Darbo tikslas - įvertinti prekybos darbuotojų darbo sąlygas ir jų sąsajas su darbuotojų sveikata. Uždaviniai: 1. Įvertinti darbuotojų darbo sąlygas. 2. Įvertinti prekybos centrų darbuotojų darbo aplinkoje veikiančių veiksnių sąsajas su sveikatos pakenkimais/sutrikimais. 3. Įvertinti psichosocialines darbo sąlygas (pasitenkinimas darbu, nuovargis, stresas, bulingas). 4. Pateikti pasiūlymus darbo sąlygų gerinimui. Tyrimo metodika. Anketinė darbuotojų apklausa. Bendras tiriamųjų skaičius N = 212. Respondentai apklausti, individualiai užpildant anketą apie gyvenimo būdą, subjektyvų sveikatos vertinimą, darbinę veiklą ir darbo sąlygas. Klausimynas sudarytas, remiantis mokslin��s literatūros šaltiniais, anksčiau rengtais tyrimais. Statistinė duomenų analizė atlikta, naudojant duomenų kaupimo ir analizės programą SPSS 12.0. Rezultatai. Pagal anketinės apklausos duomenis, tarp respondentų sveikatą palaikanti gyvensena nėra labai paplitusi. Respondentų maitinimosi dažnis nėra pakankamas, dauguma respondentų visi��kai nepusryčiauja, ar pusryčiauja labai retai; nėra fiziškai aktyvūs, dauguma rūko. Dirbančių viršvalandžius asmenų buvo daugiau nei pusė – 113 darbuotojų (53,3 proc.). Viršvalandžių nedirbantys pasisakė 99 asmenys (46,7). Apdoroti anketų duomenys leidžia teigti, kad viršvalandžiai, darbo stažas, negatyvaus elgesio apraiškos darbe siejamos su darbuotojų sveikatos sutrikimais, tad reikia imtis priemonių šių veiksnių dažniams mažinti. Skyrėsi šių grupių tiriamųjų sveikatos... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study – to evaluate the work conditions and employees’ health relationship at Kaunas trade companies. Objectives: 1. To evaluates the employees’ working conditions. 2. To evaluate the relationship between the active factors of working place and health impairment/disorder of supermarkets worker’s. 3. To evaluate psychosocial working conditions (satisfaction with work, tiredness, stress, bullying). 4. To make suggestions about the ways of improving working conditions. Methods: The questioning of the employees. The general number of the respondents N=212. The responders were questioned individually by completing forms about their life style, subjective evaluation of health, working activities, and working conditions. The questionnaire was prepared in accordance with the scientific resources and previously accomplished researches. The statistical data analysis was accomplished using the data accumulation and analysis method SPSS 12.0. Results: According to the results of the questionnaires the healthy life style is not popular among the respondents. The frequency of nourishment of the respondents is not sufficient; most of them do not have breakfast at all, or have it very seldom; the respondents are not physically active, most of them smoke. More than a half of the respondents answered that they worked overtime – 113 employees (53.3 %); 99 responders (46.7 %) stated that they didn’t work overtime. According to the answers of the respondents it is clear that... [to full text]

Šio darbo užsibrėžtas tikslas - išanalizuoti kultūrinių kūrybinių industrijų (KKI) ir didžiųjų prekybos centrų kaip moksliniame diskurse antagonistinių miesto raidos kelių santykį Šiaulių mieste bei įtaką miesto raidai. Magistro darbe, remiantis Lietuvos ir užsienio mokslinės literatūra bei dokumentų analize išanalizuotos kultūrinių kūrybinių industrijų (KKI) sampratos, atskleidžiamos kaip miestų vystymo, regeneracijos instrumentai bei moksliniame diskurse populiarios miesto regresavimo idėjos, siejamos su didžiųjų prekybos centrų neigiamu poveikiu miestų raidai. Tyrimas atskleidžia, kad neišvystytos iki konkurencingo lygmens bent jau Lietuvos kontekstu KKI mieste praktiškai neturi įtakos Šiaulių raidai, todėl didieji prekybos centrai, pirmiausia savo reikmėms bendradarbiaudami su KKI, gali būti traktuojami kaip polifunkciniai centrai, perimantys tradicines miesto funkcijas, įtakojantys ne vien neigiamus, bet ir teigiamus miesto raidai procesus ir net matomi kaip tolimesnė miesto raidos perspektyva. / The main goal of this paper is to analyze antagonistic relationship of the cultural creative industries (CCI) and hypermarkets as scientific discourse in the development of the city of Siauliai as well as its influence on urban development. According to the Lithuanian and foreign scientific literature and document analysis cultural creative industries (CCI) concepts are revealed as urban development regeneration instruments and in scientific discourse popular urban regression ideas associated with the major hypermarkets negative implications for urban development The survey shows that CCI that has not reached the competitive level (at least in the context of Lithuania) has little influence to development of Siauliai city, therefore hypermarkets primarily for their needs cooperating with the CCI may be considered as polyfunctional centers, who absorbs the traditional city functions, affecting not only negative, but positive processes for urban development as well, and even seen as a further urban development perspective.