The main research problem of this doctoral dissertation, designed as an ethnographic case study, based on the philosophical principles of critical pedagogy, lies in answering the following questions: What theoretical framework may be used to investigate adult newcomers’ difficulties in learning Lithuanian in the host country? Are there any foreign/second language education approaches that are conductive to learning in adulthood? Do these approaches facilitate the development of a communicative competence, facilitating learners‘ inclusion in the new society through language? The research is aimed at identifying adult newcomers’ difficulties in learning Lithuanian, at a basic level of studies, in the host country. Having used the grounded theory and qualitative data gathering methods, the perceived difficulties were analyzed in the light of the causal attribution theory. The total of 840 categories of learning difficulties were classified into two groups: 1) the environment (external) factors (522 / 62 %) – lack of appropriate educational resources, Lithuanian as a system, non-participation in society; classroom activities and task complexity; and 2) the learner (internal) factors (318 / 38 %) – lack of ability, confidence or effort. Along with a thick description of the socio-cultural context, a critical analysis of the Lithuanian language materials, activities and tasks was done, based on adult foreign/second language education theories. Based on analytical (theoretical)... [to full text] / Anglų kalba parengta daktaro disertacija – tai etnografinis atvejo tyrimas, grindžiamas filosofiniais kritinės pedagogikos principais. Darbo mokslinė problema siekia ieškoti atsakymų į klausimus: koks teorinis pagrindas būtų tinkamiausias analizuojant suaugusiųjų, atvykstančių į Lietuvą, lietuvių kalbos mokymosi sunkumus? Kokie didaktiniai kalbų mokymosi modeliai būtų tinkamiausi šiai suaugusiųjų grupei, siekiančiai išsiugdyti komunikacinę kompetenciją, reikalingą jų sėkmingai socialinei integracijai Lietuvoje? Tyrimo tikslas – identifikuoti suaugusiųjų, atvykusių į Lietuvą, lietuvių kalbos mokymosi sunkumus išryškinant jų sąsajas su socio-kultūrinio konteksto (makro, mezo ir mikro aplinkos) veiksniais. Taikant grounded teorijos metodologiją ir įvairius kokybinių duomenų rinkimo metodus buvo surinkti empiriniai duomenys. Tiriamųjų suvokiami lietuvių kalbos mokymosi sunkumai buvo analizuojami kauzualinės atribucijos teorijos šviesoje. Išskirta 840 mokymosi sunkumų kategorijų, kurios buvo klasifikuojamos. Dauguma (522 / 62 proc.) mokymosi sunkumų priskiriama: 1) išorinių aplinkos (besimokančiųjų nevaldomų) veiksnių grupei (tinkamų mokymosi šaltinių stoka; lietuvių kalbos sistemos sudėtingumas; galimybių dalyvauti integracijos į visuomenę procese stoka; pamokinės veiklos ir mokymosi užduočių sudėtingumas; 2) besimokančiojo (vidinių) veiksnių grupei – 318 / 38 proc. (mokymosi gebėjimų, pasitikėjimo jėgomis, pastangų stoka). Atlikta mokymosi priemonių, naudojamų mokymui, analizė... [toliau žr. visą tekstą]

Anglų kalba parengta daktaro disertacija – tai etnografinis atvejo tyrimas, grindžiamas filosofiniais kritinės pedagogikos principais. Darbo mokslinė problema siekia ieškoti atsakymų į klausimus: koks teorinis pagrindas būtų tinkamiausias analizuojant suaugusiųjų, atvykstančių į Lietuvą, lietuvių kalbos mokymosi sunkumus? Kokie didaktiniai kalbų mokymosi modeliai būtų tinkamiausi šiai suaugusiųjų grupei, siekiančiai išsiugdyti komunikacinę kompetenciją, reikalingą jų sėkmingai socialinei integracijai Lietuvoje? Tyrimo tikslas – identifikuoti suaugusiųjų, atvykusių į Lietuvą, lietuvių kalbos mokymosi sunkumus išryškinant jų sąsajas su socio-kultūrinio konteksto (makro, mezo ir mikro aplinkos) veiksniais. Taikant grounded teorijos metodologiją ir įvairius kokybinių duomenų rinkimo metodus buvo surinkti empiriniai duomenys. Tiriamųjų suvokiami lietuvių kalbos mokymosi sunkumai buvo analizuojami kauzualinės atribucijos teorijos šviesoje. Išskirta 840 mokymosi sunkumų kategorijų, kurios buvo klasifikuojamos. Dauguma (522 / 62 proc.) mokymosi sunkumų priskiriama: 1) išorinių aplinkos (besimokančiųjų nevaldomų) veiksnių grupei (tinkamų mokymosi šaltinių stoka; lietuvių kalbos sistemos sudėtingumas; galimybių dalyvauti integracijos į visuomenę procese stoka; pamokinės veiklos ir mokymosi užduočių sudėtingumas; 2) besimokančiojo (vidinių) veiksnių grupei – 318 / 38 proc. (mokymosi gebėjimų, pasitikėjimo jėgomis, pastangų stoka). Atlikta mokymosi priemonių, naudojamų mokymui, analizė... [toliau žr. visą tekstą] / The main research problem of this doctoral dissertation, designed as an ethnographic case study, based on the philosophical principles of critical pedagogy, lies in answering the following questions: What theoretical framework may be used to investigate adult newcomers’ difficulties in learning Lithuanian in the host country? Are there any foreign/second language education approaches that are conductive to learning in adulthood? Do these approaches facilitate the development of a communicative competence, facilitating learners‘ inclusion in the new society through language? The research is aimed at identifying adult newcomers’ difficulties in learning Lithuanian, at a basic level of studies, in the host country. Having used the grounded theory and qualitative data gathering methods, the perceived difficulties were analyzed in the light of the causal attribution theory. The total of 840 categories of learning difficulties were classified into two groups: 1) the environment (external) factors (522 / 62 %) – lack of appropriate educational resources, Lithuanian as a system, non-participation in society; classroom activities and task complexity; and 2) the learner (internal) factors (318 / 38 %) – lack of ability, confidence or effort. Along with a thick description of the socio-cultural context, a critical analysis of the Lithuanian language materials, activities and tasks was done, based on adult foreign/second language education theories. Based on analytical (theoretical)... [to full text]

Disertacijoje „Jokūbo Brodovskio žodyno leksikografinis metodas“ tiriamas rankraštinis vokiečių–lietuvių kalbų žodynas Lexicon Germanico=Lithvanicvm et Lithvanico=Germanicvm (prieš 1744, toliau – B). Nors išlikęs nepilnas, šis žodynas laikomas didžiausiu XVIII a. vokiečių–lietuvių kalbų leksikografijos darbu. Disertacijos tikslas yra ištirti ir aprašyti žodyno leksikografinį metodą, kuris suprantamas kaip žodyne pateiktos kalbinės medžiagos atrankos ir pateikimo būdų bei priemonių visuma. Į leksikografinio metodo aprašymą įtrauktas ir žodyno šaltinių tyrimas. Disertacija pradedama įvadu ir dviem apžvalginiais skyriais, skirtais žodyno rankraščio atsiradimo istorijai ir autoriaus gyvenamajam laikotarpiui nušviesti. Ketvirtajame ir penktajame disertacijos skyriuose analizuojama žodyno makrostruktūra ir mikrostruktūra. Čia smulkiai nagrinėjamas B turinys, išskiriami unikalūs jo bruožai ir išsamiai apibūdinama žodyne teikiama leksikografinė informacija bei analizuojamos jos pateikimo formos. Disertacijos šeštasis skyrius skirtas žodyno šaltiniams tirti. Atskiruose skirsniuose aptariami trys pagrindiniai leksikografiniai žodyno šaltiniai ir jų naudojimo pobūdis: Konrado Agricolos Biblijos žodžių konkordancijų Concordantiae Bibliorum, emendatae ac ferè novae […] 1674 m. redakcija, naujai surastas B šaltinis Johanno Jacobo Dentzlerio vokiečių–lotynų kalbų žodynas Clavis Linguae Latinae (1709 m. redakcija) ir paskutiniu žodyno rengimo etapu naudotas anoniminiu laikomas rankraštinis... [toliau žr. visą tekstą] / The doctoral thesis „The Lexicographical Method of the Dictionary of Jacob Brodowski“ focuses on the manuscript German-Lithuanian dictionary Lexicon Germanico=Lithvanicvm et Lithvanico=Germanicvm (before 1744, further on – B). Although the manuscript has survived till the present day incomplete, it is considered to be the largest German-Lithuanian dictionary throughout the 18th century. The aim of the thesis is to examine and describe the lexicographical method of Brodovskis’ dictionary which is understood as the whole of means and techniques of selection of linguistic material as well as its presentation in the dictionary. The lexicographical method also covers an analysis of sources of the dictionary. The thesis starts with an introduction, two overviews on the history of the survival of the manuscript and on some special circumstances of author‘s life. The fourth and fifth parts analyse the macrostructure and microstructure of the dictionary. They present a detailed description of the dictionary contents, show its unique characteristics and thoroughly analyse lexicographical information and its presentation forms in B. The sixth part of the thesis focuses on dictionary sources. The most important lexicographical sources of B are discussed in three separate sections: a revised edition of Konrad Agricola‘s concordance to the Bible Concordantiae Bibliorum, emendatae ac ferè novae […] (1674), the German-Latin dictionary Clavis Linguae Latinae by Johann Jacob Dentzler (the... [to full text] / Die Promotionsschrift „Die lexikographische Metode des Wörterbuchs von Jacob Brodowski“ befasst sich mit dem handschriftlichen deutsch-litauischen Wörterbuch Lexicon Germanico=Lithvanicvm et Lithvanico=Germanicvm (vor 1744, nachstehend – B). Obwohl unvollständig überliefert, gilt dieses Wörterbuch als die größte deutsch-litauische lexikographische Arbeit des 18. Jahrhunderts. Das Ziel der Promotionsschrift ist die Untersuchung der lexikographischen Metode des Wörterbuchs, wobei unter lexikographischer Metode die Gesamtheit der Mittel und Vorgehensweisen verstanden wird, die zur Auwahl und Präsentation des sprachlichen Materials im Wörterbuch dienen. Außerdem umfasst die Untersuchung der lexikographischen Methode die Frage der Wörterbuchquellen. Das erste Kapitel der Dissertation bildet die Einleitung, darauf folgen zwei Kapitel, die einen Überblick über die Entstehungs- und Überlieferungsgeschichte des Wörterbuchs sowie die Lebensumstände des Wörterbuchverfassers bieten. Das vierte und fünfte Kapitel sind der Analyse der Makro- und Mikrostruktur des Wörterbuchs gewidmet. Hier werden der Inhalt und die Struktur des Wörterbuchs eingehend analysiert, die einzigartigen Merkmale des Wörterbuchs herausgearbeitet, das sprachliche Material und seine Präsentationsformen im Wörterbuch näher charakterisiert. Das sechste Kapitel der Dissertation befasst sich mit lexikographischen und nicht lexikographischen Wörterbuchquellen, die jeweils in separaten Abschnitten besprochen werden. Zu... [der volle Text, siehe weiter]

The system for teaching/learning of the Lithuania language as the statė language in the statė school and pre-school education institutions has been rapidly developed; education institutions have been in search for methods of teaching children of different nationalities to act as active citizens of Lithuania, simultaneously fostering and promoting their own ethnical culture. The Lithuanian Education reform emphasises formation of national minorities' civic and national identity, and the Law on Ethnic Minorities provides for all citizens' rights and possibilities to integrate into the cultural and sočiai life of Lithuania. Efforts to ensure teaching of the statė language are manifested in a number of laws, resolutions and programmes: the Law on the State Language, the Programine of Teacher Training for National Minorities Education Institutions, resolutions of the State Commission of the Lithuanian Language, activiry of Lithuanian language teaching centres, etc. The importance of the Lithuanian language learning itself is not questioned. Not knowing the statė language, a person has limited possibilities in the life of socium: to work with clients (in statė or private service), to receive and disseminate relevant information and materialise their abilities in the activity of interest circles and leisure centres. Knowledge of languages leads to tolerance and cooperation manifested through acceptance of ethnic, traditional and cultural practises, strengthening of ethnic... [to full text]

Die Promotionsschrift „Die lexikographische Metode des Wörterbuchs von Jacob Brodowski“ befasst sich mit dem handschriftlichen deutsch-litauischen Wörterbuch Lexicon Germanico=Lithvanicvm et Lithvanico=Germanicvm (vor 1744, nachstehend – B). Obwohl unvollständig überliefert, gilt dieses Wörterbuch als die größte deutsch-litauische lexikographische Arbeit des 18. Jahrhunderts. Das Ziel der Promotionsschrift ist die Untersuchung der lexikographischen Metode des Wörterbuchs, wobei unter lexikographischer Metode die Gesamtheit der Mittel und Vorgehensweisen verstanden wird, die zur Auwahl und Präsentation des sprachlichen Materials im Wörterbuch dienen. Außerdem umfasst die Untersuchung der lexikographischen Methode die Frage der Wörterbuchquellen. Das erste Kapitel der Dissertation bildet die Einleitung, darauf folgen zwei Kapitel, die einen Überblick über die Entstehungs- und Überlieferungsgeschichte des Wörterbuchs sowie die Lebensumstände des Wörterbuchverfassers bieten. Das vierte und fünfte Kapitel sind der Analyse der Makro- und Mikrostruktur des Wörterbuchs gewidmet. Hier werden der Inhalt und die Struktur des Wörterbuchs eingehend analysiert, die einzigartigen Merkmale des Wörterbuchs herausgearbeitet, das sprachliche Material und seine Präsentationsformen im Wörterbuch näher charakterisiert. Das sechste Kapitel der Dissertation befasst sich mit lexikographischen und nicht lexikographischen Wörterbuchquellen, die jeweils in separaten Abschnitten besprochen werden. Zu... [der volle Text, siehe weiter] / Disertacijoje „Jokūbo Brodovskio žodyno leksikografinis metodas“ tiriamas rankraštinis vokiečių–lietuvių kalbų žodynas Lexicon Germanico=Lithvanicvm et Lithvanico=Germanicvm (prieš 1744, toliau – B). Nors išlikęs nepilnas, šis žodynas laikomas didžiausiu XVIII a. vokiečių–lietuvių kalbų leksikografijos darbu. Disertacijos tikslas yra ištirti ir aprašyti žodyno leksikografinį metodą, kuris suprantamas kaip žodyne pateiktos kalbinės medžiagos atrankos ir pateikimo būdų bei priemonių visuma. Į leksikografinio metodo aprašymą įtrauktas ir žodyno šaltinių tyrimas. Disertacija pradedama įvadu ir dviem apžvalginiais skyriais, skirtais žodyno rankraščio atsiradimo istorijai ir autoriaus gyvenamajam laikotarpiui nušviesti. Ketvirtajame ir penktajame disertacijos skyriuose analizuojama žodyno makrostruktūra ir mikrostruktūra. Čia smulkiai nagrinėjamas B turinys, išskiriami unikalūs jo bruožai ir išsamiai apibūdinama žodyne teikiama leksikografinė informacija bei analizuojamos jos pateikimo formos. Disertacijos šeštasis skyrius skirtas žodyno šaltiniams tirti. Atskiruose skirsniuose aptariami trys pagrindiniai leksikografiniai žodyno šaltiniai ir jų naudojimo pobūdis: Konrado Agricolos Biblijos žodžių konkordancijų Concordantiae Bibliorum, emendatae ac ferè novae […] 1674 m. redakcija, naujai surastas B šaltinis Johanno Jacobo Dentzlerio vokiečių–lotynų kalbų žodynas Clavis Linguae Latinae (1709 m. redakcija) ir paskutiniu žodyno rengimo etapu naudotas anoniminiu laikomas rankraštinis... [toliau žr. visą tekstą] / The doctoral thesis „The Lexicographical Method of the Dictionary of Jacob Brodowski“ focuses on the manuscript German-Lithuanian dictionary Lexicon Germanico=Lithvanicvm et Lithvanico=Germanicvm (before 1744, further on – B). Although the manuscript has survived till the present day incomplete, it is considered to be the largest German-Lithuanian dictionary throughout the 18th century. The aim of the thesis is to examine and describe the lexicographical method of Brodovskis’ dictionary which is understood as the whole of means and techniques of selection of linguistic material as well as its presentation in the dictionary. The lexicographical method also covers an analysis of sources of the dictionary. The thesis starts with an introduction, two overviews on the history of the survival of the manuscript and on some special circumstances of author‘s life. The fourth and fifth parts analyse the macrostructure and microstructure of the dictionary. They present a detailed description of the dictionary contents, show its unique characteristics and thoroughly analyse lexicographical information and its presentation forms in B. The sixth part of the thesis focuses on dictionary sources. The most important lexicographical sources of B are discussed in three separate sections: a revised edition of Konrad Agricola‘s concordance to the Bible Concordantiae Bibliorum, emendatae ac ferè novae […] (1674), the German-Latin dictionary Clavis Linguae Latinae by Johann Jacob Dentzler (the... [to full text]