Summary The master thesis presents legal analysis of forms of complicity in the Criminal Code of Republic of Lithuania. The institute of complicity presents rather complicated structure within the Criminal Law. The modern system of forms of complicity consists of three members: group of accomplices, organized group and criminal association. The theory of Criminal Law is trying to find ways of justifying the construction, presented by the legislator. The forms of complicity as a topic of analysis have a great importance for the court practice, whereas courts’ decisions depend on the proving of marks and features of complicity. The legal regulation of complicity has been changed by the legislator. The new Criminal Code of 2000 regulates forms of complicity and constitutes new features of them. The regulation is new. The forms of complicity were not present in the old Criminal Code. In addition to that, different doctrines of law separate different features of forms of complicity. It is important systemize them theoretically. The new regulation of forms of complicity is important not only because of new features of the forms, but also the estimation of them present difficulties in various criminal cases. Thus, the author presents valuable analysis and different suggestions for establishing forms of complicity in different criminal cases. Examples from cases are widely analyzed and discussed. The existing doctrine is based on the Criminal Code of 1961. The doctrine of law is... [to full text]

Praeito amžiaus devintajame dešimtmetyje Lietuvoje ėmė smarkiai augti nusikalstamumas, ko pasekoje šalyje vis dažniau pavienius nusikaltimus ir atskirus nusikaltėlius ėmė keisti organizuotas nusikalstamumas. Reaguodama į tai, valstybė nusprendė organizuoto nusikalstamumo sampratą įtraukti į BK bei nustatyti baudžiamąją atsakomybę už dalyvavimą šiame reiškinyje. Tokiu būdu 1993 m. įstatymų leidėjo dėka baudžiamasis įstatymas buvo papildytas nauju straipsniu, numačiusiu baudžiamąją atsakomybę už nusikalstamo susivienijimo organizavimą, vadovavimą ar dalyvavimą jo veikloje. Vieno šio nusikaltimo kriminalizavimo teisinių segmentų, t.y. nusikalstamo susivienijimo sudėties, analizė ir yra atliekama šiame darbe. Tyrimas pradedamas nuo nusikalstamo susivienijimo sampratos ir jo požymių aptarimo. Pristatant nusikalstamo susivienijimo sampratą, vadovaujamasi BK 25 str., kuriame nustatyta, kad nusikalstamas susivienijimas yra viena iš bendrininkavimo formų bei pateikiamas nusikalstamo susivienijimo apibrėžimas, kartu išskiriant būtinuosius jo požymius. Trumpai aptarus šiuos klausimus ir išryškinus svarbiausius nagrinėjamo klausimo probleminius aspektus, pereinama prie atsakomybės už nusikalstamą susivienijimą įtvirtinimo ir raidos Lietuvos Respublikos baudžiamajame įstatyme. Visų pirma akcentuojama tai, kaip ir kokiu būdu nusikalstamas susivienijimas buvo kriminalizuotas, tuomet pristatoma nusikalstamo susivienijimo sudėties evoliucija Lietuvos Respublikos baudžiamajame įstatyme, kartu... [toliau žr. visą tekstą] / In the eighties of the last century in Lithuania crime significantly increased, resulting in increasingly isolated individual criminal offenders and organized crime began to change. In response, the Government decided to incorporate the concept of organized crime in the Criminal Code of Lithuania and to establish criminal responsibility for participation in this phenomenon. In this way, in 1993 the legislature through the criminal law has been supplemented by a new article, which offered the criminal responsibility of organizing a criminal organization, leadership and participation in its activities. So this master thesis presents Analysis of the Corpus Delicti of Criminal Organisation. The master thesis starts with the concept of criminal conspiracy and its character. Presentation of the concept of a criminal organization, governed by Article 25 of the Criminal Code, which provides that a criminal organization is one of the forms of complicity and the definition of criminal conspiracy, with the minimum of its distinguishing features. After brief discussion of these issues and highlighted the key aspects we proceed to the unification of criminal liability for the establishment and development of the Lithuanian Criminal Code. In particular, the emphasis is how and in what way a criminal organization was criminalized, then proceeding with the evolution of the composition of a criminal organization Criminal Code of the Republic of Lithuania, along with how and why the... [to full text]

Tarptautinės sistemos dinamiškumas, globalizacijos procesas bei kintanti saugumo sąvoka iškelia naujus iššūkius, kurie pasižymi transnacionaliniais bruožais, bei verčia iš naujo pažvelgti į valstybę ir kelti jos saugumo klausimą. Didėjanti ekonominių procesų reikšmė ir poveikis, akcentuoja valstybės ekonominio saugumo svarbą, kuris yra valstybės nacionalinio saugumo dalis. Vidinių ir išorinių šio saugumo sektoriaus veiksnių išskyrimas ir jų tarpusavio saitai formuoja ir kuria atitinkamą kiekvienos valstybės ekonominio saugumo suvokimą, kur šalia ekonominių aspektų itin svarbią vietą užima valstybės ir individo santykis. Pastarąjį dar labiau pabrėžia ekonominių procesų sunkiai kontroliuojama dinamika bei valstybės akistata su šiais naujaisias iššūkiais, kurie vis įgauna naujas kokybines ir kiekybines veiklos išraiškas. Tokiomis charakteristikomis pasižymi ir transnacionalinis organizuotas nusikalstamumas, kurio kontroliuojamos nelegalios rinkos ir kuriami politiniai-kriminaliniai santykiai, peržengia ne tik ekonominio saugumo „ribas“, kartu tai turi įtakos ir valstybės stabilumui tarptautinėje arenoje, kuris glaudžiai susijęs su valstybės institucijų efektyvumu. Organizuoto nusikalstamumo, valstybės ekonominio saugumo ir politinės sistemos santykis leidžia atskleisti organizuoto nusikalstamumo daromą poveikį valstybei kaip atskiram tarptautinės sistemos objektui ir kaip saugumo analizės lygmeniui. Transnacionalinio organizuoto nusikalstamumo veiklos modelio kūrimas ir... [toliau žr. visą tekstą] / The dynamics of international system, globalization process and changing concept of security brings transnational challenges and leads to a new look at nation state and the discussion of its security question. The growing importance of economic processes raises state economic security issue as a part of national security. Internal and external factors of this security sector and their links creates and shapes each state perception of its economic security, where near economic aspects, very important place is given for rate between nation state and individuals. The latter is emphasizes by comprehensive dynamics of economic processes and state's facing with these new transnational challenges, which are taking qualitative and quantitative features of operations. Transnational organized crime has these characteristics by controlling illegal markets and expanding political-criminal relationships, which goes further than economic security “limits”, this also has influence for state role in international arena and effectiveness of its institutions. The connections between organized crime, state economic security and state political system allows to analyze the impact of criminal groups for state as independent actor of international system and as the analysis of security level. Developing and using transnational organized crime model in analysis for Chinese triads, the Mexican cartels and Russian mafia and their home states involves country history, cultural context and legacy of... [to full text]

Magistro darbo pagrindas yra nusikalstamo susivienijimo sudėties požymių ir jų probleminių aspektų analizė. Pirmoje dėstymo dalyje aptariama organizuoto nusikalstamumo ir pavojingiausios jo formos - nusikalstamo susivienijimo - samprata, jų istorinė raida, vystymasis Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje. Antroje dėstymo dalyje pateikiama formali galiojančio LR BK 249 str. analizė, apžvelgianti ne tik objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamo susivienijimo sudėties požymius, jų problematiką, bet ir sankciją bei atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ypatumus nusikalstamo susivienijimo dalyviams. Trečioji dėstymo dalis, naudojant lyginamąjį metodą, skirta nusikalstamo susivienijimo normos, įtvirtintos LR BK, palyginimui su Rusijos, Vokietijos ir Italijos baudžiamųjų įstatymų nuostatomis, aptariant apibrėžimų, veikos požymių, sankcijų ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutų panašumus ir skirtumus, analizuojant, kuris įstatyminis reglamentavimas yra pranašesnis. Ketvirtojoje dėstymo dalyje nusikalstamas susivienijimas atribojamas tiek nuo kitų organizuotų nusikalstamos veikos formų, tiek nuo giminingų LR BK specialiosios dalies straipsnių. Kiekvienoje dėstymo dalyje išskirti ryškiausi probleminiai aspektai ir atitinkama autoriaus pozicija detaliai atspindėti magistro darbo išvadose. / The Master’s work focuses on the formal analysis of the most problematical features of the criminal rule of the criminal organization. In the first part of the work the author defines the concepcion of the organized crime and the most dangerous form of it – the criminal organization. Moreover there are emphasized the historical evoliution of the organized crime and the criminal organization. The second part concretizes the object of the work and talks about the most problematical aspects of the article 249 (“The Criminal Organisation”) of Lithuanian Criminal Code, also including the aspects of the sanction and the exemption from the criminal amenability. In the third part of the work the author compares the article 249 of Lithuanian Criminal Code with the legal regulation of foreign countries: Russia, Germany and Italy. In the end the legal rule of the criminal organization is compared with other forms of organized crime and other rules of Lithuanian Criminal Code.

Santykiai tarp Europos ir Rusijos labai stipriai veikia pasaulio stabilumą. Magistrinio darbo tikslas yra išsiaiškinti, kokia Rusijos įtaka Europos saugumui, pateikti išsamią Europos ir Rusijos santykių kovos su organizuotu nusikalstamumu srityje analizę. Darbe nagrinėjami ES kovos su organizuotu nusikalstamumu politika, ES ir Rusijos teisės aktai, susitarimai, jų vykdoma politika. Taip pat siekiama atskleisti Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo santykius kovoje su šiuo reiškiniu bei formuojamą politiką. Tuo tikslu buvo vykdoma ekspertų, politikų, mokslininkų apklausa, kad išsiaiškintume, ar, jų nuomone, Rusijos organizuotas nusikalstamumas kelia grėsmę Europos saugumui, kuo ši grėsmė pasireiškia, ar nekyla bendradarbiavimo sunkumų tarp Lietuvos ir Rusijos teisėsaugos institucijų bei kitus su tuo susijusius klausimus. Magistriniame darbe keliama hipotezė, kad Rusija kelia grėsmę Europos saugumui, nes Rusijos kova su organizuotu nusikalstamumu neatitinka ES ir tarptautinių standartų. / Relations between EU and Russia have a huge impact on global stability. This Master’s Thesis aims to define the impact of Russia on European security and to provide a detailed analysis of relations between EU and Russia in the field of detection of organized crime. The Thesis also aims to provide an analysis of the EU policy on the field of organized crime detection, of European and Russian legislation, agreements and the policy the countries are implementing. Another aim of the Thesis is to cast a light on the relations of cooperation between Lithuania and Russia in this field, and to describe the national policies. Experts, politicians and scientists have been interviewed in order to find out, whether, in their opinion, Russian organized crime is threatening European security, in which ways the threat is expressed, whether there are any difficulties in cooperation between Lithuanian and Russian law enforcement institutions, and other related matters. The hypothesis of this Thesis is that Russia causes threat to European security, as Russian’s measures of detection of organized crime are not up to EU and international standards.

Prekyba žmonėmis – tai vienas iš sunkiausių organizuotų nusikaltimų, grėsmingai plintantis visuose pasaulio regionuose. Teigia¬ma, kad kasmet pasaulyje prekybos žmonėmis aukomis tampa 600–800 tūkst. vyrų, moterų ir vaikų, dauguma jų parduodami seksualiniam išnaudojimui. Tačiau išaiškintų ir užregistruotų atvejų skaičius yra daug mažesnis. Už prekybą žmonėmis nuteistų asmenų skaičiai yra dar mažesni. Siekiant išsiaiškinti šių reiškinių priežastis šiame darbe visapusiškai išanalizuoti prekybos žmonėmis kriminologinius ir teisinius aspektus. Darbe nagrinėjama prekybos žmonėmis samprata, pateikiama detali prekybos žmonėmis sudėties požymių analizė, nagrinėjama teismų praktika, nurodomos jos ydingos kryptys, pateikiamas trumpas šios veikos kriminalizavimo įvertinimas. Paskutinėje darbo dalyje analizuojamos prekybos žmonėmis sąsajos su organizuotu nusikalstamumu bei kitomis nusikalstamomis veikomis tokiomis kaip korupcija, nelegali migracija, prostitucija, dokumentų klastojimas, pinigų plovimas. Analizuojamos prekybos žmonėmis priežastys, pateikiama aukos viktimologinė charakteristika, aptariamos galimos ir naudojamos prevencinės bei postvencinės priemonės. . / Human trafficking – is one of the most serious organized crimes rapidly spreading throughout the world. 600 – 800 thousands of men, women are children are sold every year, most of them for sexual exploitation. Numbers of detected and registered cases, however, are much smaller. Numbers of persons convicted for this crime are even more smaller. With the view to find out cause reasons of the phenomena this paper presents thorough analysis of criminological and legal aspects of the human trafficking. The paper analyzes concept of the human trafficking, presents detailed analysis of the legal elements of this crime, surveys related case law, indicates its flawed trends, and presents short evaluations of the criminalization of this crime. The final part of the paper studies correlation of the human trafficking and the organized crime as well as other criminal acts such as corruption, illegal migration, prostitution, forgery of documents and money laundering. The paper analyzes cause reasons of human trafficking, also presents victimological picture of a victim, and discusses possible and available preventive and postventive measures.