Darbo tikslas – įvertinti elektroninio recepto, kaip vieno iš el. sveikatos komponentų, panaudojimo tiesioginius ir netiesioginius kaštus bei galimą naudą. Metodologija: siekiant pasiekti užsibrėžtą tikslą buvo atliekama sisteminė elektroninio recepto ekonominio įvertinimo analizė. Tyrimo metu remtasi kaštų-naudingumo analizės metodologijos gairėmis. Nustatant su tiesioginiais ir netiesioginiais kaštais susijusius kintamuosius, buvo atliktos sveikatos priežiūros specialistų ir įmonių apklausos. Palyginamuoju būdu apskaičiuota galima nauda pacientams. Gauti rezultatai diskontuoti į dabartinę vertinę reikšmę. Atlikta sistemos jautrumo analizė. Rezultatai: Dabar veikiančios receptų sistemos vidutiniai metiniai kaštai sudaro 30.082.691,68 litų. Iš jų 1.489.601,90 litų tenka tiesioginėms išlaidos, o likusioji 28.593.189,71 litų dalis – netiesioginėms išlaidoms. Tarp netiesioginių išlaidų 53,49 proc. sudaro gydytojų darbo laiko išrašant receptus piniginė išraiška, o vaistininkų darbo laiko vertė – 46,51 proc. Elektroninio recepto naudojimo kaštai kasmet sudarytų 19.443.948,08 litus, kurių tarpe 13,85 proc. tenka tiesioginiams kaštams, 86,15 proc. – netiesioginiams kaštams. Tarp netiesioginių išlaidų 63,91 proc. sudaro gydytojų darbo laiko piniginė išraiška, o likusioji dalis - 36.09 proc. vaistininkų darbo laiko vertė. Išvados: Lietuvoje kuriami elektroninio recepto modeliai naudoja naujausias šiuo metu esančias informacines technologijas, turinčias aukščiausius saugumo ir... [toliau žr. visą tekstą] / Object: evaluate the costs and impact of electronic prescription running stage for routine operation. Methodology: Systemic analysis of electronic prescription economical evaluation. It was used guidelines of Cost-Benefit analysis methodology. To estimate the parameters of direct and indirect costs it was made questioning of associated health care specialists and companies; for indirect impact for patients – comparative evaluation. All monetary values are converted onto a comparable base by presenting them in present values, using the discounted cash flow technique. The results of the evaluation were tested by a sensitivity analysis. Results: Present average costs per year – 30,082,691.68 litas. 1,489,601.90 litas – directs costs; 28,593,189.71 – indirect costs. Indirect costs consist of 53.49 % - payment issues for physicians and 46.51 % - for pharmacists. The costs of electronic prescription could be 19,443,948.08 litas per year. This consists of 13.85 % direct and 86.15 % indirect costs (63.91 % – payment issues for physicians; 36.09 % - for pharmacists). Conclusions: Present Lithuanian “e-recept” models use the newest information technologies with the highest standards of safety and security. Preferable method of evaluation of electronic prescribing model is Cost-Benefit analysis. In utilization of this method it was counted that electronic prescription system could help minimize direct and indirect cost by 39.43 % per year. All impact of utilization of electronic... [to full text]

Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, farmacijos specialistai susidūrė su naujais iššūkiais: VVKT duomenimis per laikotarpį nuo 2007 01 09 iki 2009 09 09 Lietuvoje gamybinių vaistinių skaičius sumažėjo nuo 118 iki 95 t.y. 19.5 proc. Problema – gamybinių vaistinių bei vaistinėse gaminamų vaistų kiekio mažėjimas. Tai skatina giliau pažvelgti į šio reiškinio priežastį kitu aspektu: kaip besiklostanti tendencija lemia farmacinės paslaugos kokybę, ar nenukenčia pacientas nebegalėdamas gauti jo individualius poreikius tenkinančius ekstemporalios gamybos vaistus. Aktualumas- poreikis išsiaiškinti ar ekstemporalūs vaistai reikalingi visuomenei, ar yra poreikis iš pacientų, bei gydytojų pusės. Tokia tema darbai nepublikuoti. Tyrimo tikslas- išanalizuoti ekstemporalių vaistų gamybos ypatumus visuomenės gamybinėse vaistinėse ir pateikti rekomendacijas sveikatos politikos formuotojams, gydytojus rengiančioms institucijoms ir gamybinėms vaistinėms. Magistro studijų baigiamajame darbe apžvelgta gamybinių vaistinių raida skirtingais Lietuvos vystymosi laikotarpiais; pateikta norminių aktų, reglamentuojančių ekstemporalių vaistų gamybą, apžvalgą; įvertintos ir nusakytos sąlygos, kurios užtikrina individualios gamybos vaistų išlikimą bei plėtojimą; atskleistos pagrindinės priežastys, lėmusios gamybinių vaistinių skaičiaus mažėjimą. Tyrimas atliktas dviem etapais: pilotinis 2007 metais, pagrindinis 2010 metais. Tyrimo metodai: teoriniai (profesinės literatūros šaltinių analizė pasirinktu... [toliau žr. visą tekstą] / After Lithuania joined European Union (EU) our pharmacists faced with new challenges. According to data of State Medicines Control Agency (SMCA) at the period from 2007-01-09 till 2009-09-09 the total number of community pharmacies which produce extemporaneous preparations have decreased by 19.5 % (from 118 till 95). The problem. The total number of community pharmacies which are able to produce extemporaneous preparations and the quantities of produced medicines are decreasing. Such situation encourages for further analysis in order to evaluate the reasons of such situation – does it make any influence on the quality of pharmaceutical services or does it affect the personal needs of patients who cannot get extemporaneous preparations for individual needs. The topicality. There is a need to determine whether extemporaneous preparations are still required by community, patients and physicians. There is insufficient data which would be published on such topic. The aim of this survey was to analyze the features of extemporaneous manufacturing in community pharmacies in order to provide recommendations for health policy makers, Medical faculties and community pharmacies. In this overview I present the development of extemporaneous manufacturing processes in Lithuanian pharmacies in different periods. Also the overview of legal acts on extemporaneous manufacturing, designated conditions which would help to ensure that extemporaneous preparations remain on the market and the main... [to full text]

Tikslas: Remiantis slapto paciento metodika ištirti galimybę įsigyti antibiotikus Lietuvos visuomenės vaistinėse be recepto ir įvertinti pacientui suteikiamą informaciją konsultacijos metu. Uždaviniai: 1. Nustatyti galimybę įsigyti antibiotikus be recepto Lietuvos visuomenės vaistinėse. 2. Palyginti antibiotikų išdavimą be recepto slaptam pacientui simuliuojant alerginio rinito ir peršalimo simptomus. 3. Įvertinti pacientui suteikiamą informaciją, kai antibiotikai išduodami be recepto. 4. Išanalizuoti pacientui pateikiamą informaciją, kai antibiotikai be recepto neišduodami. Metodika: Tyrimui naudota slapto paciento metodika. Tyrimas vykdytas nuo 2011 m. rugsėjo iki 2012 m. birželio mėn. Tyrimo metu aplankyta 264 Lietuvos visuomenės vaistinės 4 Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Panevėžyje ir Alytuje. Tyrimo metu buvo pateikti du skirtingi scenarijai: vaistinėje buvo simuliuojamos peršalimo ir alerginio rinito simptomai. Surinkta informacija buvo žymima tyrimo formoje. Duomenys analizuoti statistine programa SPSS 17.00. Rezultatai: 8 proc. (p<0,001) iš aplankytų vaistinių išdavė antibiotikus be recepto. Antibiotikai dažniau buvo išduoti simuliuojant peršalimo simptomus – 10 proc. ir rečiau simuliuojant alerginio rinito simptomatiką - 5 proc. Daugiau nei pusė farmacijos specialistų (57 proc.), kurie atsisakė išduoti antibiotikus, tęsė bendravimą su pacientais. 45 proc. farmacijos specialistų, atsisakiusių išduoti antibiotikus, kaip priežastį, nurodė sveikatos įstatymą, 17... [toliau žr. visą tekstą] / Aim: To explore availability of antibiotics without prescription in Lithuanian community pharmacies and to evaluate the provision of appropriate health information. Tasks: 1. To identify potential to obtain antibiotics without prescription in community pharmacies 2. Compare antibiotics issuing when cold and allergy rhinitis are simulating. 3. To evaluate information for patient when antibiotics are issued. 4. To estimate information for patient when antibiotics are not issued. Methodology: A research was developed based on the methodology of secret patient. Total 264 pharmacies in 4 different Lithuanian cities were visited. Study was performed from September 2011 through June 2012. Two different cases were presented at pharmacies. The secret patient tried to buy amoxicillin without providing a prescription for cold symptoms and for allergy rhinitis symptoms. The reason for dispensing or refusing to dispense antibiotics was recorded in standardized visit form. Data were entered and analyzed with the SPSS Statistics 17.0 package. Results: Antibiotics were dispensed in 8 % (p<0,001) of visited pharmacies. They were obtained from 10% of pharmacies when cold was simulated and from 5% of pharmacies when allergic rhinitis was simulated. More than half pharmacy specialists (57 %), that refused to sell antibiotics without prescription continued consultation. 45 % of visited pharmacy specialists refused to dispense antibiotics because of health law. Pharmacy specialists from 17 % of... [to full text]