Šiais laikais, vykstant visuomenės progresui ir keičiantis šeimos situacijai, vis daugiau žmogaus ugdymo funkcijų perima socialinės pagalbos institucijos. Yra palyginti daug tyrimų, atliktų socialinių mokslų srityse, kurie atskleidžia efektyvaus vadovavimo sąvoką bei funkcijas. Tačiau beveik nėra tyrimų, atskleidžiančių vadovavimo socialinės pagalbos institucijoms specifinius veiksnius, kurių identifikavimas galėtų papildyti vadovavimo principų sąrašą ir pasitarnautų profesionalių socialinės pagalbos institucijų vadovų rengimui ir atrankai. Nustačius šiuos veiksnius, būtų galima teikti rekomendacijas toms socialinės pagalbos institucijoms, kurios dar tik pradeda savo veiklą ir siekia aukštos socialinių paslaugų kokybės. Šiuo laikotarpiu, kai socialinio darbo institucijos įgyja vis didesnį lyginamąjį svorį, visuomenės progreso aspektu, tokie tyrimai yra būtini. Šio tyrimo objektas yra vadovavimo socialinio darbo institucijai sėkmingumo veiksniai. Tyrimo tikslas – atskleisti, kokius vadovavimo socialinio darbo institucijai sėkmingumo veiksnius išskiria socialinio darbo institucijų vadovai. Tikslui pasiekti numatyti šie uždaviniai: 1. Išsiaiškinti, kokie veiksniai lemia sėkmingą socialinio darbo institucijų veiklą. 2. Ištirti, kas socialinio darbo institucijų vadovams ypač svarbu, siekiant kad jų darbas būtų efektyvus. 3. Nustatyti, kokius gebėjimus socialinio darbo institucijų vadovų supratimu, turi turėti „geras“ socialinio darbo institucijos vadovas. 4. Ištirti, su kokiais... [toliau žr. visą tekstą] / Nowadays, when the progress in society is so fast and family situation is changing a lot, more and more functions of human education are transferred to social work institutions. There are quite many studies made that reveal the concept and functions of effective management. But there are almost no studies that would reveal the specific factors of the management in social work institutions. The identification of such factors could complement the list of management factors and would be useful for preparation and selection of social work institutions managers. Besides, if such factors would be identified it would be possible to give recommendations for those social work institutions, that are just starting their work and that are willing to reach high level of the social quality service. At the moment when social work institutions gain stronger and stronger comparative authority in the aspect of society progress such studies are essential. The object of this research is the success factors in the management of a social work institution. The aim of this research is to reveal the success factors of management of a social work institution pointed out by the managers of social work institutions. To reach the aim such goals were stated: 1. To find out what are the main factors determining the successful activity of social work institution. 2. To explore what is most important for the managers of social work institutions while seeking for effective activity. 3. To identify what is... [to full text]

Darbo metu buvo nustatyti baltojo gandro gausumo ir erdvinio pasiskirstymo bei lizdaviečių pasirinkimo pokyčiai 1994–2010 metais, ištirti perėjimo buveinės pasirinkimo dėsningumai bei perėjimo sėkmingumo priklausomybė nuo kai kurių buveinės charakteristikų. Baltojo gandro perėjimo buveinės pasirinkimo tyrimai atlikti su 8,4 % pasaulinės perinčios baltojo gandro populiacijos, esančios arealo šiaurės vakarų periferijoje, susitelkusios teritorijoje, užimančioje 1,1 % arealo ploto. Buvo nustatyta, kad tyrimų teritorijoje per 1994–2010 metų laikotarpį ženkliai išaugus baltojo gandro gausumui, paukščiai prisitaikė perėti naujo tipo lizdavietėse – ant elektros oro linijų atramų. Šis prisitaikymas reprodukciniu požiūriu buvo iš dalies neadaptyvus dėl patikimai mažesnio perėjimo sėkmingumo lizduose, susuktuose ant eksploatuojamų elektros oro linijų atramų. Remiantis ilgalaikiais baltojo gandro pirmo atskridimo datos duomenimis, rinktais 1961–2000 metais, buvo nustatytas reikšmingas pavasarinio atskridimo datos į perimvietes arealo šiaurės vakarų periferijoje paankstėjimas. Taip pat buvo nustatyti veiksniai, lemiantys pirmo pavasarinio atskridimo į perimvietes datą. Darbe buvo nustatyti pagrindiniai, perinčiam baltajam gandrui grėsmę keliantys veiksniai, įvertintas jų reikšmingumas ir pasiūlytos neigiamo jų poveikio šiai Europos Sąjungoje saugomai rūšiai sumažinimo priemonės. / In this study, changes during the period 1994–2010 in White Stork abundance and spatial distribution, as well as in nest-site selection were determined; regularities in breeding habitat selection and the effect of some habitat characteristics on the breeding success were investigated. The White Stork habitat selection study was carried out in the north-western periphery of the species’ range on a sample, comprising 8.4% of the total breeding population of this species, concentrated in an area covering just 1.1% of its range. It was revealed that a considerable increase in the White Stork abundance in 1994–2010 coincided with the adaptation by birds to breeding at a new nest-site – on poles of overhead electricity lines. However, from the standpoint of reproduction, this change in the White Stork nesting behaviour was partly non-adaptive due to significantly lower breeding success in nests built on poles of operating overhead electricity lines. Data on the White Stork first spring arrival, collected during the period 1961–2000, revealed a significant advancement of spring arrival date to the breeding grounds in the north-western periphery of the range. Factors, affecting the first spring arrival to breeding grounds, were determined. The main threats facing the breeding White Storks were determined, their importance was assessed, and recommendations for the mitigation of these negative impacts were prepared for this species of the EU conservation concern.

In this study, changes during the period 1994–2010 in White Stork abundance and spatial distribution, as well as in nest-site selection were determined; regularities in breeding habitat selection and the effect of some habitat characteristics on the breeding success were investigated. The White Stork habitat selection study was carried out in the north-western periphery of the species’ range on a sample, comprising 8.4% of the total breeding population of this species, concentrated in an area covering just 1.1% of its range. It was revealed that a considerable increase in the White Stork abundance in 1994–2010 coincided with the adaptation by birds to breeding at a new nest-site – on poles of overhead electricity lines. However, from the standpoint of reproduction, this change in the White Stork nesting behaviour was partly non-adaptive due to significantly lower breeding success in nests built on poles of operating overhead electricity lines. Data on the White Stork first spring arrival, collected during the period 1961–2000, revealed a significant advancement of spring arrival date to the breeding grounds in the north-western periphery of the range. Factors, affecting the first spring arrival to breeding grounds, were determined. The main threats facing the breeding White Storks were determined, their importance was assessed, and recommendations for the mitigation of these negative impacts were prepared for this species of the EU conservation concern. / Darbo metu buvo nustatyti baltojo gandro gausumo ir erdvinio pasiskirstymo bei lizdaviečių pasirinkimo pokyčiai 1994–2010 metais, ištirti perėjimo buveinės pasirinkimo dėsningumai bei perėjimo sėkmingumo priklausomybė nuo kai kurių buveinės charakteristikų. Baltojo gandro perėjimo buveinės pasirinkimo tyrimai atlikti su 8,4 % pasaulinės perinčios baltojo gandro populiacijos, esančios arealo šiaurės vakarų periferijoje, susitelkusios teritorijoje, užimančioje 1,1 % arealo ploto. Buvo nustatyta, kad tyrimų teritorijoje per 1994–2010 metų laikotarpį ženkliai išaugus baltojo gandro gausumui, paukščiai prisitaikė perėti naujo tipo lizdavietėse – ant elektros oro linijų atramų. Šis prisitaikymas reprodukciniu požiūriu buvo iš dalies neadaptyvus dėl patikimai mažesnio perėjimo sėkmingumo lizduose, susuktuose ant eksploatuojamų elektros oro linijų atramų. Remiantis ilgalaikiais baltojo gandro pirmo atskridimo datos duomenimis, rinktais 1961–2000 metais, buvo nustatytas reikšmingas pavasarinio atskridimo datos į perimvietes arealo šiaurės vakarų periferijoje paankstėjimas. Taip pat buvo nustatyti veiksniai, lemiantys pirmo pavasarinio atskridimo į perimvietes datą. Darbe buvo nustatyti pagrindiniai, perinčiam baltajam gandrui grėsmę keliantys veiksniai, įvertintas jų reikšmingumas ir pasiūlytos neigiamo jų poveikio šiai Europos Sąjungoje saugomai rūšiai sumažinimo priemonės.

Tyrimo tikslas – nustatyti sąsajas tarp Vytauto Didžiojo universiteto psichologijos absolventų iniciatyvumo, nuostatų dėl karjeros tikslų, profesinio saviveiksmingumo ir objektyvaus bei subjektyviai suvokiamo karjeros sėkmingumo. Tyrime dalyvavo 121 Vytauto Didžiojo universiteto psichologijos absolventai (2 vyrai ir 119 moterų), psichologijos bakalauro arba magistro studijas baigę 2004-2012 metais. Iš 370 gavėją pasiekusių elektroninių laiškų, klausimyną užpildė 121 tiriamasis (33 proc.). Asmens iniciatyvumui įvertinti buvo naudojamas Bateman ir Crant (1993) asmens iniciatyvumo klausimynas, nuostatoms dėl karjeros tikslų įvertinti naudojama Mu karjeros tikslų skalė (Creed, Patton, Bartrum, 2002), o profesiniam saviveiksmingumui – Schens, Collani (2010) profesinio saviveiksmingumo klausimynas. Subjektyviai suvokiamas karjeros sėkmingumas buvo matuojamas Grennhaus, Parasuraman ir Wormley (1990) pasitenkinimo karjera klausimynu, o objektyvus karjeros sėkmingumas buvo vertinamas klausimu apie gaunamą atlyginimą. Tyrimo rezultatai parodė, jog labiau iniciatyvūs psichologijos absolventai pasižymi aukštesniu profesiniu saviveiksmingumu ir stipresnėmis nuostatomis dėl karjeros tikslų. O aukštesniu profesiniu saviveiksmingumu ir stipresnėmis nuostatomis dėl karjeros tikslų pasižymintys absolventai išreiškia didesnį objektyvų ir subjektyviai suvokiamą karjeros sėkmingumą. Taip pat didesniu objektyviu ir subjektyviai suvokiamu karjeros sėkmingumu pasižymi absolventai išreiškiantys... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to assess the proactivity, career goals settings, occupational selfefficacy links to objective and subjective career success among Vytautas Magnus University graduates of psychology. The subjects of the study were 121 man and women, psychology graduates of Vytautas Magnus University. Respondents were bachelor or master graduates those who finish their studies in 2004 – 2012. Of 370 e-mails with questionnaire witch have reach respondents, 121 participants (33 percent) complete the questionnaire. In order to evaluate proactivity, it was used self-report measure of proactive personality (Bateman, Crant, 1993). To measure attitude towards career goals it was used Mu career goals settings questionnaire (Creed, Patton, Bartrum, 2002). Additionally it was used occupational self-efficacy scale (Schyns, Collani, 2010) and career satisfaction scale (Greenhaus, Parasuraman & Wormley, 1990) which was used to evaluate subjective career success. In order to evaluate objective career success it was used question about respondents’ salary. The results of the study showed that psychology graduates’ higher proactivity are related to higher occupational self-efficacy, stronger career goals settings, bigger objective and subjective career success. Stronger career goals settings and higher occupational self-efficacy are also related to bigger objective and subjective career success. And objective career success are related to subjective career success. The best... [to full text]