Darbo autorė: J. Ovzdej Slaugos magistro baigiamasis darbas – „Sergančiųjų arterine hipertenzija psichoemocinės būklės įvertinimas“ Darbo vadovas: Med. dr. lek. Rimgaudas Staigis, VU MF Reabilitacijos, sporto medicinos ir slaugos institutas Konsultantas: Med. dr. Gintautas Daubaras, Antakalnio psichikos sveikatos centro vedėjas Vilniaus universitetas Medicinos fakultetas Reabilitacijos, sporto medicinos ir slaugos institutas Daugelyje šalių psichinė sveikata ir psichiniai sveikatos nusiskundimai nelaikomi tokiais pat svarbiais, kaip fizinė sveikata. Jie dažnai ignoruojami arba tiesiog pamirštami. Daugelis somatinių gydymo įstaigų pacientų turi psichikos sutrikimų. Pirminės sveikatos priežiūros įstaigose mažiausiai 23 proc. besikreipiančių pacientų nustatoma psichikos sutrikimų. Baigiamojo darbo tikslas – įvertinti sergančiųjų arterine hipertenzija psichoemocinę sveikatos būklę. Uždaviniai 1.Įvertinti distreso, depresinės nuotaikos, nerimo, somatizacinio sutrikimo dažnį sergančiųjų arterine hipertenzija tarpe. 2.Išanalizuoti distreso, depresijos, nerimo, somatizacijos simptomų tarpusavio ryšį. 3.Išsiaiškinti ar yra ryšys tarp psichosomatinių sutrikimų paplitimo ir ligos trukmės, hipertenzijos laipsnio, bei vaistų vartojimo. 4.Sužinoti kaip pacientai vertina savo psichinę ir fizinę sveikatos būklę ir palyginti su gautais rezultatais. Hipotezė Sergančiųjų arterine hipertenzija psichoemocinė sveikatos būklė yra sutrikusi, ypač esant blogai koreguojamai arterinei hipertenzijai ir... [toliau žr. visą tekstą] / Supervisor – Ovzdej J. The final work for master degree of nursing – “Psychoemotional state Evaluation of the patients with arterial hypertension“ Adviser – Ph. D. Staigis Rimgaudas, Institute of Rehabilitation, Sport Medicine and Nurse of Vilnius University Medical faculty Consultant – Ph. D. Daubaras Gintautas, Head of Antakalnis Mental Health center Vilnius University, Medical faculty Institute of Rehabilitation, Sport Medicine and Nurse Mental health and mental health complaints are considered less important than physical health in many countries. Moreover, they are often ignored or just forgotten. Many patients of somatical health care institutions have mental disorders. Mental disorders are diagnosed to at least 23% of patients, who apply to doctors in primary health care institutions. The aim of the final work is to evaluate psychoemotional state of the patients with arterial hypertension. Aims of the paper: 1.To evaluate distress, depressive mood, anxiety and somatisation disorder rate among the patients with arterial hypertension. 2.To analyze the relationship between distress, depression, anxiety and somatisation symptoms. 3.To clear up if there is a relation between the incidence of psychosomatical disorders and duration of disease, hypertension degree and drugs consumption. 4.To find out how patients estimate their mental and physical health state and compare with our results. Hypothesis Psychoemotional health state of the patients with arterial hypertension is... [to full text]

Nors šiuo metu Lietuvoje kairiarankystė tapo labiau toleruojama nei prieš keletą dešimtmečių (mokykloje vaikams leidžiama dirbti ta ranka, kuria jiems geriau sekasi), kairiarankystė dėl visuomenėje įsigalėjusių stereotipinių nuostatų dar neretai traktuojama kaip neįprastas reiškinys. Mokslininkų išvados apie kairiarankių gebėjimus yra prieštaringos: vieni teigia, kad kairiarankiai yra gabesnės ir kūrybingesnės asmenybės, kiti atvirkščiai – teigia, jog kairiarankių intelekto koeficiento vidurkis yra žemesnis nei dešiniarankių. Išsamiais tyrimais paremtas kairiarankių individualumo pažinimas gali padėti rasti neprievartinių pedagoginių priemonių, padedančių jiems adaptuotis dešiniarankiams pritaikytoje aplinkoje ir visapusiškai išskleisti savo gebėjimus bei talentus. Tyrimo objektas – pedagogų požiūris į vyresniųjų klasių kairiarankių akademinius gebėjimus ir mokinių psichoemocinės būklės ryšys ugdymo procese. Tyrimo tikslas – nustatyti, vyresniųjų klasių kairiarankių psichoemocinės būklės vertinimą: akademinių gebėjimų kontekste. Darbe keliamos hipotezės: 1) tikėtina, kad kairiarankiai yra intraversiškesni nei dešiniarankiai; 2) kiriarankiai yra jautresni negu dešiniarankiai; 3) tikėtina, kad ugdymo procese išryškėja kairiarankių ir dešiniarankių akademiniai gebėjimai. Tyrime dalyvavo 140 vyresniųjų klasių mokinių iš septynių Marijampolės apskrities vidurinių mokyklų. Tyrimui buvo naudotas G.Aizenko EPI testas – klausimynas bei EPI testas – klausimynas, o moksleivių... [toliau žr. visą tekstą] / Although currently left – handedness is being more tolerated than several decades ago (students are allowed to write with the hand they feel they are better at in schools), the left – handedness us still treated as an unusual phenomenon due to the stereotipe attitude which is well – essablished un our society. The conclusion of scientists about the abilities of the left – handed is contradictory: some of them claim that the left – handed are more gifted and more creative individuals, the other on the contrary say that the avarge of intelligence quotient of the left – handed is lower than the intelligence quotient of the right – handed. The cognition of the left – handed individuality based on thorough investigation can help to find nonviolent pedagogical ways in order to help the left – handed to adapt in the surroundings which are ajusted for the right – handed and to allow them to develop their abilities and talents. The object of investigation is the attitude of the educators towards the academic abilities of the senior pupils who are left – handed and the link of their psychoemotional statei n the process of education. The aim of the investigation is to establish the assessment of the senior left – handed psychoemotional statei n the context of the academic abilities. The work hypothesizes two things: 1) It is presumable that the left – handed are more introvert than the right – handed. 2) The left – handed are more sensitive than the right – handed. 3) It is presumable... [to full text]