Darbo tikslas. Įvertinti darbo komandoje įgūdžius ir jų tobulinimo galimybes tarp visuomenės sveikatos priežiūros specialistų. Tyrimo metodika. Tyrimas buvo vykdomas Kauno visuomenės sveikatos centre (KVSC) ir KVSC teritoriniuose skyriuose 2007 m. gruodžio mėnesį. Tyrimui buvo naudojama anoniminė anketa į kurią be specialių klausimų buvo įtraukti ir užsienyje šiai problematikai tirti plačiai naudojami klausimynai (The Thomas – Kilmann conflict mode instrument, DISC behavioral instrument). Analizei buvo naudotos 133 anketos (atsako dažnis 80,1 proc.). Rezultatai. Tyrimo metu nustatyta, kad 46,9 proc. KVSC ir 62,9 proc. KVSC teritorinių skyri�� specialistų linkę dominuoti bendraujant su savo komandos nariais. Daugiau negu pusė (52,0 proc.) KVSC ir (54,3 proc.) KVSC teritorinių skyrių specialistų spręsti konfliktus yra linkę ieškant kompromisų. Mažiausią respondentų dalį sudarė tiriamieji, kurie konfliktus yra linkę spręsti konkuravimo būdu, tarp jų ir buvo nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai, KVSC dirbantys specialistai yra labiau linkę konkuruoti, negu, kad dirbantys KVSC teritoriniuose skyriuose (p<0,001). Dauguma (78,2 proc.) respondentų teigė, kad jie turi pakankamai darbui komandoje reikalingų įgūdžių, tačiau daugiau negu pusė visų tiriamųjų norėtų juos tobulinti. Išvados. Daugiau negu pusė tyrime dalyvavusių specialistų bendraujant yra linkę dominuoti, mažiausiai – būti iniciatyviais. Sprendžiant konfliktus specialistai yra linkę ieškoti kompromisų susidariusiai... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study. To evaluate the skills of team work and possibilities for their improvement among public health specialists. Methods. The survey was carried in Kaunas Public Health Center in 2007. The questionnaire was designed and included questions about general skills for teamwork and special scales for evaluation of these skills (The Thomas – Kilmann conflict mode instrument, DISC behavioral instrument. Total number of returned questionnaires was 133 (a response rate of 80,1%). Results. Almost a half (46.9%) of PHCK and 62.9% of PHCK territorial departments specialists intended to dominate in communication with the members of a team. Moreover, 52.0% of PHCK and 54.3% of PHCK territorial departments specialists, were subjecs to look for compromises when dealing with the conflicts. The smalest part of respondents intecend to compeat when dealing with the conflicts, and statistically significant differences were estimated among them, specialists working in PHCK are subject to competition more than working in the territorial departments of PHCK (p<0.001). Results indicates, that 78.2% of respondents had skills for teamwork. However, more than half of them expressed the will to improve them. Conclusions. More than a half of specialists intended to dominate in communication with the members of a team, and the least characteristic – initiation. Respondents were likely to look for compromises in conflicts, and meanwhile only a small part for competition. Nevertheless... [to full text]

Aim of the study. To estimate the requirement for public health (PH) specialists and to evaluate their withdrawal during the studies. Objectives. 1. To evaluate the changes in number and distribution of PH specialists in Lithuania in 1993-2002. 2. To evaluate the withdrawal of students of Faculty of PH of KUM during pre-diploma studies. 3. To evaluate the withdrawal of students of Faculty of PH of KUM during post-diploma studies. 4. To estimate the requirement for PH specialists until 2015. Methods. While estimating the number and distribution of PH specialists in Lithuania the data of LHIC were analyzed. While estimating the withdrawal of PH students during pre-diploma and post-diploma studies, cohort analysis of the matriculates of Faculty of PH of KUM was carried out. The requirement for PH specialists was evaluated by carrying out the Delphi survey. Results. In 1993-2002 the number of PH specialists per 10 thousand population decreased in Lithuania: mostly the number of PH specialists with non-university medical education. In 1994-2000 84.9 percent of 272 matriculates graduated from Faculty of PH of KUM. 2.5 percent of students graduated earlier than after 4 years, because they had moved from Faculty of Medicine to the third or the fourth course of PH studies. The number of students who left for other faculties was 2.9 percent. It was impossible to find out the outcome of studies of 1.5 percent of students. Totally, 10.7 percent of students have not graduated from the... [to full text]

Darbo tikslas: nustatyti visuomenės sveikatos specialistų, dirbančių savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose, darbui motyvuojančius veiksnius. Uždaviniai: 1. Ištirti savivaldybių visuomenės sveikatos biurų darbuotojų ir vadovų nuomonę apie motyvavimo veiksnius, įtakojančius darbuotojų profesinę veiklą. 2. Išsiaiškinti savivaldybių visuomenės sveikatos biurų darbuotojų motyvacijos veiksnių darbui ryšį su amžiumi, išsilavinimu, profesinėmis pareigomis bei darbo stažu. 3. Įvertinti savivaldybių visuomenės sveikatos biurų darbuotojų bendrosios motyvacijos darbui ir motyvacinių veiksnių ryšį. Tyrimo metodika. Tyrime dalyvavo 55 visuomenės sveikatos specialistai ir įstaigų vadovai, dirbantys visuomenės sveikatos biuruose (VSB), be mokyklų visuomenės sveikatos specialistų. Bendras tyrimo atsako dažnis – 35,2 proc. Statistinėje analizėje naudoti šie kriterijai: Chi kvadrato (χ2), Pirsono tiesinės, Spirmeno ranginės koreliacijos koeficientai, Kruskal Wallis testas. Testo klausimų patikimumui nustatyti naudota Cronbach alfa. Rezultatai. VSB darbuotojų nuomone iš motyvacinių veiksnių, svarbių dirbant VSB, labiausiai buvo aktualūs: noras tobulėti, naudingumo jausmas ir atgalinis ryšys iš visuomenės, o biurų vadovams - vadybiniai veiksniai bei noras padėti. Noras padėti, atgalinis ryšys iš visuomenės ir psichologinė atmosfera darbe – veiksniai, dėl kurių vadovų ir specialistų nuomonė sutapo. Motyvacinių veiksnių svarba labiausiai išsiskyrė vertinant amžių ir pareigas. Karjeros... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study. Identify motivational factors for work of public health specialists of public health bureaus of municipality. Objectives. 1. To analyse the opinion about motivational factors that may influence professional activity of managers and specialists of public health bureaus of municipality. 2. To identify relation between motivational factors for work and age, speciality, hierarchy of profession, and work experience of workers of public health bureaus of municipality. 3. To evaluate relation between motivational factors and general motivation of employees of public health bureaus of municipality. Methods. The questionnaire was filled by 55 public health specialists and managers working at the public health bureaus of municipality, excluding public health specialists working at schools. The response rate was – 35.2 %. Data analysis was performed using the following criteria: chi-square (χ2), the linear Pearson and Spearman's rank correlation coefficient, Kruskal Wallis test. Cronbach alpha was used to estimate the test reliability. Results. By the PHB employees’ opinion about motivational factors, important during work at the PHB, the most relevant for specialists were: a desire to improve the feeling of usefulness, feedback from the public, and for health managers: factors of management and willingness to help. Wish to help, feedback from the public and the psychological atmosphere at work – are factors which were important for managers as well as for specialists... [to full text]