Širdies nepakankamumas (ŠN) turi įtakos paciento fizinei ir psichologinei savijautai, kasdieninei veiklai ir socialiniam funkcionavimui. Kai ŠN progresuoja, pacientas turi prisitaikyti prie atsiradusių sveikatos pokyčių. Labai svarbu pacientus mokyti, nes žinių apie ŠN sustiprėjimas palengvina prisitaikymą prie atsiradusių pokyčių dėl ligos ir turi reikšmės savirūpai. Tikslas: Įvertinti sergančiųjų širdies funkcijos sutrikimais pacientų žinias apie širdies nepakankamumą ir savirūpą Tyrimo metodika. Tyrime dalyvavo 70 pacientų, kurie buvo mokomi pagal parengtą mokymo programą ir apklausti naudojant standartizuotus klausimynus „Olandų klausimyną vertinantį paciento žinias apie širdies nepakankamumą“ ir „Europos širdies nepakankamumo savirūpos vertinimo klausimyną“ prieš ir po mokymo ligoninėje bei praėjus 1 mėn. po mokymo. Rezultatai. Tyrimo metu nustatyta, kad 83,2 proc. (54) pacientų žinios prieš mokymą buvo nepakankamos, 13,9 proc. (9) pacientų žinios – vidutinės ir tik 3,1 proc. (2) pacientų – pakankamos. Įvertinus sergančiųjų ŠN žinias užbaigus gydymą ligoninėje nustatytos nepakankamos žinios - 13,8 proc. (9) pacientų, vidutinės žinios - 75,4 proc. (49) pacientų, o pakankamos žinios – 10,7 proc. (7) pacientų. Nustatyta, kad po mokymo praėjus 1 mėnesiui daugiau nei pusės 53,1 proc. (41) pacientų žinios buvo vidutinės, o 35,3 proc. (23) pacientų – nepakankamos ir tik 1,5 proc. (1) pacientų – pakankamos žinios. Kas tai yra ŠN, prieš mokymą žinojo 70,8 proc. pacientų, o... [toliau žr. visą tekstą] / Heart failure (HF) affects the physical and psychological well-being of the patient, his daily activities and social functions. The patient must adapt to his health changes when HF is in progress. It is very important to teach patients since the higher level of knowledge on HF facilitates the better adaptation to the changes resulting from the illness, and are significant for the self-care behaviour. Aim of the study: to evaluate the knowledge of the patients about the HF syndrome and about self-care behaviour. Methods. 70 patients were participating in the research, they were trained according to the prepared educational program, and surveyed by using the standardized questionnaires: the ”Dutch heart failure knowledge scale” and “The European heart failure self-care behaviour scale”, before and after the patients education in a hospital, and in one month after the training. Results. It has been found that 83.2 percent (54) patients had insufficient knowledge, 13.9 percent (9) of patients had the average level, and only 3.1 percent (2) patients had sufficient knowledge before the training. After the patients education on HF in the hospital, the insufficient level of knowledge was identified for 15.8 percent (9) of patients, average level of knowledge was estimated for seven to 5.4 percent (49) of patients, and sufficient knowledge for 10.7 percent (7) of patients. Following one month after the training, more than half of patients - 53.1 percent (41) had the average knowledge... [to full text]

Susirgus lėtiniais artritais, žymiai pablogėja ligonio gyvenimo kokybė, savirūpa, atsiranda informacijos apie ligą bei jos gydymą poreikis. Tai ypač tampa aktualu pacientams, kuriems taikoma biologinė terapija, kai su liga kovoti nebepadeda įprastas medikamentinis gydymas. Tikslas – ištirti sergančių lėtiniais artritais gyvenimo kokybę, savirūpą ir žinias taikant biologinę terapiją. Uždaviniai: 1) ištirti ir palyginti sergančių lėtiniais artritais gyvenimo kokybę prieš biologinę terapiją ir jos pokyčius po 4 mėn.; 2) ištirti ir palyginti sergančių lėtiniais artritais savirūpą prieš biologinę terapiją ir praėjus 4 mėn. po jos taikymo; 3) įvertinti sergančių lėtiniais artritais žinias apie biologinę terapiją prieš jos taikymą ir praėjus 4 mėn. po jos taikymo. Tyrimo metodai – 2013 m. vasario - spalio mėn. atlikta anoniminė anketinė apklausa. Tyrime dalyvavo LSMU reumatologijos skyriaus pacientai, sergantys lėtiniais artritais: reumatoidiniu artritu, ankiloziniu spondilitu, psoriaziniu artritu, kurie atitiko atrankos kriterijus biologinei terapijai. Tyrimui naudotas ,,SF-36’’ gyvenimo kokybės klausimynas, kasdieninės veiklos klausimynas (HAQ) bei autorės papildomai kurti klausimai. Respondentams buvo pateiktos anketos prieš biologinę terapiją ir po jos, praėjus 4 mėn. Gautas Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Bioetikos centro leidimas 2013-02-07, Nr. BEK - KS(M)-241 tyrimo atlikimui. Rezultatai: analizuojant bendrai gyvenimo kokybės fizinę ir psichinę... [toliau žr. visą tekstą] / In case of the diagnosis with chronic arthritis, patients’ quality of life and self-care start to deteriorate significantly, the need of information about the disease and its treatment arises. It becomes relevant in particular to patients, treated with biological therapy as traditional treatment with drugs is ineffective. The aim – to research the quality of life, self-care and knowledge of chronic arthritis patients treated with biological therapy. Tasks: 1) to research and to compare the quality of life of patients with chronic arthritis prior to biological therapy and its changes in 4 months period, 2) to research and to compare self-care of patients with chronic arthritis prior to biological therapy and after the period of 4 months treatment, 3) to evaluate the knowledge of patients with chronic arthritis about biological therapy prior to its treatment and after 4 months. The research methods – from February till October, 2013 an anonymous questionnaire was conducted. Patients, diagnosed with chronic arthritis such as: rheumatoid arthritis, ankylosing spondylitis, psoriatic arthritis, corresponding the selection criteria for biological therapy from Rheumatology department at LUHS, partipated in the research. ,,SF-36“ the life quality questionnaire, the health assesment questionnaire ( HAQ) as well as extra questions, made by the author, were applied in the research. Respondents were provided with the questionnaire forms prior to biological therapy and... [to full text]