Darbe nagrinėjama. kaip muzikantas-atlikėjas meninės kūrybos procese išgyvena daugybę įvairiausių emocijų. Pasirodymas scenoje visada susijęs su gebėjimu susikurti tinkamą sceninę būseną. Scenos baimė – psichologinis reiškinys, kurį jaučia muzikantai-atlikėjai sceninio pasirodymo metu. Tyrimo objektas – muzikantų-atlikėjų scenos baimės raiška ir jos įveikos galimybės. Tyrimo tikslas – analizuoti muzikantų-atlikėjų scenos baimės raiškos ypatumus ir jos įveikos galimybes. Tyrimo uždaviniai: 1) atskleisti meninės kūrybos ir muzikanto-atlikėjo profesijos specifiškumą, analizuojant mokslinę, psichologinę, pedagoginę literatūrą; 2) nustatyti psichologinę, filosofinę, teologinę baimės prigimtį; 3) apibūdinti scenos baimės apibrėžtį; 4) ištirti veiksnius, lemiančius scenos baimės atsiradimo priežastis; 5) įvardinti scenos baimės įveikos būdus, kurie padėtų muzikantui-atlikėjui siekti emocinio stabilumo sceninėje veikloje. Atlikto tyrimo rezultatai, kuriame dalyvavo 28 respondentai, atskleidė, kad scenos baimė egzistuoja, kuri įtakoja muzikanto-atlikėjo sceninį pasirodymą. Pagrindinėmis priežastimis, kurios lemia scenos baimės atsiradimą, tyrime dalyvavę muzikantai-atlikėjai įvardijo: • nepakankamą profesinis pasirengimą; • koncertinės patirties stoką; • individualias charakterio savybės (nepasitikėjimas savimi, valios stoka); • aplinkinių nuomonę; • nepavykusius sceninius pasirodymus. Tyrimo rezultatai atskleidė šiuos scenos baimės įveikos būdus: • profesinio meistriškumo kėlimas... [toliau žr. visą tekstą] / The study focuses on a musician-performer‘s experiences of a lot of various emotions in his artistic creativity process. A performance on the scene is always related with the ability of creating a certain scenic state. Scene fair is a psychological phenomenon which is experienced by musician- performers while performing on the scene. The object of the investigation is the expression of scene fair of a musician- performer and the possibilities to defeat it. The aim of the investigation is to analyze specific features of the expression of the scene fair and the possibilities to defeat it. The objectives are: 1) to reveal the specific features of artistic creativity and the profession of a musician- performer while analyzing scientific, psychological, pedagogical literature; 2) to identify psychological, philosophical, theological nature of fair; 3) to characterize the definition of scene fair; 4) to investigate the factors influencing the rise of the scene fair; 5) to name the ways of coping with scene fair which would help the musician- performer to achieve emotional stability in his scenic activity. The results of the investigation, in which 28 respondents took part, showed that scene fair exists and it affects the performance of the musician- performer. As the main reasons which affect the rise of the scene fair the respondent musician- performers named the following: • insufficient professional preparation; • lack of concert experience; • individual features of character... [to full text]

Magistro darbas “ Miesto šventinė įranga ir apipavidalinimas“ apima kelis objektus. Tai kompleksinio projektavimo darbas, kuriame labai svarbus ansambliškumas, bei harmoninga visuma. Kuriant šventinę įrangą buvo remiamasi bioninėmis formomis. Improvizuotos gyvosios gamtos formos įgalina sukurti neįprastus objektus, turinčius savitą stilistiką, tektoniką, ritmiką ir charakterį. Būtent iš gamtos nesenkančio šaltinio galima semtis naujų idėjų funkciniu ir estetiniu atžvilgiais. Lengvos konstrukcijos ir dinamiškos formos organiškai integruojasi į natūralią aplinką. Įranga yra sezoninis, todėl pasirinkta surenkamų konstrukcijų idėja. Tokiu būdu yra sukuriama sezoniška pramogų ir poilsio erdvė. Be struktūrinės konstrukcinės sandaros neįmanoma įsivaizduoti net elementariausio architektūros objekto. Šiuolaikinėje architektūroje struktūriškumas yra vie¬nas plastinės išraiškos elementų. (Mogilnickas I. (1995). Techninės estetikos pradmenys. Vilnius) Surenkamos metalo konstrukcijos ir šiuolaikinė tekstilinė architektūra sukuria lengvumo įspūdį ir suteikia įrangai išskirtinį charakterį. Viena iš įvaizdžio formavimo proceso sudėtinių dalių yra sėkmingas miesto reprezentavimas. Spaudiniai pagal visuomeninius kriterijus, informatyvumą, funkcionalumą lemiančius veiksnius, turi atspindėti vartotojo, interesanto interesus. Projektuojami plakatai ir visi kiti spaudiniai įgavo reprezentacinę – estetinę, negu reprezentacinę – informacinę prasmę, nes dėmesys daugiau... [toliau žr. visą tekstą] / This is a work of complex design where a sense of ensemble and harmony is very important. While creating the parts of the complex, unfailing resources of bionic forms were the base for it. Improvised forms of animate nature enable to create unusual objects which have specific stylistics, tectonics, rhythmic and character. Exactly nature is the unfailing source of new ideas according to both functional and aesthetic points of view. Light constructions and dynamic bionic forms integrate the celebration facilities into a natural environment organically. The celebration facilities are a seasonal one; that is why an idea of portable constructions was chosen. Thanks to this a seasonal space for entertainment and recreation is formed. Even an elementary object of architecture cannot be imagined without a structural constructional framework. In modern architecture, structure is one of the elements of plastic expression (Mogilnickas (1995) Techninės estetikos pradmenys / Basics of Technical Aesthetics [in Lithuanian]). Portable metal constructions and modern textile architecture form an impression of lightness and provide the construction with an exceptional character. One of image presentation parts, is successful town‘s representation. Prints must represent users interests by information, function. Prints become representative – aesthetic, but not representative – informative, because attention is more concentrated on unity of form and aesthetic symbols search, which... [to full text]

Muzikas – atlikėjas yra tarytum tarpininkas tarp kompozitoriaus ir klausytojo. Jo valioje atsiduria kūrinys, kurį jis perleidžia per savo unikalų vidinį pasaulį. Norint pasiekti profesinių aukštumų neužtenka būti gabiu ar muzikaliu. Reikia turėti tvirtą charakterį, stiprią valią ir pasitikėjimą savimi. Problema. Skiriamas per mažas dėmesys į tai, kokią įtaką muzikantui - atlikėjui daro žema savivertė, valios stoka. Nepakankamas žinių kiekis apie kovos su scenos baime būdais. Siauras saves pažinimas užkerta kelius į sau iškeltų tikslų pasiekimą, mažina galimybes panaudoti turimus talentus, išsiugdyti naujus. Tyrimo objektas. Pagrindinės psichofiziologinės savybės, reikalingos muzikos atlikėjui. Tyrimo tikslas. Siekiama išsiaiškinti kokiais būdais muzikantai - atlikėjai kovoja su scenos baimės, valios ugdymo ir savivertės kėlimo problemomis. Taip pat identifikuoti jų požiūrį į išvardintų savybių svarbą muzikanto – atlikėjo specialybėje. Tyrimo klausimas. Koks yra muzikos atlikėjų studentų požiūris į valią, savivertę ir kovą su scenos baime? / A musician – performer is an intermediate between the composer and the listener. He controls the piece which he lets through his own unique internal world. It is not enough to be gifted or musical in order to achieve professional goals. One must also have a strong character, strong will and self-confidence. The problem. Not enough attention is paid to how low self-esteem and lack of willpower influence a musician – performer. Not enough knowledge about the methods to cope with stage-fright. Narrow knowledge of self prevents the achievement of goals, reduces the potential to use one’s talents and develop new ones. Object of the analysis. The fundamental psycho-physiological qualities necessary for a musical performer. Goal of the analysis. To find what kind of methods do musicians – performers use to cope with the problems of stage-fright, education of will and improvement of self-esteem. Also, to identify their attitude towards the importance of the listed qualities in the specialty of musician – performer. Matter of the analysis. What is the attitude of musicians – performers towards the willpower, self-esteem and struggle with stage-fright?

Magistro studijų baigiamajame darbe projektuojamas scenos menų centras Kaune, senamiesčio prieigose, Neries upės pakrantėje. Darbe surinkta ir išanalizuota medžiaga, susijusi su teatrų, scenos menų centrų ir kompleksų projektavimo ypatumais, jų koncepcijomis ir įgyvendinimo rezultatais. Atlikta vietos sąlygų analizė, sukurti konceptualiai skirtingi eskiziniai projekto variantai, parengtas scenos menų centro projektas. Projektuojamas objektas dominuoja krantinės išklotinėje, tampa akcentu žyminčiu miesto centro pradžią. Pagrindinė pastato scena sudaro branduolį, kuris sujungia įprastinį prabangaus, iškilmingo teatro modelį su eksperimentinio, besikeičiančio teatro tipu, leisdamas kurti ryšius tarp atlikėjų ir žiūrovų visomis kryptimis. Pakrantėje suprojektuota viešoji erdvė - didelė atvira platforma - amfiteatras. Baigiamąjį darbą sudaro: įvadas, analitinė dalis, projektinė dalis, bendrosios išvados. Pateikiami du maketai ir grafinė medžiaga planšetuose. / The final project of master studies is the design of performing arts centre on the bank of river Neris, close to old-town of Kaunas. Specific features and concepts of performing arts centers design and their realization is being analyzed. After site analysis conceptually different variations are created and the final project of performing arts centre is designed. Designed object is a landmark on the bank of the river and marks the entrance to the city centre. The main stage volume works as a core and combines the model of classical exclusive theater with experimental theater allowing to create different connections between audience and performers. A public space - big platform amphitheater is designed on the bank of the river. The final work consists of preface, analytic part, project part, conclusion. Two scaled models of the building and graphic material are also presented.

Šio tyrimo tikslas – atskleisti dramos aktorių scenos judesio ugdymo ypatumus, aptariant dramos aktorių ugdymo istorinius aspektus, apžvelgiant Europos ir Lietuvos dramos aktorių ugdymo raidą, žymiausių teatro pedagogų dramos aktorių ugdymo metodus bei dramos aktorių scenos judesio ugdymo programas. Tam atlikta teatro istorijos ir žymiausių teatro pedagogų literatūros analizė. Empiriniu tyrimu siekta atskleisti Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, kaip seniausios ir giliausias tradicijas turinčios dramos aktorių ugdymo aukštosios mokyklos, scenos judesio dėstymo ypatumus, pasitelkiant 4 scenos judesio dėstytojų interviu ir paskaitų stebėjimo duomenų analizę. Teoriniame tyrime išryškėjo du pagrindiniai aspektai. Pirma, kad judesinės aktoriaus raiškos ir aktorių ugdymo poreikio atsiradimas buvo pagrindinis profesionalaus teatro atsiradimo XX a. pr. veiksnys. Antra, kad profesionalus Lietuvos teatras ir vaidybos ugdymo mokyklos formavosi rusų teatro kultūros įtakoje, todėl aktorių ugdyme iki šių dienų remiamasi rusų mokyklos aktorių ugdymo tradicija. Rusų ir lietuvių aktorių rengimo panašumą atskleidė ir Lietuvos ir Rusijos scenos judesio ugdymo programų palyginimas. Tiriant Lietuvos muzikos ir teatro akademijos scenos judesio dėstymo ypatumus, taip pat išryškėjo rusų mokyklos bruožai, vyraujantys ir aktorių ugdymo praktikoje. Pabrėžtas scenos judesio programų... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of the paper is to reveal the features of stage movement education for actors. Considering the importance of the theatre education development in the historical perspective, the paper reveals and analyses the specific features of the stage movement education for actors, by providing comprehensive historical-based analysis of the literature of theatre history, particularly focusing on the theatre education development in Lithuania and Europe, treating the methods for educating actors that the worldwide theatre educationalists apply and considering different syllabuses of stage movement education. The paper also treats the empirical research by interviewing four lecturers of the subject of stage movement and analyzing the data collected during the observation of the actual lectures. It reveals the specific features of stage movement education in the Lithuanian Academy of Music and Theatre having the name of the theatrical school with the oldest and deepest traditions in education of actors in Lithuania. Two main aspects were revealed in the theorical research. Firstly, the need for education of actor’s movement expression was the major factor for the professional theatre to arise in the beginning of XX century. Secondly, the professional theatre in Lithuania and schools of theatrical education were developed under the influence of Russian theatre... [to full text]