Tyrimo tikslas: atlikti pieno gamybos ūkio analizę ūkininkės Vidos Butkevičienės pienininkystės ūkio pagrindu, išaiškinti privalumus ir trūkumus, pateikti pasiūlymus pieno gamybos technologijai ūkyje tobulinti. Tyrimo uždaviniai: apžvelgti pieno gamybos technologijas Lietuvoje. Išanalizuoti karvių produktyvumą įtakojančius veiksnius ūkininkės ūkyje. Apibendrinti tyrimo rezultatus, pateikti išvadas ir pasiūlymus. Gauti darbo rezultatai: išanalizavus literatūros duomenis ir Prienų rajono gyvulių laikymo ir melžimo technologijas, matome, kad plačiausiai paplitęs pririštų galvijų laikymas, tik nedidelėje dalyje ūkių taikomas palaidų galvijų laikymo būdas. Melžiama mechanizuotai ir rankomis. Melžiama stovėjimo vietose į pieno linijas arba i pieno melžtuves. Pasirinktos ūkininkės ūkyje karvės laikomos pririštos rekonstruotame 200 vietų tvarte, melžiama į pieno linijas, yra įrengtas modernus pieno blokas, naudojama DeLaval firmos moderni melžimo įranga.. Prieauglis laikomas atskiroje patalpoje. Ūkininkė apsirūpinusi šiuolaikiška pašarų ruošimo technika, gyvuliai šeriami subalansuotais pilnaverčiais pašarais. Ūkyje atliekama gyvulių produktyvumo kontrolės apskaita. Karvių produktyvumo kontrolė pradėta 1994 m. Sėkmingas modernaus pieno ūkio tvarkymas yra pagrįstas galvijų bandos reprodukcijos duomenų registravimu, bei smulkia analize. Tokiu būdu gaunama informacija ūkininkui padeda geriau orientuotis ūkio valdyme, bei galvijų reprodukcijos tvarkymo srityje. Tai ir pastebima šiame... [toliau žr. visą tekstą] / Analysis aim: to maik and analysis of milk production in a farm of Vida Butkevičienė on basis of dairy – farm, to find out advantages and disadvantages, to give ofers to improve the milk production technologies in a farm. Analysis task: to overlook milk production technologies in Lithuania.To analyse factor in a farm, which influence cows produktivity. To summarize analysis rezults, make conclutions and give offers. Work results: While analysing literature informatikon, livestock keeping and milking technologies in Prienai district we can see that the most common is bound livestock keeping and loose way is applicable just in small part of farms. Milking is mechanic and by hand. Milking is done in standing places and to a milk lines or milker. In chosen farm cows are bound in reconstrukted cattle – shed of 200 places, milking is done in lines. There is a modern milk block and a modern DeLaval firm milking mechanism. Young calves are keeped in a seperate place. Farmer have a modern forage technology, livestock is feed by balanced valuable forage. Accounting of livestock productivitycontrol is made in farm which is starte din 1994. Succesful regulation of modern milk farm is reasoned on registration of livestock herd reproductivity informatikon and detailed analysis. This information helps farmer to orient in farm control and livestock reproduction administration area. It is noted in this farm.

Pienininkystė yra svarbi mūsų krašto gyvulininkystės šaka. Pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strategiją pieninė galvijininkystė pripažinta viena iš prioritetinių žemės ūkio šakų. Mūsų šalyje 2006 metais pieno gamyba sudarė 23 % bendrosios žemės ūkio produkcijos. Pieną bei jo produkciją gamina daugiau nei 180 tūkst. ūkio subjektų. Pastaraisiais metais apie 50 proc. perdirbto pieno yra eksportuojama. Todėl labai svarbu gerinti šios gamybos efektyvumą. 2006 metais iš vienos karvės Lietuvoje vidutiniškai primelžta 4484 kg pieno arba 12 proc. daugiau nei 2002 metais. Nors šalyje vidutinis pieno primilžis iš karvės nuolat didėja, bet kol kas yra vienas mažiausių ES. Pienininkystei plėtoti yra palankios gamtinės sąlygos, šalyje veisiami galvijai gerai prisitaikę prie esamos pašarų bazės, jų genetinis produktyvumas gana aukštas. Tačiau dėl konkurencijos augant reikalavimams šalies ir užsienio rinkose, reikia siekti efektyvesnio pieno ūkio vystymo. Pieno gamyboje daugiau nei 60 proc. išlaidų tenka pašarams. Tod��l jų gamybos kaštai, kokybė ir maistingumas daro didžiausią įtaką pieno gamybos ekonomiškumui. Mažinant pieno gamybos savikainą, labai svarbu pasiekti aukštą pašarų maisto medžiagų konversiją. Efektyviau panaudoti pašarus ir, esant tiems patiems ištekliams, gauti daugiau produkcijos padeda įvairių pašarų paruošimo šėrimui būdų taikymas. Todėl, tobulinant produktyvių karvių šėrimo technologijas, ieškoma naujų, pažangesnių pašarų paruošimo būdų ir vienas iš jų gali būti... [toliau žr. visą tekstą] / Dairy farming has always been a primary important branch of cattle breeding in our country. Dairy farming is considered to be the essential direction of the strategy of agricultural development in the country of Lithuania. Dairy production made 23% of total agricultural production during the year of 2006. Milk and dairy production is produced by more than 180 thousands of agricultural subjects. About 50% of produced milk has been exported recently. It explains why economical efficiency of the production is especially important. Despite the fact that an average milk production per cow has been increasing recently, but it remains among the lowest ones in the EU. During the year of 2006 an average milk production per cow made 4484 kg of milk, 13% more than in 2000. It should be stated that our country is distinguished by quite favorable conditions for dairy farming. The cattle bred in the country are adjusted to the existing forage basis and the potential of their genetic productivity is rather high. Nevertheless, the higher requirements caused by the competition on the inner and foreign market force to seek for the more efficient development of dairy farming. About 60% of expenditure in milk production is spent on forage. That is why costs of forage production, quality and nutritional value mainly determine milk production economy. In order to decrease milk production costs it is primarily important to reach high conversion of forage nutritional substances. For more effective... [to full text]

The aim of Master work is to valuate Lithuanian black and white cows productivity and milk composition considering the blood dimensions of holstein breed. All data had been made through statistical analysis by EXCEL computation as well as by statistical package „R“ (http://www.r-project.org) in the LVA Laboratory of Animals Research of Breeding Worth and Selection. It was stated that the average of the Holsteinization grade of the researched cows in stock was 79,38 percent, and only 7,1 percent of the researched cows average of the Holsteinization grade didn’t reach 50 percent. Intermediate correlation between the milk productivity and milk protein was found an unfavourable but statistical reliable coherence (r=-0,346, p<0,001) The highest milk productivity was by cows with Holsteinization grade of 87,5-98,5 percent, the best milk fat consistence in percent 62,5-74,0 percent of Holsteinization grade cows, and the best milk protein consistence was by cows with Holsteinization grade reaching up to 50 percent. Having developed holsteinization grade in a stock, the percent of cows productivity was set the little statistical reliable coherence (r=0,224, p<0,01). The greatest number of somatic cells (532,7 thousand/ml.) was found in milk of cows which had the holsteinization grade to 50 and 50,0-62,4 percent.

Ūkininko karvės žiemą laikomos ant kilimėlių. Taikomas trumpasaitis laikymo būdas. Karvės vasarą išgenamos į ganyklas. Tiek tvartiniu, tiek ganykliniu laikotarpiu, karvės melžiamos automatizuotai į pieno linijas. Girdomos iš automatinių girdyklų, šeriamos du kartus per parą. Karvės tvartiniu laikotarpiu šeriamos koncentruotais pašarais, kukurūzų ir žolės silosu, šienu. Ganykliniu laikotarpiu jos gauna koncentruotųjų pašarų ir kultūrinių ganyklų žolės. Fermoje yra laikoma 100 melžiamų karvių, 38 telyčios, 26 veršeliai (iki 6 mėn. amžiaus). Fermoje laikomų galvijų veislės : Lietuvos juodmargės, Holšteinų, Lietuvos žalosios. 2013 metais vidutinis bandos produktyvumas buvo 5391,2 kg pieno, vidutinis pieno riebumas – 4,34 proc., pieno baltymingumas – 3,63 proc. Tyrimo rezultatai: Tvartiniu laikotarpiu kraujo serume nustatyta bendrųjų baltymų – 63,5 g/l,(p > 0,05), gliukozės – 3,35 mmol/l,(p<0,05), kalcio – 2,2 mmol/l, magnio – 0,95 mmol/l, fosforo – 1,75 mmol/l, (p<0,01). Ganykliniu laikotarpiu kraujo serume nustatyta bendrųjų baltymų – 65,4 g/l, gliukozės – 3,0 mmol/l, kalcio – 2,5 mmol/l, magnio – 0,87 mmol/l, fosforo 1,58 mmol/l. Kraujo tyrimai parodė, kad karvės yra sveikos, didelių nuokrypių nuo fiziologinių normų nebuvo. Pieno tyrimuose tvartiniu laikotarpiu nustatėme riebalų - 4,24 proc. (p<0,01), baltymų – 4, 05 proc. (p<0,01), laktozės – 4,51 proc. (p>0,01), urėjos – 19,8 mg% (p<0,01), somatinių ląstelių – 166,47 tūkst./ml (p<0,01). Ganykliniu laikotarpiu pieno... [toliau žr. visą tekstą] / In winter period those cows lives on the mats. The short leash storage method is applied. In the summer period cows stays in pasture. In both indoor and outdoor periods cows are milked in automated milk lines. They drink from automated watering place and they are fed twice a day. During the stable period cows are fed with concentrate food, corn and grass silage, hay. Following a free-range period they eat a concentrated food and cultivated pasture grass. In this farm there are a 100 dairy cows, 38 heifers and 26 calf (up to six months). The breeds of cows: Lithuanian Black and White, Holstein, Lithuanian red. In 2013 the average productivity of the herd was 5391,2 kg of milk. The average fat level - 4,34 prercent, milk protein level - 3,63 percent. The results: The results of blood test in indoor period have shown : crude protein – 63,5 g/l (p > 0,05). Glucosis – 3,35 mmol/l,(p<0,05). Ca – 2,2 mmol/l, Mg – 0,95 mmol/l, P – 1,75 mmol/l, (p<0,01). In grazing period, milk test have shown : crude protein – 65,4 g/l. Glucosis – 3,0 mmol/l. Ca – 2,5 mmol/l, Mg – 0,87 mmol/l, P - 1,58 mmol/l. The blood tests showed that the cows are healthy. There were no significant deviations from the norms. The results of milk in indoor period have shown : milk fat - 4,24 proc. (p<0,01). Milk protein – 4, 05 proc. (p<0,01). Milk lactose – 4,51 proc. (p>0,01). Milk urea – 19,8 mg% (p<0,01). Somatic cell – 166,47 tūkst./ml (p<0,01). The results of milk in grazing period have shown: milk fat –... [to full text]

Šiuo tyrimu buvo siekiama nustatyti koreliaciją tarp karvių didžiojo prieskrandžio turinio fermentacinių procesų aktyvumo rodiklių ir pieno produkcijos rodiklių. Taip pat - nustatyti karvių didžiojo prieskrandžio fermentacinių procesų rodiklių tarpusavio koreliaciją. Bandomosios LJ karvės (n=5) buvo tirtos ganykliniu ir tvartiniu laikotarpiais. Buvo ištirti šie didžiojo prieskrandžio fermentacijos rodikliai: pH, redukcinis bakterijų aktyvumas, gliukozės rūgimo reakcija, pirmuonių skaičius, lakiųjų riebalų rūgščių kiekis. Taip pat - pieno rodikliai: pieno kiekis, pieno riebalai, pieno baltymai, pieno laktozė, šlapalas. Koreliacijos koeficientai (rS) buvo apskaičiuoti pagal Spearman‘ą. Gauti rezultatai yra statistiškai nepatikimi, išskyrus, koreliaciją tarp didžiojo prieskrandžio pirmuonių ir pieno riebalų (rS = 0.9, p = 0,037) bei pirmuonių skaičiaus ir pieno baltymų (rS = 0.9, p = 0,037) tvartiniu laikotarpiu. Pastovią koreliaciją tvartiniu ir ganykliniu laikotarpiais išlaikė pirmuonių skaičius ir pieno kiekis (rS = –0,8 (p>0,05). Koreliacija, tarp redukcinio bakterijų aktyvumo ir pirmuonių skaičiaus, bei koreliacija, tarp lakiųjų riebalų rūgščių (LRR) ir pirmuonių skaičiaus, tiek tvartiniu ( atitinkamai rS = 0,872, p>0,05; rS = 0,1, p>0,05), tiek ganykliniu laikotarpiais (atitinkamai rS = 0,289, p>0,05; rS = 0,707; p>0,05), išliko teigiama. Neigiama koreliacija tvartiniu (rS = –0,205, p>0,05) ir ganykliniu (rS = –0,408, p>0,05) laikotarpiais išliko tarp redukcinio bakterijų... [toliau žr. visą tekstą] / This study was designed to determine a correlation between rumen fermentation process activity rates and milk production, also to establish a correlation between the rumen fermentation indicators. The study group was consisted of five LJ cows, which were tested during indoor and outdoor periods. In this study we have measured ruminal pH, bacterial activity reduction, glucose fermentation reaction, number of protozoa and volatile fatty acids also milk indicators such as milk fat, milk proteins, milk lactose, and milk urea. Correlation coefficients (rS) were calculated according to Spearman. The results are not statistically significant, except correlation results during the stable period between rumen protozoa count and milk fat (rS = 0.9, p = 0.037) also between number of protozoa and milk proteins (rS = 0.9, p = 0.037). A correlation constant between number of protozoa and quantity of milk (rs = -0.8, p < 0.05) was stable during both periods. During indoor and outdoor periods correlation between reduction activity of bacteria and number of protozoa, volatile fatty acids (VFA) and number of protozoa, (respectively, rS = 0.87, p<0.05, rS = 0 1, p> 0.05 and rS = 0.289, p> 0.05, rS = 0.707, p> 0.05) remained positive. During both periods negative correlation remained between reduction activity of bacteria and VFA (respectively rS = -0.205, p> 0.05, rS = -0.408, p <0.05).