mokytojams vis sunkiau susigaudyti tame gausiame sraute... [toliau žr. visą tekstą] / In response to changed standard of living the Lithuanian book publishing transformed by gradually reflecting positive changes in sectors such as book manufacturing, publishing and trade. Those changes of publishing have also involved Lithuanian publishers’ production for children and teenagers. Currently children’s books and their publishing becomes more and more relevant public topic attracting much attention and time. This paper focuses on children and gives much attention to children’s books and their publishers, to be precise. Books for children published in Lithuania in period of 2006-2007 represent the object of this research. The aim of this paper is to assess and examine books for children published by the publishing companies concerned in the period of two years, and to assess the publishing situation in Lithuania considering quantitative and qualitative status of books published for children. To achieve this aim duly, the following tasks were set for the research paper: to investigate and assess Lithuanian publishing companies focused on publishing books for children; to make and present statistical and comparative analysis considering the amount of books published; to find out and compare ratio between the foreign literature in translation and the original literature, number and variety of serial books, and to review the typological aspect of books for children; and to examine criteria based on which parents of preschool and primary-school children purchase books... [to full text]