Dissertation contains theoretical research which allowed to describe and to evaluate possibilities of application of phenomenological method in music education and to foresee the approaches of the teacher who works based on this method, focusing on teacher’s narrative. Seeking to highlight the specificity of a student’s aesthetic perception, the context of musical education at a music school had been chosen when an individual meeting of a teacher and a student in the lesson of a particular musical instrument takes place. Because of its singularity for every person to accept it as their own meaning of experience, as a phenomenon, music is favourable to grasp phenomenal aesthetical experience of students. Unique aesthetic experiences of the students and approaches of the teachers, which are vital to recognise the aesthetic perception of a student, were analized using phenomenological method. It is examined, how and by what linguistic means teacher conveys the musical meaning. Using unstructured interview with the teachers and students and also by observing the lessons, empirical research was conducted, revealing the importance of the narrative as a method, which helps to highlight unique experiences and to grasp the aesthetical perception of the students. It also showed the influence of teacher on a student as a result of internecine interaction while transferring the musical meaning in the process of musical education. The teacher, transferring the musical meaning through... [to full text] / Disertacijoje pateiktas teorinis tyrimas, leidęs apibūdinti ir įvertinti fenomenologinio metodo taikymo muzikos mokymui galimybes ir numatyti mokytojo prieigas dirbant šiuo metodu, daugiausia dėmesio skiriant mokytojo naratyvui. Mokinio estetinio suvokimo specifiškumui išryškinti pasirinktas muzikos mokymo muzikos mokykloje kontekstas, kai per konkretaus muzikos instrumento pamoką vyksta individualus mokytojo ir mokinio susitikimas. Muzika, kaip fenomenas, yra palanki užčiuopti fenomenaliems mokinių estetiniams potyriams dėl savo ypatumo asmeniui ją priimti kaip savo patirties reikšmę. Taikant fenomenologinį metodą analizuojami unikalūs mokinių estetiniai išgyvenimai ir mokytojų prieigos, būtinos mokinio estetiniam suvokimui atpažinti. Nagrinėjama, kaip ir kokiomis kalbinėmis priemonėmis mokytojas perteikia muzikinę reikšmę. Atliktas empirinis tyrimas, naudojant mokytojų ir mokinių nestruktūruotą interviu bei stebint pamokas, atskleidė naratyvo kaip metodo, padedančio išryškinti unikalias mokinių patirtis ir užčiuopti jų estetinį suvokimą, svarbą. Taip pat parodė mokytojo įtaką mokiniui kaip tarpusavio sąveikos rezultatą perduodant muzikinę reikšmę muzikinio ugdymo proceso metu. Mokytojas naratyvu perduodamas muzikinę reikšmę, viena vertus, mokinį nukreipia į norimą suvokimo objektą, kita vertus, per metaforą ir vaizduotės interpretacijas atveria galimybes mokiniui tą reikšmę suvokti savaip ir perteikti ją per raišką. Atskleista, kaip, remiantis fenomenologinėmis... [toliau žr. visą tekstą]

Summary Aliona Pavliukova Alternation of the complex game-based activity and musical activity in the first – the third forms of the primary school The content of the Postgraduate work comprises the analysis of a child’s activity alternation orientated towards his/her self-expression. Learning becomes a new and basic activity at an elementary schools stage. This kind of practice requires the new content of the activity, experience, intellectual efforts and thinking from the child. The learning must be based on the natural child’s activity integrating a certain amount of knowledge in it. The learning experience and demand to learn start to ripen. At a junior school stage the key activity corresponding the characteristics of the child’s maturity, his experience, inner world is the one of the complex game-based activity. It means that the activity is orientated towards the child’s self-expression. When the child grows up and starts to gets mature, his needs, interests change together with the self-expression’s potentiality. The complex game-based activity step by step turns into the musical activity. The musical activity is available only by keeping the child’s natural activity and integrating the knowledge of the Art discipline in it. The activity should be supplemented with the Art expression means, sequentially changing the quality of the content of the activity and accumulating the experience of the self-expression. The artistic-musical activity remains not only crucial... [to full text]

Mokyklos ir visuomenės demokratizavimo bei humanizavimo tikslai skatina atsigręžti į asmenybę, mokinio interesų, poreikio formavimą bei tenkinimą. Darbe nagrinėjami mokinių muzikinės raiškos poreikį skatinantys bei ribojantys veiksniai. Darbo naujumą ir teorinį reikšmingumą charakterizuoja šie argumentai: • Bendra klasės muzikinė veikla orientuojama į kiekvieno klasės mokinio muzikinę raišką. Tuo tikslu akcentuojamas bendradarbiaujančios klasės modelis (konstruktas) – visų klasės mokinių dalyvavimas bendroje klasės muzikinėje veikloje. • Siekiant suprasti bei atskleisti mokinių muzikinės raiškos bendroje klasės muzikinėje veikloje savitumus, atsiradusias reikšmes, motyvus, emocijas atliktas ugdomasis eksperimentas (veiklos tyrimas). • Veiklos tyrimas organizuotas kaip ciklinis procesas, kuris apima planavimą, veiklą, stebėjimą, refleksiją, kai grįžtamosios informacijos dėka įtakojami pokyčiai. Šiame darbe pateikti mokinių refleksijų (dienoraščiai, rašinėliai) kokybinės analizės duomenys gali būti reikšmingi muzikos mokytojams praktikams – tyrėjams, mokyklų bendruomenėms. Veiklos tyrimo modelis gali identifikuoti kasdieninius ugdymo(si) ypatumus bei įtakoti pokyčius. Tyrimo išvados gali atverti muzikinio ugdymo(si) reikšmingumą kiekvienam klasės mokiniui. Tyrimo objektas – mokinių muzikinės raiškos poreikio formavimas. Tyrimo tikslas – atskleisti mokinių muzikinės raiškos poreikio formavimo galimybes bendroje klasės muzikinėje veikloje. Tyrimas parodė, kad klasės veiklos... [toliau žr. visą tekstą] / Democratization and humanizations objectives at school and society encourage turning back to personality, formation and meeting a student’s interests and needs. Factors stimulating and limiting the need for musical expression among students are discussed in the thesis. The following arguments define the work novelty and theoretic significance: • General musical activity in a class is targeted to every student’s musical expression. For this purpose, the model (construct) of a cooperating class is accentuated, namely the participation of all students in the general musical activity of the class. • In order to understand and reveal singularities, meanings, motives and emotions with regard to musical expression among students in the general musical activity of the class, an educational experiment was conducted (activity research). • Activity research was organised as a cyclic process which comprises planning, activity, observation, reflection, when changes are influenced with the help of feedback information. The thesis provides the data of qualitative analysis with regard to students’ reflections (diaries, essays) that might be significant to music teacher practitioners – researchers, and school communities. The activity research model may reveal the significance of musical education to every student in the class. Object of the research is the formation of the need for musical expression among students. Objective of the research is to reveal the possibilities of formation of... [to full text]