Knygų leidybos tendencijos – aktuali leidėjų problema. Pasaulio leidyboje biografinė literatūra jau kurį laiką užima pirmaujančias pozicijas, todėl svarbu žinoti, ar Lietuvos leidėjams ši niša taip pat galėtų būti aktuali, juolab kad biografinių knygų leidybos Lietuvoje nei Lietuvos, nei juolab užsienio mokslininkai iš viso nėra tyrę. Siekiant ištirti specifinius vartotojų interesus bei tam tikru laikotarpiu vykstančius pokyčius konkrečioje knygų leidybos srityje, susiformavo šio darbo objektas – biografinių knygų leidyba Lietuvoje 2005–2009 m. Taigi, darbe siekiama apibūdinti biografinių knygų leidybos problematiką, ištirti būtent tokių knygų leidybos plėtros galimybes ir tendencijas. Darbo tikslas – ištirti biografinių knygų leidybą Lietuvoje ir nustatyti tokių knygų leidybos tendencijas bei perspektyvas. Tikslui pasiekti keliami tokie pagrindiniai uždaviniai: a) parengti biografinių knygų tipologiją; b) ištirti biografinių knygų istorinę raidą; c) ištirti biografinių knygų leidybos istoriją Lietuvoje; d) nustatyti biografinių knygų leidybos ypatybes pastaraisiais metais ir galimas ateinančių metų tendencijas remiantis pastarųjų metų biografinių knygų leidybos duomenimis. Darbo tikslui pasiekti ir uždaviniams įgyvendinti šiame darbe buvo naudojamas lyginamasis metodas, sisteminė analizė, repertuaro analizė, bibliografinė sintezė ir apibendrinimo metodas. Darbo pradžioje iškelta hipotezė, teigianti, jog 2008–2009 m. laikotarpiu Lietuvos knygų rinkoje suintensyvėjo... [toliau žr. visą tekstą] / Tendencies in book publishing is a topical problem of publishers. In the world, biografic literature in publishing industry has already taken an advanced position, that is why it is important to know if this niche is also actual for Lithuanian publishers, especially when in Lithuania neither Lithuanian nor foreign scientists have ever researched publishing of biografic books at all. With the purpose to research specific interests of consumers and changes in publishing area of particular books, the objective of this thesis is formed, i.e. publishing of biografic books in Lithuania during 2005–2009. So this thesis is aimed at defining the topics of publishing biografic books and to analyse opportunities and tendencies of publishing development of such books. The aim of this paper is to research publishing of biografic books in Lithuania and to identify the tendencies and perspectives of publishing of such books. In order to reach the aim the following main tasks are set: a) to prepare the tipology of biografic books; b) to research the historical development of biografic books; c) to research history of publishing biografic books in Lithuania; d) to identify the specialities of biografic books publishing in the recent years and the possible tendency in the forthcoming years with reference to the recent years’ data of publishing biografic books. In order to reach the aim and fulfil the tasks in this thesis the following research methods were applied: comparative method... [to full text]

Tyrimo tikslas – išanalizavus išeivijos rašytojų atsiminimus pagrįsti teiginį, kad išeivijos memuaristika kito nuo dokumentinių, politinę tematiką perteikiančių ligi subjektyvių, asmenines problemas analizuojančių kūrinių. Darbo objektu pasirinkti išeivijos rašytojų memuarai. Darbe naudojamasi analitiniu, aprašomuoju ir hermeneutiniu metodais. Ieškant tinkamo teorinio pagrindo, buvo pasirinktos prancūzų teoretiko Philippe`o Lejeune`o (1989) autobiografijos teorija ir kultūrologo Vytauto Kavolio (1998) teorinės įžvalgos analizuojant autobiografinius tekstus. Tyrime atsiminimų knygos buvo suskirstytos į memuarus ir žanro transformacijas. Memuarai dalijami į dokumentinius bei literatūrinius. Rašytojų dokumentiniai memuarai ima vyrauti apie 1940 – uosius metus, kai Lietuvą okupuoja sovietai. Šį faktą komentuoja rašytojai-politikai V. Krėvė, L. Dovydėnas, I. Šeinius, iš arti stebėję situaciją. Jų memuarai išsiskiria aktualiomis to laiko temomis – faktų, istorinių įvykių, politinių detalių gausa. Asmens ir laiko santykio problema, istorinių įvykių sukūryje atsidūrusio žmogaus išgyvenimai politiką iš memuarų išstumia apie 1950-1965 metus. Šių atsiminimų tekstas pasižymi meninių priemonių, vaizdingų detalių, beletrizuotų elementų gausa, yra ganėtinai subjektyvus (M. Vaitkus, J. Aistis, St. Yla ir kt.). Tyrime pabrėžiama, kad XX amžiaus pabaigoje (1965 – 2000) subjektyvumas tampa pagrindine memuarus apibūdinančia savybe. Atsiminimų knygose kalbama apie save ir kitą... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the research is to ground the statement that exile memoirs changed from documentary and political works to subjective ones, analyzing personal problems. The object of the work is the memoirs by exile writers. Analytical, descriptive and hermeneutical methods are used. The theory of autobiography by French theoretician Philippe Lejeune (1989) and the theoretical insights while analyzing autobiographical texts by Vytautas Kavolis (1998) were chosen as the theoretical background. In the research, the memoir books were divided into memoirs and genre transformations. Memoirs are subdivided into documentary and literary. The documentary memoirs start dominating around 1940, when Lithuanian was occupied by soviets. This fact is commented by the writers-politicians V. Krėvė, L. Dovydėnas and I. Šeinius, who closely observed the situation. Their memoirs are distinct because of relevant topics for the time, i.e. the abundance of facts, historical events and political details. Around 1950-1965, politics in the memoirs is changed by the problem of the relationship between the person and time or history. A distinctive feature of these texts is the abundance of tropes, figurative details, fictional elements and they are quite subjective (M. Vaitkus, J. Aistis, St. Yla, etc). The research emphasizes that at the end of the XX century (1965-2000) subjectivity becomes the main feature in order to describe memoirs. In the memory books, the focus is on the person and other people; the... [to full text]

The aim of the research is to ground the statement that exile memoirs changed from documentary and political works to subjective ones, analyzing personal problems. The object of the work is the memoirs by exile writers. Analytical, descriptive and hermeneutical methods are used. The theory of autobiography by French theoretician Philippe Lejeune (1989) and the theoretical insights while analyzing autobiographical texts by Vytautas Kavolis (1998) were chosen as the theoretical background. In the research, the memoir books were divided into memoirs and genre transformations. Memoirs are subdivided into documentary and literary. The documentary memoirs start dominating around 1940, when Lithuanian was occupied by soviets. This fact is commented by the writers-politicians V. Krėvė, L. Dovydėnas and I. Šeinius, who closely observed the situation. Their memoirs are distinct because of relevant topics for the time, i.e. the abundance of facts, historical events and political details. Around 1950-1965, politics in the memoirs is changed by the problem of the relationship between the person and time or history. A distinctive feature of these texts is the abundance of tropes, figurative details, fictional elements and they are quite subjective (M. Vaitkus, J. Aistis, St. Yla, etc). The research emphasizes that at the end of the XX century (1965-2000) subjectivity becomes the main feature in order to describe memoirs. In the memory books, the focus is on the person and other people; the... [to full text] / Tyrimo tikslas – išanalizavus išeivijos rašytojų atsiminimus pagrįsti teiginį, kad išeivijos memuaristika kito nuo dokumentinių, politinę tematiką perteikiančių ligi subjektyvių, asmenines problemas analizuojančių kūrinių. Darbo objektu pasirinkti išeivijos rašytojų memuarai. Darbe naudojamasi analitiniu, aprašomuoju ir hermeneutiniu metodais. Ieškant tinkamo teorinio pagrindo, buvo pasirinktos prancūzų teoretiko Philippe`o Lejeune`o (1989) autobiografijos teorija ir kultūrologo Vytauto Kavolio (1998) teorinės įžvalgos analizuojant autobiografinius tekstus. Tyrime atsiminimų knygos buvo suskirstytos į memuarus ir žanro transformacijas. Memuarai dalijami į dokumentinius bei literatūrinius. Rašytojų dokumentiniai memuarai ima vyrauti apie 1940 – uosius metus, kai Lietuvą okupuoja sovietai. Šį faktą komentuoja rašytojai-politikai V. Krėvė, L. Dovydėnas, I. Šeinius, iš arti stebėję situaciją. Jų memuarai išsiskiria aktualiomis to laiko temomis – faktų, istorinių įvykių, politinių detalių gausa. Asmens ir laiko santykio problema, istorinių įvykių sukūryje atsidūrusio žmogaus išgyvenimai politiką iš memuarų išstumia apie 1950-1965 metus. Šių atsiminimų tekstas pasižymi meninių priemonių, vaizdingų detalių, beletrizuotų elementų gausa, yra ganėtinai subjektyvus (M. Vaitkus, J. Aistis, St. Yla ir kt.). Tyrime pabrėžiama, kad XX amžiaus pabaigoje (1965 – 2000) subjektyvumas tampa pagrindine memuarus apibūdinančia savybe. Atsiminimų knygose kalbama apie save ir kitą... [toliau žr. visą tekstą]