The research has been accomplished in the Department of Anatomy and Physiology of the Lithuanian Veterinary Academy, in the Research Center of Digestive Physiology and Pathology and in the Center of Practical Training and Experiments of the Lithuanian Veterinary Academy in 2005 - 2007. The study consists of 50 pages. There are 3 tables, 13 pictures and 5 appendixes presented in it. In order to achieve high cattle productivity it is very important to establish optimal conditions for neonate calves breeding, to stimulate development of digestive tract and activate development of useful microflora, especially on the first month of calves breeding. The purpose of this work was to determine the influence of probiotic “Yeasture” to growth, wellness and microflora of the digestive tract of neonate calves, feeding probiotic to the calves on the first month of age. The experiment has been accomplished on Lithuanian-White neonate calves throughout the indoor period from November to January. Two groups of neonate calves were organized: control group (n=8) and experimental group (n=8). Calves of the experimental group were made to drink a preventive dose of the probiotic “Yeasture” every day, id est 5 g per day according to recommendations of the manufacturer. When the neonate calves were fed with the probiotic “Yeasture” supplement for the first month of age, their daily overweight had increased averagely by 16.1 percent. Probiotic “Yeasture” had no influence to daily overweight on the... [to full text]

Pastaraisiais metais, siekiant geriau panaudoti kiaulių genetinį potencialą, mažinti pašarų sąnaudas ir kiaulienos savikainą, apsaugoti nuo kai kurių virškinimo trakto ligų, pradėti naudoti biologiškai aktyvių medžiagų pašarų priedai. Vis plačiau naudojami mikrobinės kilmės produktai – probiotikai – jie normalizuoja žarnyno veiklą, gerina pašarų maistinę vertę, gerina pašaro maistingųjų dalių pasisavinimą ir didina gyvulių produktyvumą. Darbo tikslas. Ištirti probiotiko Yeasture kombinuotuosiuose pašaruose įtaką penimų kiaulių augimui, pa�����arų sąnaudoms ir mėsos fizinėms savybėms. Tyrimo metodika. Eksperimentinis darbas buvo atliktas Jono Juodžio vadovaujamoje UAB „Dainavos kiaulių veislynas“ kiaulių fermoje. Bandymo metu analogų principu buvo sudarytos dvi penimų kiaulių grupės – I (kontrolinė) ir II (bandomoji). Bandomosios grupės kiaulės buvo šeriamos visaverčiais kombinuotaisiais pašarais su probiotiku Yeasture, kuris buvo įmaišomas į kombinuotąjį pašarą, o kontrolinė grupė su kombinuotaisiais pašarais be probiotiko. Masės prieaugiui nustatyti kiaulės buvo sveriamos. Bandymo pabaigoje kiaulės buvo skerdžiamos ir paimti mėginiai mėsos kokybiniams rodikliams nustatyti. Mėginiai tyrimams buvo paimti iš ilgiausiojo nugaros raumens (musculus longissimus dorsi) tarpe 12 ir paskutiniojo šonkaulio. Mėsos kokybės rodikliai buvo nustatinėjami „Gyvulių mėsinių savybių ir mėsos kokybės vertinimo“ laboratorijoje. Tyrimo rezultatai. Per visą bandymo laikotarpį tiriamųjų gyvulių... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the work: To analyze the influence of the probiotic. Yeasture in combinet fodder on the growth of porkers, the fodder expenditure and physical characteristics of meat. The following tasks were set to perform the work: 1. to evaluate the speed or porker growth by using the ration of different structure; 2. to evaluate the fodder expenditure in kg necessary to gain 1kg increase in weight; 3. to analyze the physical characteristics of meat; 4. to calculate the economic efficiency . Research methods: On the basis of analogues, 2 porker groups (control and experimental) were formed. Porkers from the control group were foddered with a full-valued combined fodder without probiotic, and the probiotic Yeasture was mixed in the fodder for experimental group on the ratio 1 kg:ton. Porkers were weighed three times during the whole experimental period, and the average increase in weight within twenty-four hours was calculated. In all weighing, increases in weight within twenty-four hours were statistically reliably greater in the experimental group of porkers – by 15 per cent. Fodder expenditure in kg necessary to gain 1 kg increase in weight was considerably greater in the experimental group of porkers (4.1 kg-3,1 kg). Here data were also reliable (p < 0,001). The economic efficiency was calculated that has showed the positive influence of probiotic on raising the porkers. The probiotic Yeasture was economically efficient (expenditure necessary to produce a production unit... [to full text]

Two groups of 5 and two groups of 9 Romanov breed hogs in each were performed at Pranas Gaidamavičius breeding herd at 90 days of age. All hogs were fed by the growing scheme what was used at the herd; probiotics were mixed into the four age for the test hogs: 2 kg/t of probiotics YEASTURE and MICROBOND. Wool production was evaluated, clipped wool weight, at age of 5 month. The results showed, that probiotics MICROBOND and YEASTURE activates the growth speed of hogs. The most growth of performance was with hogs fed with YEASTURE probiotics. During the test period, overweight of hogs from the test group was 14,29 percent higher than from analogues of the control group (p>0,05). Probiotics MICROBOND increased growth performance too. Overweight of hogs from the test group was 12,59 percent higher than from analogues of the control group (p<0,05). Wool production tests shows, that during test period, the average of wool overweight of the test group, fed with probiotics MICROBOND, was 0,5 percent higher than from analogues of the control group. And the same tests with the test group, fed with probiotics YEASTURE, shows that the average of wool overweight of the test group was 10 percent higher than from analogues of the control group. During the test period usage of probiotics YEASTURE and MICROBOND didn‘t had negative influence on hog‘s physiological rules and wellness. The usage of probiotics in hog’s nutrition is purposeful and effective hogs, which were fed with probiotics... [to full text]

Šuns brendimas prasideda 2 mėn. amžiaus nuo atjunkymo iki lytinės brandos, kuomet jis būna 12 mėn. amžiaus. Šiame periode yra labai svarbu kaip ir kuo mes šersime gyvūną. Vienas iš aspektų visavertis ėdalas, kurio gamybai vis plačiau naudojami ceolitai. Vienas iš plačiausiai naudojamų ceolitų – klinoptilolitas mūsų šalyje yra naujas ir mažai naudojamas papildas. Klinoptilolitas sumažina viduriavimo atvejus, suriša toksinus, mažina mirtingumo atvejus, sumažina sąnaudas produkcijos vienetui gauti, padidina pašarų birumą, neleidžia pašarams sulipti ir prailgina jų ilgaamžiškumą, sugeria nemalonius kvapus, mažina vabzdžių dauginimąsi pašaruose. Darbo tikslas. Nustatyti maisto medžiagų kiekius išmatose, nustatyti pasisavinimo lygį vokiečių aviganių veislės šuniukų organizme; įvertinti įtaką kraujo biocheminių rodiklių kaitai; įvertinti poveikį augimo spartai. Darbo uždaviniai:  atlikti virškinamumo bandymus su šuniukais ir jaunais šunimis;  ištirti išmatas, nustatant maisto medžiagų kiekius;  paskaičiuoti virškinamumo koeficientus įrodant maisto medžiagų pasisavinamumo lygį priklausomai nuo panaudoto klinoptilolito priedo;  įvertinti sveikatos būklę atskirais auginimo laikotarpiais;  įvertinti augimo spartą. Vokiečių aviganių veislės šuniukams šerti buvo vartojami sausi ėdalai, kurių sudėtyje buvo skirtingi klinoptilolito kiekiai: 1,0; 1,5; 2,0 proc. Vandeningiausios išmatos buvo 3 mėn. amžiaus šuniukų, kurių racione buvo 1,0 proc. dinamiškai mikronizuoto klinoptilolito... [toliau žr. visą tekstą] / Dog ripening starts at 2 month age after weaned until sexual maturity, then they being 12 months old. In this period are very important how we are going to feed our animal. One of aspects is wholesome food, which is more and more often with zeolites. One of most using zeolites is clinoptilolites which is new in our country and using not often. Clinoptilolite reduces diarrhea, connects toxins, reduces mortality, increase feed freableing keeps food unclamping, hold bad smell, stopping insects population in feed. Work destination: Find out food materials in faeces, to get misappropriation level in German shepherd puppies and young dog organism; assess influence to biochemical indicators change; assess influence to growing speed. Work tasks:  make digestibility experiments with dogs and young puppies;  treatment of faecal, determining the amount of nutrients;  calculate digestibility factors demonstrating nutrients adoption level depending on the clinoptilolite used in the add of feed;  find out health position in different growing stages;  assess growint speed. For German shepherd puppies where using dry mash in which composition were different clinoptilolite quantity: 1.0; 1.5; 2.0 percent. The most wet faecal was 3 month years old puppies in which food was 1.0 percent clinoptilolite – in faecal was 26.5 percent dry materials or 3.1 (p<0,001) percent less then dogs with bigger clinoptilolite quantity. The best raw protein adoped young puppies body which where got 2.0... [to full text]

Darbo tikslas įvertinti racionų su skirtingu baltymų kiekiu poveikį nutrijų augimo ir vystimosi bei sveikatingumo rodikliams; įvertinti nutrijų mėsos maistinės ir energinės vertės pokyčius priklausomai nuo raciono baltymingumo. Darbo uždaviniai: 1. pateikti racionų su skirtingu baltymų kiekiu maistinę ir energinę vertę; 2. sekti nutrijų svorio kitimą atskirais auginimo periodais; 3. paskaičiuoti paros priesvorius atskiruose augimo perioduose ir per visą laikotarpį; 4. nustatyti kraujo biocheminius rodiklius; 5. pateikti nutrijų mėsos energinės ir maistinės vertės rodiklius. Naujumas mūsų šalyje pirmą kartą atliktas mokslinis tiriamasis bandymas su nutrijomis, jų šėrimui panaudojant skirtingus baltymų kiekio atžvilgiu racionus. Pirmą kartą pateikiami darbe išanalizuoti duomenys apie nutrijų augimo spartą, sveikatos būklę, sprendžiant iš atliktų kraujo tyrimų, o taip pat pateikta šių švelniakailių žvėrelių dietinės mėsos energinė ir maistinė vertė. Išanalizavus tyrimų rezultatus, atlikus kai kuriuos pastebėjimus, galime pateikti sekančias išvadas: 1. Nutrijų racionuose maisto medžiagų: baltymų : riebalų : angliavandenių santykis: I tiriamosios grupės 21,6 : 2,9 : 57,0; II tiriamosios 25,2 : 3,1 : 53,8, III tiriamosios 28,8 : 3,5 : 49,6; nutrijos buvo šeriamos racionais, kurių sudėtyje buvo 21, 25 ir 29 proc. baltymų; 2. Patinėlių kūno masė 8 mėn. amžiuje buvo 5,83 5,58 6,10 kg, patelių 4,46 4,98 5,20 kg; 3. Intensyviausias kūno masės priaugimas patinėlių buvo 3... [toliau žr. visą tekstą] / Wild animal breeding is a branch of economy that has existed for a long time, therefore, it is necessary for the global economy. Wild animal farming is necessary, because it not only produces exceptionally natural products, but also enables to ecologically utilize the waste produced by the food industry. In Lithuania, the wild animal breeding farms use about 30 thousand tons of the waste of animal origin. The furs of 40-50 million of furry animals are produced each year. At present, the biggest fur industry companies keep up to 30 thousand females, and medium farms keep about 10-20 thousand females. Lithuania is the only country in Eastern Europe where small, family-owned wild animal breeding farms are established, as such farms have been only in Poland for many years. Furry animal breeding business is the branch of agriculture that is most subject to the economic and political processes going on in the world. At present, there are about 20 large wild animal breeding farms in Lithuania. On the other hand, individual breeders are also more and more involved in the wild life breeding industry. The animal breeding business in Lithuania started more than 50 years ago. In the European Union, there are no restrictions for this kind of business, except for environment protection ones. Many nutrias are bred in the United States of America. They were brought to the state of California in 1899 for the first time. 20 nutrias were brought to the state of Louisiana in 1938, and in 1962... [to full text]

Darbo tikslas – nustatyti prebiotiko mannanoligosacharido praturtinto mielėmis poveikį žvėrelių augimo spartai; maisto medžiagų pasisavinamumo lygį audinių organizme; įvertinti šios kompozicijos įtaką kraujo rodiklių kaitai; įvertinti poveikį audinių pieno produkcijai bei jauniklių augimo spartai. Darbo uždaviniai: 1. nustatyti pašarų maistinę ir energinę vertę; 2. nustatyti audinių svorio kitimą skirtingais fiziologinės būklės laikotarpiais; 3. nustatyti audinių išprodukuojamus pieno kiekius; 4. nustatyti audinių jauniklių augimo spartą; 5. įvertinti maisto medžiagų pasisavinamumą audinių organizme; 6. įvertinti audinių jauniklių sveikatingumą. Mokslinio darbo naujumas – nustatyta prebiotinės kompozicijos įtaka maisto medžiagų pasisavinamumui audinių organizme, tokių duomenų literatūroje aptikti nepavyko; buvo atliktas virškinamumo-balansinis bandymas su Mustela vison veislės audinėmis ir įvertintas prebiotinio preparato poveikis sausosios medžiagos, organinės medžiagos, žalių baltymų, žalių riebalų, žalios ląstelienos, žalių pelenų ir neazotinių ekstraktinių medžiagų virškinamumui. Praktinė darbo reikšmė – panaudojant naujus priedus gaminti pašarus gyvūnams, kad galima būtų optimizuoti virškinimo ir rezorbcijos procesus jų organizme. Remiantis atliktų bandymų duomenimis nustatytas šio prebiotiko su mielių papildu teigiamas poveikis sveikatingumui, o taip pat mažesnis taršos laipsnis aplinkai. Atlikus mokslinius ūkinius bandymus su suaugusiomis audinėmis Mustela vison ir su... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of job – to assess yeast enriched prebiotic mannanoligosaccharide nutrients bioavailability in minks organisms; estimate impact of this composition to blood characteristics; assess consistency of feces. The novelty of scientific work – the impact of prebiotic composition was established for bioavailability in minks organisms. No other data was found this topic in literature; first time in our country digestability-balanced test was carried out with Mustela vison species minks and assessed impact of prebiotical preparation for digestability of dry mater, organic materials, crude proteins, crude fats, crude fiber, crude ash and non azotic extractic materials. When use of antibiotics was prohibided, prebiotic, probiotic preparations and zeolites begin to use more widely. Minks weight changes were compared at the begining and the end of experiment. Was established, that minks weight of I control group was 1094 g and decreased 6.01%, II control group – 1116 g, drecreased 4.78%, I experimental group – 1156 g., decreased 1.03%, II experimantal group – 1122 g., decreased 3.11%. Minks of I control group in first week of lactation produced 102.4 g milk per day, during second week 36.4 g more, and third week – 108.0 g more. That is more than two times. Milk quantity of I experimental group in all periods was higher. In first week minks of this group produced 108.6 g milk or 5.71%, second week – 156.6 g or 11.43%, third week – 224.2 g or 6.16% more compared with control groups; II... [to full text]

Die Probiotika werden heute sehr breit in der Ernährung von Menschen, Tieren und Vögeln verwendet. Bei den Probiotika handelt es sich um lebensfähige Formen von spezifischen Mikroorganismen, die dem tierischen Organismus kontinuierlich dem Futter zugeführt wurden. Die Prüfung erfolgte in 2 Leistungsversuchen mit den Schweinen. In jedem Versuch waren 3 Gruppen gebildet. Beide Gruppen in den Experimenten waren identisch bezüglich genetischer Konstruktion, Geschlecht, Alter und Lebendmasse der verwendeten Tiere. In beiden Versuchen in den Futtermischungen der Kontrollgruppe kam das Mineralfuttermittel Dynaphos M 2000 ohne Probiotikum zum Einsatz. Das Mineralfuttermittel Schaumalac M 55 als Komponente in den Futtermischungen der Versuchtiere wurde mit dem Probiotikum Bonvital suplementiert und 1kg Futter hatte 30x108 KBE (Enterococcus faecium). Im Futter für die Gruppe III wurden mineralische vitaminische Futterzusatzstoffe ohne Probiotikum und mit kleinerer Anzahl von Vitaminen verwendet. Im Versuch Nr.2 in der Futtermischungen für die Gruppe III wurde Probiotikum Biomin Imbo verwendet und 1kg Futter hatte 0,75x108 KBE (Enterococcus faecium). Mastleistung : die Futterzusatzstoffen mit Bonvital und Biomin Imbo wirkten auf die Lebendmasse so: die Tageszunahme war 3% höher im Versuch Nr.1 und 1,5% höher im Versuch Nr.2, und sogar 6% höher (Versuch Nr.2 mit Biomin Imbo). Solche Ergebnisse wirkten auch auf Futteraufwand: (im Versuch Nr.2 mit Bonvital) benötigten die Tiere 3%... [to full text]