Magistro darbe nagrinėjama romėnų, Lietuvos ir užsienio valstybių teisėje egzistuojanti daikto samprata, daiktų skirstymas į pagrindinius ir antraeilius apskritai bei konkrečios antraeilių daiktų rūšys: esminės pagrindinio daikto dalys, vaisiai, produkcija, pajamos ir priklausiniai. Magistro darbo tikslui pasiekti buvo išanalizuoti Lietuvos ir užsienio valstybių (Latvijos, Italijos, Kanados Kvebeko provincijos, Prancūzijos, Austrijos, Rusijos) teisinis reguliavimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir Lietuvos teisės mokslo darbai, susiję su daiktų skirstymu į pagrindinius ir antraeilius. Daugiausia praktinių Lietuvos teisės problemų yra susiję su priklausiniais ir esminėmis pagrindinio daikto dalimis, o su vaisiais, produkcija ir pajamomis siejama daugiau teorinio pobūdžio probleminiai klausimai. Magistro darbe šių problemų analizė atliekama įvertinant galimų sprendimų teigiamas ir neigiamas pasekmes, atitikimą įstatymų leidėjo tikslams ir atsižvelgiant į teisės doktrinoje pateikiamas nuomones bei jas palaikančius argumentus. / This paper analyses the conception of things, the classification of principal and auxiliary things generally and particular kinds of auxiliary things (essential parts of principal things, fruit, production, income and appurtenances) in Roman, Lithuanian and foreign countries’ law. Legal regulation of Lithuania and foreign countries (Latvia, Italy, Quebec province of Canada, France, Austria Russia), the practice of Lithuanian Supreme Court and Lithuanian legal doctrine, concerned with principal and auxiliary things, was analysed in order to achieve the purpose of this paper. The most part of practical problems of Lithuanian law are concerned with appurtenances and essential parts of principal things. Fruit, production and income usually are concerned with theoretical problems. Their analysis is based on evaluation of possible positive and negative effects, correspondence to purposes of legislator and correspondence to legal doctrine.