Miestų žalieji plotai – urbanizuotos gamtinės sistemos, vis labiau kelia mokslininkų ir teritorijų valdytojų susirūpinimą dėl jų alergeninio potencialo ir užterštumo invazinėmis rūšimis, kurios visokeriopai kenkia žmogui ir gamtai ir plinta iš miestų įsiliedamos į mažiau antropogenizuotas gamtines sistemas. Šiame darbe aprašyti dėsningumai ir pateikti duomenys naudingi Pakruojo miesto gyventojams ir mokslininkams. Darbo tikslas – ištirti kokie, invaziniai ir polinozes sukeliantys augalai aptinkami ir kaip jie paplitę Pakruojyje; nustatyti invazinių ir polinozes sukeliančių augalų ir jų sąžalynų paplitimo vietas; atlikti žaliųjų plotų šienavimo darbų įvertinimą Pakruojo mieste; parengti rekomendacijas, remiantis tyrimų rezultatais, kaip tvarkytis su invaziniais ir polinozes sukeliančiais augalais Pakruojo mieste. Išanalizavus invazinių augalų paplitimą Pakruojo mieste 2013 m.- paaiškėjo, jog Pakruojo mieste dažniausiai aptinkami iš Šiaurės Amerikos atkeliavę augalai: (Acer negundo L.) 64 radimvietės, (Solidago canadensis L.) 32 radimvietės, (Echinocystis lobata Mi- chx.) 11 radimviečių, (Phalacroloma septentrionale Fern. et Wieg.) 22 radimvietės, (Solidago altissima L). Atlikus lauko tyrimus paaiškėjo, jog Pakruojo mieste aptinkamos polinozes sukeliančios pievų žolių 13 atpažintų rūšių. Gausumu 80% pasižyminčios 2 rūšys: (Phalaris arundinacea L.), (Lolium perenne L.). Polinozes sukeliančių piktžolių tyrimas... [toliau žr. visą tekstą] / Urban green areas - urban natural systems are increasingly posing scientists and land managers 'concerns about contamination of allergenic potential, and invasive species are harmful to humans and the full nature and spread of urban tunes into less anthropogenic impact on natural systems. This thesis describes the patterns and provide data useful Pakruojis residents and scientists. The aim - to explore how invasive and cause nasal plants are found and how they are distributed Pakruojyje; identify invasive plants cause nasal and sprouts prevalence ; green areas to make mowing work in assessment Pakruojis ; develop recommendations based on the research results, how to deal with invasive plants and cause nasal Pakruojis city. The analysis of the spread of invasive plants Pakruojis in 2013 years - It turned out that in Pakruojis commonly found in North American plants arrived (Lat. Acer palmatum L.) 64 original location (Lat. Solidago canadensis L.) 32 original location ( Lat. Echinocystis lobata Mi - chx .) 11 location sites ( Lat. Phalacroloma septentrionale Fern . Wiegers et.) 22 original location ( Lat. Solidago altissima L ) . After field studies showed that Pakruojis detected in nasal cause meadow grass 13 recognized species. Characterized by an abundance of 80% of the 2 species (Lat. Phalaris arundinacea L.) (Lat. Lolium perenne L.) . Nasal -causing weed survey was conducted in 2013. Pakruojo... [to full text]

Muzikinė kultūra yra viena iš sudedamųjų žmogiškosios kultūros dalių. Vertinant Lietuvos muzikinę kultūrą, reikia akcentuoti, kad ją sudaro ne tik didmiesčiuose, bet ir mažesniuose miesteliuose, kaimuose vykstantis muzikinis gyvenimas. Tyrimo objektas – Pakruojo gyventojų įsitraukimas į muzikinę kultūrą. Darbo tikslas: atskleisti Pakruojo miesto gyventojų įsitraukimą į muzikinę kultūrą. Uždaviniai: 1. Pristatyti muzikinę kultūrą Lietuvoje. 2. Pateikti Pakruojo miesto kultūros plėtros retrospektyvą. 3. Apžvelgti Pakruojo miesto gyventojų dalyvavimą muzikinėje veikloje. 4. Pristatyti Pakruojo miesto gyventojų dalyvavimą muzikinėje kultūroje. Tyrimo metodai: 1. Mokslinės literatūros ir dokumentų analizė. 2. Anketinė respondentų apklausa vykdyta Pakruojo mieste 2014 m. balandžio 20- 30d. Darbo struktūra. Magistro darbą sudaro: įvadas, 2 skyriai, išvados, literatūros sąrašas, 1 priedas. Darbe pateikti 58 literatūros šaltiniai. Pakruojo žmonių dalyvavimas muzikinėje kultūroje reiškiasi per: vykstančių muzikinių renginių pasyvų stebėjimą; muzikinių renginių organizavimą; muzikinių kolektyvų dalyvavimą dainų šventėse, folkloro šventėse, konkursuose, festivaliuose; atskirų asmenų dalyvavimą koncertuose, konkursuose; atskirus asmenis, kurie yra nuolatinių renginių organizatoriai; neformalius atskirų meno institucijų santykius. Pakruojiečių dalyvavimas muzikinėje kultūroje yra aktyvus: - 84 proc. apklaustųjų nurodė noriai dalyvaujantys muzikiniuose renginiuose, -... [toliau žr. visą tekstą] / The musical culture is an integral part of human culture. Evaluation of Lithuanian musical culture should be emphasized that it is presented not only in cities but also in smaller towns and villages in the ongoing of musical life. The object of research is an involvement of Pakruojis city population to the music culture. The aim of work is to reveal Pakruojis city people's involvement in the music culture. The objectives are: 1. to introduce the musical culture in the Lithuania. 2. to give a retrospective of Pakruojis city‘s cultural development. 3. to review the participation of the Pakruojis city population in musical activities. 4. to introduce the participation of the Pakruojis city population in musical activities. The methods of research are: 1. an analysis of scientific literature and documents. 2. a questionnaire-based survey conducted by the respondents of Pakruojis in 2014, April 20 - 30. The structure of work. The Master's thesis consists of an introduction, two chapters, conclusions, bibliography, appendix No.1. Work has provided 58 references. The participation of Pakruojis people in the musical culture is manifested in: passive monitoring of going musical events; an organiztion of musical events; a participation of musical collectives in the song festivals, folk festivals, competitions and festivals; individual participation in the concerts and competitions; individuals... [to full text]

1940 m. birželio 14 d. Sovietų Sąjungai jėga užėmus Lietuvą, jau pirmaisiais okupacijos mėnesiais visoje šalyje buvo sistemingai pradėtas diegti sovietinio žemės ūkio mechanizmas. Kaimo sovietizacijos pagrindiniu tikslu tapo privatinės nuosavybės, vienkiemių sunaikinimas, žemės ūkio kolektyvizacijos įgyvendinimas. Tačiau šis procesas buvo sustabdytas, prasidėjus karui tarp SSRS ir Trečiojo Reicho. 1944-1947 m. Lietuvoje, prieš prasidedant kolektyvinių ūkių steigimui, vykdyta agrarinė žemės reforma. Kolūkių kūrimo procesas krašte atnaujintas 1947 m.. Po dviejų metų praktiškai vos ne kiekviename kaime steigtas kolektyvinis ūkis. Dar nepasibaigus kolektyvizacijai, 1950 m. priimtas nutarimas stambinti kolūkius. Apylinkių bei kaimų smulkūs kolektyviniai ūkiai jungėsi į stambesnius. Pakruojo valsčiuje kolektyvinių ūkių steigimo procesas prasidėjo 1948 m. pavasarį, kada Pakruojo apylinkėje, Sigutėnų kaime pradėjo veiklą kolūkis „Aušra“ ir Akmenėlių apylinkėje, Mažeikonių kaime kolūkis „Raudonoji žvaigždė“. 1948 m. Pakruojo valsčiuje įsteigti tik keturi kolūkiai. 1949 m., masinės kolektyvizacijos metu, papildomai susikūrė 32 kolūkiai. 1950 m. birželio 20 d., po teritorinės – administraciniams reformos, Pakruojo valsčius tapo rajonu. Po reformos pastarajam priskirti (Joniškio, Radviliškio, Šiaulių apskričių) kolūkiai. Tokiomis aplinkybėmis Pakruojo rajone 1950 m. veikė 89 kolūkiai. Tuo pat metu, kaip ir visoje šalyje, taip ir Pakruojo rajone pradėti stambinti kolektyviniai ūkiai. 1956... [toliau žr. visą tekstą] / After the Soviet Union forcibly annexed Lithuania on June 14, 1940, already in the first months of occupation the new Soviet system of agriculture was started to be systematically implemented in the whole country. The goal of sovietization campaign in Lithuanian villages was the destruction of private property and homesteads and the implementation of collectivization of agriculture. However, this process was interrupted when the war between the Soviet Union and the Third Reich broke out. In the years 1944-1947 before the beginning of collectivization, the agrarian land reform was carried out in Lithuania. The creation of collective farms was resumed in 1947. After two years in practically every village there was a collective farm. Before the collectivization was even completed, in 1950 there was a decision to increase the size of collective farms by merging smaller farms into bigger ones. In the Pakruojis county, the process of collective farm creation was started in the spring of 1948, when in the village of Sigutėnai the first collective farm “Aušra“ („Dawn“) was created and in the village of Mažeikoniai – the collective farm by the name of „Raudonoji žvaigždė“ („The Red tar“) started to operate. In 1948 only four collective farms have been founded in Pakruojis county. In 1949 during the mass collectivization campaign, 32 collective farms were founded. On June 20 after the territorial-administrative reform the Pakruojis county became Pakruojis district. After the reform... [to full text]